Tvora stovėjo labai daug metų
GRYNAS.lt jau rašė, kad 1994 metais Mažeikių mieste buvo suformuotas 1,90 ha miško paskirties žemės sklypas, į kurį nuosavybės teisės atkurtos V. Eidimtui, dabar Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nariui, Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžio nariui, buvusiam kandidatui į Mažeikių merus bei būsimam kandidatui į Seimą.
Remiantis GRYNAS.lt turimais dokumentais, tais pačiais 1994 metais miškas politiko buvo aptvertas tvora, tačiau atsakingos institucijos per šitiek metų nesugebėjo padaryti nieko, kad miškas būtų prieinamas visuomenei.
Miškų įstatyme rašoma, kad fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą, išskyrus augalų rūšis, kurių sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija, riešutauti, uogauti ir grybauti. Tačiau šios nuostatos Mažeikių mieste buvo nesilaikoma jau daugybę metų ir valstybinių institucijų darbuotojai dėl to nesuko sau galvos, o situacija pasikeitė tik po GRYNAS.lt tyrimo.
Dabar Mažeikiuose, Urvikių gatvėje, yra du sklypai – viename stovi politikui priklausęs namas, kuriame jis gyvena iki šiol, kitame – yra miškas. Abu sklypai buvo aptverti tvora ir miškas tapo tarsi kiemo dalimi, nors turėjo būti prieinamas visiems. Tiesa, sklypą su mišku dabar valdo politiko artimas giminaitis, pusbrolis Vidmantas Eidintas. Politikas 2010 metų birželio 14 dieną sklypą pirkimo-pardavimo sutartimi perleido savo pusbroliui. Tačiau sklypu iki pat dabar naudojasi pats V. Eidimtas.
Tačiau po kelių dienų, kai žurnalistai aprašė šį atvejį, tvora buvo nugriauta. Tai patvirtino GRYNAS.lt šaltiniai. Nors tvoros kuoliukai yra dar likę, tačiau į mišką patekti jau galima.
Dėl nuimtos tvoros galvos neskauda
V. Eidimtas GRYNAS.lt teigė, kad tvorą nuėmė, nes ji iš tiesų ten ir nebuvo reikalinga.
„Paskambinau pusbroliui, sakau: ar labai pyksi, dabar mane atakuoja iš visų pusių. Per kelias valandas tvora buvo nuimta, nebėra jos. Ji ten net nebuvo reikalinga. Iš pradžių ji buvo reikalinga iš tikrųjų. Ten buvo sąvartynas. Nežinau, kiek mes prieš 20 metų brudo buvome išvežę“, - kalbėjo V. Eidimtas.
Pasak politiko, per šitiek metų iš valstybinių institucijų nebuvo gauta nė vieno nurodymo: „Dabar viskas yra nuimta ir visi gali skersai išilgai vaikščioti. Nei mano pusbroliui galvą skauda, nei tuo labiau man. Sako, kad ten nieks negalėjo įeiti, bet kaimynai ten rūbus džiaustėsi. Kas norėjo ir tada galėjo įeiti. Ten tikrai niekam nereikia tos tvoros, tiesiog nebuvo jokių nurodymų iš valstybinių tarnybų, jeigu būtų buvę, būtų jau kitą dieną nuimta.“
Bus skaičiuojama žala už kiekvieną tvoros metrą
Iš GRYNAS.lt išgirdusi apie atvejį, kai valstybinės institucijos nesiryžta pašalinti daugybę metų mišką aptveriančios tvoros, Aplinkos ministerija jau paruošė ir naują, griežtesnę tvarką. Aplinkos viceministras Linas Jonauskas GRYNAS.lt teigė, kad jau yra paruošta tvarka, kai neteisėtai aptvertų miškų savininkai mokės už kiekvieną tvoros metrą.
„Yra pas mūsų teisininkus projektas. Pateikėme metodiką - už tiesinį metrą išeina 48 eurai žalos. Buvo imamas pavyzdys iš vandens apsaugos juostų užtvėrimo. Ten yra skaičiuojama 144 eurų žala už tiesinį metrą, bet dažniausiai to užtvėrimo būna 5 metrai iš vieno sklypo galo ir 5 metrai iš kito, nes tokia yra pakrantės apsaugos juosta. Todėl susidaro 10 metrų ir 1440 eurų. O miškų atveju, jeigu aptvertas hektaras, tai tokia suma specialistams iššaukia pastabą, nes žala būtų didesnė už miško pardavimo kainą. Atsižvelgiant į sveiką protą, buvo nuspręsta, kad 48 eurai yra kaip tik ta suma, kurią mes ir pateikėme projektu pirmiausiai teisininkams. Aš informavau ministrą, ministras laukia, kada galės pasirašyti“, - kalbėjo L. Jonauskas.
Paklausus, kada ši tvarka galėtų įsigalioti, viceministras teigė, kad artimiausiomis dienomis: „Jeigu teisininkai neturės esminių pastabų, manau, kad mes pakeisime ir tas nutiks jeigu ne šiandien, tai pirmadienį. O jeigu turės esminių pastatų, tai mes koreguosime, bet situacijos taip nepaliksime.“
Žinote daugiau nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.
