Ten, kur peri kormoranai - norima įrengti vaikų žaidimų aikštelę

Neringos meras kormoranus vadina didžiausiu blogiu ir siūlo juos negailestingai šaudyti, o atlaisvėjusią paukščių perėjimo vietą jis nori paversti vaikų žaidimų aikštele. Tačiau tai išgirdę gamtininkai griebiasi už galvos. Anot jų, tokie mero pasiūlymai visiškai nesiderina su humaniškumu ir dvelkia pigiu populizmu.

Meras gamtininkus kaltina melu

GRYNAS.lt jau rašė, kad ilgametį Neringos merą Antaną Vinkų pakeitęs jo kolega socialdemokratas Darius Jasaitis turi labai daug idėjų, tačiau jas visas gamtosaugininkai vertina skeptiškai.Tarp politiko pasiūlymų – Neringos nacionalinio parko dalies rezervato naikinimas ir unikalios kormoranų kolonijos iššaudymas.

Kurorto meras D. Jasaitis tikina, kad jis rimtai nusiteikęs įveikti kormoranus. O gamtininkus, kategoriškai nepritariančius šiam pasiūlymui, jis vadina melagiais ir veidmainiais. „Kormoranai vienareikšmiškai yra blogis. Kodėl gamtininkams patinka, kad kormoranai suėda 600 t Kuršių marių žuvies? Kodėl jiems patinka, kad jie „nuvarė“ 150-ies metų sengirę? Kas bus kai Kuršių mariose ir Platelių ežere nebeliks žuvies? Paukščiai neturės ko ėsti ir patys išnyks. Ar gamtininkai tada juos pririš už kojų ir mumijas iškels? Kodėl jie tai nuslepia?“ – klausimus bėrė politikas.

Gamtininkai sako, kad pradėjus naikinti Juodkrantės kormoranų koloniją, greičiausiai paukščiai persikels į kitas vietas. Tačiau meras atrėžė, kad taip teigdami gamtininkai begėdiškai meluoja. Netrukus jis pateikė kontrargumentą, kad nušauti paukščiai neskraido.

„Jei aš jį nušausiu, kaip jis persikels į kitą vietą? Grynas melas. Nuo patrankos šūvio neskrenda kitur, o nuo šautuvų išskris. Gamtininkai akivaizdžiai meluoja. Jie sako, kad gamta turi pati tvarkytis. Tada klausimas: jei pas jus žiurkė apsigyvena, kodėl naikinate? Juk gamta turi pati tvarkytis“, - gamtininkais piktinosi D. Jasaitis.

Prie kormoranų naikinimo sutinka prisidėti ir lakūnas J. Kairys

Pasidomėjus, kas turėtų užsiimti kormoranų naikinimu, jis aiškino, kad medžiotojams turėtų būti išduoti specialūs leidimai ir tai esą valstybei nekainuotų nei vieno lito. Be to, pašnekovas atskleidė, kad prie kormoranų kolonijos naikinimo mielai prisidėtų ir akrobatinio skraidymo meistras Jurgis Kairys. Mero teigimu, kai paukščiai sudės kiaušinius, lakūnas be jokio mokesčio sutiktų virš jų perėjimo vietos lėktuvu atlikti keletą akrobatinių triukų ir tokiu būdu išbaidyti kormoranus. D. Jasaičio nuomone, jei tai būtų leista, nereikėtų naudoti fejerverkų.

Tai toli gražu ne visi politiko pasiūlymai. Jo nuomone, išnaikinus paukščių peryklą ją reiktų paversti vaikų žaidimų aikštele. Tačiau jis piktinosi, kad tam kategoriškai nepritaria Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė. „Kai aš sakau Baškytei, kad toje vietoje, kur peri kormoranai, galima įrengti vaikų žaidimų aikšteles, ji man sako, kad jūs išprotėjot. Kormoranai šikti gali, o vaikai žaisti negali“, - piktinosi meras.

Maža to, savivaldybė už Europos Sąjungos pinigus nutarė sukurti filmą apie kormoranus. Šiuo metu laukiama konkurso nugalėtojo paskelbimo, kuriam ir bus patikėta užduotis susukti filmą už 80 tūkst. Lt. „Bus parodytas visas kormoranų gyvenimo ciklas. Tai bus meninis filmas. O išvadas žmonės pasidarys patys“, - intrigavo D. Jasaitis.

Ministerija: kormoranų šaudymas – ne išeitis

Į mero pasiūlymus gamtininkai pažiūrėjo labai rimtai, teigdami, kad D. Jasaitis nesiorientuoja situacijoje. Aplinkos ministerijos leidimo šaudyti kormoranus prašanti savivaldybė greičiausiai liks nieko nepešusi, nes institucijos specialistai taip pat į šį pasiūlymą žiūri kreivai.

Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys teigė, kad ministerija nesvarsto galimybės išduoti leidimą drastiškai naikinti kormoranus. Anot jo, pasaulyje tokia praktika nėra taikoma ir palaiminus tokį politiko pasiūlymą, Lietuva greičiausiai sulauktų ES kritikos.

„Iššaudyti... Tai yra netinkamas žodis. Negali būti spekuliuojama, kad tai yra pragaro paukščiai ir juos reikia šaudyti. Kormoranas nėra absoliutus parazitas. Nebus taip, kad vienu pabūklo šūviu išspręsime problemą. Šie paukščiai yra Europos saugomų paukščių direktyvoje. Todėl jei sunaikinsime kelių dešimčių istoriją skaičiuojančią koloniją, sulauksime nemalonių atgarsių iš ES struktūrų“, - perspėjo ministerijos atstovas.

Anot jo, šiuo metu kormoranų kolonijos ne tik Kuršių nerijoje, bet ir kitose Lietuvos vietose reguliuojamos Vakaruose paplitusiomis priemonėmis. Kai paukščiai lizduose padeda kiaušinius, fejerverkais jie išbaidomi, kad šie atvėstų. Tam per metus išleidžiama maždaug 40-50 tūkst. Lt.

Išgąsdinti paukščiai gali persikelti į kitą sengirę

L. Budrys įsitikinęs, kad tai pakankamai efektyvi priemonė, ne tik neleidžianti populiacijai augti, bet ir suteikianti galimybę palengva ją mažinti. Pastebima tendencija, kad kormoranai nesikelia gilyn į sengirę, o artinasi link kelio į Kuršių marių pusę.

Taip pat valdininkas pridėjo, kad nereikia orientuotis į suaugusių paukščių šaudymą. Jo teigimu, moderniose valstybėse paplitusi strategija naikinti paukščių kiaušinius. Tai yra kur kas humaniškesnė priemonė.

Yra ir daugiau priežasčių, kodėl negalima naikinti kormoranų kolonijos. L. Budrys perspėjo, kad ėmus taikyti drastiškus sprendimus, paukščiai persikels į kitas vietas, esančias netoli jų perėjimo vietų. Tuomet gamtai bus padaryta dar didesnė žala.

„Reikia įsisąmoninti, kad sunaikinimas vienoje vietoje perinčios kolonijos iššaukia dar kelių kolonijų atsiradimą apylinkėje. Tai yra mokslininkų įrodyta. Jei išvarysime juos iš Juodkrantės, jie pradės kurtis kitose Kuršių nerijos teritorijose ir gamtai bus padaryta dar didesnė žala“, - įspėjo pašnekovas.

R. Baškytė taip pat nepritaria paukščių naikinimui

Mero kritikuojama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė R. Baškytė sutiko su Aplinkos ministerijos pozicija, kad įžūlus kormoranų naikinimas nėra išeitis. Ji teigė, kad sengirė yra kur kas didesnė vertybė, tačiau pridėjo, kad D. Jasaičio siūlomas populiacijos skaidymas priverstų kormoranus persikelti į kitas vietas, o viena jų galėtų būti visai šalia Nidos.

„Aš priklausau tai žmonių grupei, kuriai žodis naikinti yra nepriimtinas. Su kormoranų problema susiduriama ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Kas yra didesnė vertybė: sengirė ar kormoranai? Sengirė - didesnė vertybė. Man jos kaip specialistui ir kaip žmogui yra labai gaila, bet negalima įsivaizduoti, kad gamtoje galima kažką sunaikinti. Taip pat nepamirškime, kad suskaidžius populiaciją paukščiai gali persikelti į kitas vietas, pavyzdžiui, į Nidos sengirę“, - argumentavo R. Baškytė.

Ornitologas: man gaila to žmogaus

Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis laikėsi dar griežtesnės pozicijos, teigdamas, kad mero pasiūlymas yra pigus bandymas padidinti savo populiarumą. „Daliai vietinių gyventojų kormoranai nepatinka, todėl meras tokiu būdu neva sprendžia gyventojų problemas. Tai yra labai siauras mąstymas. Žodžio naikinti nenaudoja daugiau išprusę žmonės. O politikas tokios terminologijos išvis negali vartoti. Tokie žmonės yra žemiau kritikos. Tiesiog gaila tokių žmonių. Jei kažkurioje srity esi neišprusęs, geriau visai patylėti“, - D. Jasaičio pasiūlymais piktinosi paukščių specialistas.

L. Raudonikis

Žodžio naikinti nenaudoja daugiau išprusę žmonės. O politikas tokios terminologijos išvis negali vartoti. Tokie žmonės yra žemiau kritikos. Tiesiog gaila tokių žmonių. Jei kažkurioje srity esi neišprusęs, geriau visai patylėti.

Anot jo, apie kolonijos sunaikinimą negali būti nė kalbos, kadangi tai yra traukos objektas. Daug turistų vien dėl to užsuka į Kuršių neriją. Ir tai didina Neringos patrauklumą. Be to, paukščių šaudyti negalima dar ir todėl, kad kormoranai pagal ES paukščių direktyvą yra saugomi. O meras, siūlydamas į tai neatsižvelgti, pasak pašnekovo, ragina nesilaikyti ES teisės aktų.

O sužinojęs apie paskelbtą konkursą filmo sukūrimui L. Raudonikis teigė norintis tikėti, kad jame padėtį pakomentuoti bus leista ir mokslininkams bei šios srities žinovams.