Su J. Borisovu siejama tvirtovė: kas slepiasi už nelegalios tvoros, prie kurios net prieiti negalima

 (766)
Trakų rajone buvęs nušalintojo prezidento Rolando Pakso rėmėjas Jurijus Borisovas prieš keletą metų sukūrė tikrą tvirtovę, kurią vietiniai vadina „valstybe valstybėje“. Aptvertas 150 ha privatus miškas ir du ežerai, nutiestas nelegalus kelias, kylantys abejotino teisėtumo statiniai. Visa tai J. Borisovas oficialiai jau perleido kitam juridiniam asmeniui. Tačiau įdomiausia šioje istorijoje tai, kad šį objektą valstybinės institucijos stengiasi aplenkti ir nedaro nieko, kad miškas vėl taptų prieinamas žmonėms.
Aptvertas sklypas
Aptvertas sklypas
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

Trakų rajone, Vainių kaime, J. Borisovas sukūrė tikrą tvirtovę, o dabar ją toliau tobulina kiti. Netoli Trakų yra užtverta beveik 150 hektarų žemės ir miško, į savininko valdas patenka du ežerai. Kokie tiksliai statiniai stovi dabar jau privačios įmonės žemėje, valstybinėms institucijoms taip pat mįslė, mat teritorija yra aptverta, o informaciniai ženklai praneša, kad ją saugo ginkluota apsauga su šunimis.

Gąsdino GRYNAS.lt žurnalistus

GRYNAS.lt žurnalistai trečiadienį atvyko patikrinti, ar iš tiesų teritorija aklinai aptverta. Nors sklype išduoti tik 6 statybos leidimai, tačiau statinių pamatėme žymiai daugiau. Todėl neatmetama galimybė, kad dalis jų gali būti nelegalūs.

Prie šalikelėje sustojusio GRYNAS.lt žurnalistų automobilio privažiavo teritoriją saugančių apsaugos darbuotojų automobilis bei furgonas už jo, kuris užblokavo kelią, kad žurnalistai neišvažiuotų.

Priėjęs apsaugos darbuotojas žurnalistus pradėjo gąsdinti, kad dronas bus numuštas, jeigu dar kartą bus pakeltas į orą. Be to, jis pradėjo aiškinti, kad išasfaltuotas kelias irgi yra privati valda, nors jokio tai nurodančio ženklo aplink nebuvo.

Vėliau apsaugos darbuotojas nusprendė prieiti prie žurnalistų automobilio ir nufotografuoti jo numerį bei žurnalistus. Taip pat jis teigė, kad sklypo savininkė rašo pareiškimą policijai už įsibrovimą į privačią valdą, nors privačioje valdoje GRYNAS.lt žurnalistai nesilankė ir ten nebuvo patekę.

Galiausiai, kai fotografas nusprendė nufotografuoti apsaugos darbuotoją, kuris mėtėsi gąsdinimais, jis pasižiūrėjęs į fotoaparatą paklausė: „Nejaugi reikės sudaužyti?"

Statybų inspekcija: tai ne gyvenamasis namas, o ūkio pastatas

Dar 2011 metais žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, kad tuometinis savininkas, verslininkas J. Borisovas nelegaliai stato gyvenamąjį namą, tačiau jokių tolimesnių veiksmų dėl to imtasi nebuvo.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė GRYNAS.lt teigė, kad gyvenamojo namo statybos tame sklype nėra numatytos, ten statomas pagalbinio ūkio pastatas. Vis dėlto statinys dar nėra priduotas ir statyba nebaigta.

„2011 metais žiniasklaidoje paskelbtoje publikacijoje apie J. Borisovo (dabar – UAB „Geovika“) statomą pastatą nurodyta, kad tai gyvenamasis namas. Tačiau pastatas pagal Trakų rajono savivaldybės administracijos 2011-02-08 išduotą leidimą yra pagalbinio ūkio pastatas. Šiuo leidimu statytojui pagal jo 2011-01-18 prašymą leista vykdyti projekte numatytus statybos darbus – statyti naują 1399 m2 bendrojo ploto pagalbinio ūkio pastatą. Pastato statyba dar nebaigta – statybos užbaigimo procedūros neatliktos“, - laiške rašė V. Aliukonienė.

Tačiau žiniasklaidoje buvo skelbta, kad pagal namo planus, dviaukščiuose apartamentuose planuojama įrengti patalpas sportui bei šventėms, o antrame aukšte atsiras įspūdingas miegamasis. Jei žiniasklaidoje aprašyti planai taps realybe, šios patalpos bus skirtos ne ūkio darbams, nors pagal prašymą buvo nurodyta, kad patalpose bus auginami augalai.

Vis dėlto įdomus faktas, kad per penkerius metus namo statyba taip ir nėra baigta. O ar statinys atitinka projekto sprendinius, paaiškės tik tuomet, kai namo atvyks apžiūrėti speciali komisija. Kada tai įvyks, niekas nežino.

Kokie statiniai dar yra sklype – mįslė

Be pilį primenančio „pagalbinio ūkio pastato“ aptvertoje teritorijoje yra ir dar kitų statinių. Žiniasklaidoje buvo teigta, kad sklype taip pat yra šeimos namas, svečių namai, keli apsaugininkų bei sodininkų, tarnų namai, pagalbiniai pastatai, angarai.

Dar 2009 metais į tuometinio savininko J. Borisovo sklypą buvo patekę gyvenimo būdo žurnalistai, kurių tikslas nebuvo išsiaiškinti, ar statiniai yra legalūs, tačiau jie išsamiai aprašė sklype esančius statinius. Jame buvo apskritas pastatas su stiklo sienomis ir scena, vadinamas vasaros estrada, sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, keturračių motociklų lenktynėms skirta trasa. Sklype galima buvo pamatyti dviejų aukštų vilą, puoštą medžiu. Taip pat žurnalistus sužavėjo didžiulis medinis burlaivis netoli vilos, stovintis prie ežero kaip sodybos puošmena.

Jurijus Borisovas
Jurijus Borisovas
© A.Didžgalvio nuotr.

Tačiau taip pat žiniasklaidoje buvo spėliota, kad sklype gali būti didžiulė nelegali požeminė šaudykla. Vis dėlto Aplinkos ministerijai pavaldžios valstybinės institucijos, kurios turėtų atlikti kontrolę, vengė apsilankymo šiame sklype. Ir tik gavusios pavedimus ir nurodymus praeitą savaitę atliko patikrinimus.

GRYNAS.lt žiniomis, praėjusią savaitę patikrinimus teritorijoje atliko Valstybinė miškų tarnyba ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI). Tačiau, kai GRYNAS.lt redakcija kreipėsi į šias institucijas, prašydama paaiškinti, ar šiame sklype rasta pažeidimų, jos pačios apie atliktus patikrinimus ir jų rezultatus nutylėjo. GRYNAS.lt žiniomis, Valstybinė miškų tarnyba nustatė pažeidimų, o VTPSI taip pat narpliojo situaciją sklype.

Išduoti 6 statybos leidimai

Pasak Trakų rajono savivaldybės vyriausiojo architekto Povilo Montvilos, šioje didžiulėje teritorijoje yra išduoti 6 statybą leidžiantys dokumentai.

Šie statybos leidimai yra išduoti nuo 2003 iki 2011 metų.

Pasak P. Montvilos, J. Borisovui ir I. Borisovai išduoti šeši statybos leidimai: Ūkinis pastatas, Vainių k., Trakų r., statytojas – J. Borisov, 2003-05-14; gyvenamasis namas, pagalbinis pastatas - I eilės statyba, Vainių k., Trakų r., statytojas – J. Borisov, 2003-10-29; pagalbinis pastatas, Vainių k., Trakų r., statytojas – J. Borisov, I. Borisova, 2006-06-30; pagalbinio pastato statyba Vainių k., Trakų r., statytojas – J. Borisov, I. Borisova, 2009-12-30; pagalbinio pastato statyba, Vainių k., Trakų r., statytojas – J. Borisov, I. Borisova, 2011-02-08; prieplaukos įrengimas, Vainių k., Trakų r., statytojas – J. Borisov, 2011-07-12.

Tačiau iš GRYNAS.lt fotografijų akivaizdu, kad pastatų sklype yra kur kas daugiau, o Statybų inspekcija kol kas apie juos kalbėti nenori.

Aptverti tokį didžiulį plotą miško ir du ežerus leido Trakų rajono savivaldybė, nors Lietuvos Respublikos žemės įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad ir privatūs miškai bei privačių ežerų pakrantės apsaugos juostos turi būti atviros.

„Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas)", - rašoma įstatyme.

Vieta, kurioje yra aptverta teritorija
Vieta, kurioje yra aptverta teritorija
© Google Maps

Tačiau nepaisant to, įstatyme yra dvi išimtys, leidžiančios aptverti šias teritorijas: jeigu miškas saugomas nuo laukinių žvėrių ir jeigu miške laikomi laukiniai žvėrys, padaromas tarsi voljeras. Būtent pastarąja landa ir buvo pasinaudota.

„Dalis statytojui priklausančios teritorijos yra aptverta metalinio tinklo tvora. Teritorijos aptvėrimas dėl numatomų laikyti laukinių gyvūnų suderintas 2009-12-29 Trakų r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Ežerai, esantys teritorijoje, yra UAB „Geovika“ nuosavybė“, - komentavo V. Aliukonienė.

Sakė, kad augins danielius

GRYNAS.lt turimi dokumentai įrodo, kad statytojai J. Borisovas ir I. Borisova 2009 metais gavo Trakų rajono savivaldybės leidimą apsitverti teritoriją. Aiškinamajame rašte buvo teigiama, kad tvoros tvėrimo tikslas – laukinių gyvūnų (danielių) auginimas, laikymas, priežiūra.

2009 metais spalį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) konstatavo, kad teritorija tinkama laikyti laukinius gyvūnus.

2009 metų gruodį Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius nusprendė leisti apriboti fizinių asmenų lankymąsi žemės sklypuose dėl numatomų laikyti laukinių gyvūnų.

Taigi menamas laukinių gyvūnų laikymas tapo statytojų galimybe apsitverti didžiulę teritoriją, kurios šiaip pagal įstatymą apsitverti teisės jie neturėtų, mat į ją patenka du ežerai ir didžiulis miško plotas, kuris turėtų būti atviras visuomenei. Vis dėlto statytojai pateikė tik pažymą, kad teritorija tinkama laikyti laukiniams žvėrims, o pačių žvėrių niekas niekada ten nematė.

Dar viena mįslė – kiek žvėrių laikoma

Tik žvėrių laikymas verslininkams leido užsitverti tokią didžiulę teritoriją, tačiau aplinkosaugininkai kraipo galvas, nes niekada žvėrių laikoma ten nebuvo. Net nebuvo išduota leidimo laukinių žvėrių laikymui, kuris privalomas ir jį turi išduoti aplinkosaugininkai.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD) Trakų rajono agentūros vedėjas Zigmantas Butvilas GRYNAS.lt patvirtino, kad jokio leidimo laikyti laukiniams žvėrims nebuvo išduota.

„Kiek mums yra žinoma, šiuo metu žvėrys šioje teritorijoje nelaikomi, bet kiek aiškino teritorijos šeimininkai, ruošiasi laikyti. Kiek mums žinoma, leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nėra išduotas. Leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra, o voljerų kontrolę vykdo Regionų aplinkos apsaugos departamentų Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai. Jie to leidimo laikyti žvėris iki galo nesusitvarkė ir jis nėra išduotas, jie sakė, kad augins. Dabar atsieit tuos ežerus valo ir kol valo, nėra kaip laikyti. Čia Statybų inspekcija turėtų kreiptis į teismą ir bandyti užginčyti savivaldybės leidimą“, - kalbėjo Z. Butvilas.

Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) leidimo laikyti žvėris šioje teritorijoje taip pat nėra išdavusi. Taigi tvora teritorijoje yra nelegali, nes jos tikslas nėra vykdomas ir jokių žvėrių ten nėra. Tačiau leidimas išduotas dar 2009 metais, aplinkosaugininkai yra vis patikinami, kad žvėrys „netrukus bus laikomi“ ir metų metus valstybinės institucijos nepadarė nieko, kad miškas vėl taptų prieinamas žmonėms.

Statybų inspekcija dėl tvoros nesuka galvos

Statybų inspekcijos atstovė V. Aliukonienė teigė, kad tvora iki 5 m aukščio nėra VTPSI kompetencijoje. Nors GRYNAS.lt ne kartą yra aprašęs atvejus, kai dėl tvoros iki 5 m aukščio nurodymus ją griauti surašydavo būtent VTPSI, todėl išlieka neaišku, kodėl būtent ši tvora yra jau ne VTPSI rūpestis.

„Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus tvorai iki 5 m aukščio tverti tokioje privačioje teritorijoje nereikia nei projekto, nei statybą leidžiančio dokumento. Todėl ji nelaikytina savavališkos statybos statiniu. Dėl aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų, jeigu tokie nustatyti, sprendimą turėtų priimti RAAD. Teisės aktai nustato, kad ieškinius teismams dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla padarytos aplinkai žalos atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka pateikia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Nustačius žalos atvejus pareigūnai turi surašyti privalomuosius nurodymus pašalinti žalos aplinkai padarinius“, - komentavo V. Aliukonienė, nors leidimai tvorai statyti yra išduoti, tačiau nėra įgyvendinamas iškeltas tikslas.

Kad šioje teritorijoje buvo parengtas ir tvoros projektas, ir gautas Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus leidimas, įrodo GRYNAS.lt turimi dokumentai. Nepaisant to, Statybų inspekcijai atrodo, kad tvoros klausimas yra ne jos kompetencijoje.

Įsirengė nelegalų pravažiavimą

Negana to, kad du teritorijoje esantys ežerai - Akis ir Skersabalis - yra aklinai užtverti tvoromis, į teritoriją prasmukę televizijos žurnalistai nufilmavo, kaip į ežerus yra pilamas smėlis. Tačiau, pasak aplinkosaugininkų, toks elgesys yra leistinas.

„Akies ir Skersabalio ežerų valymui yra parengtas ir nustatyta tvarka suderintas projektas. Akies ežero valymo projekte yra numatyta išvalius jo dugną padengti 0,5 m storio žvyro-smėlio mišiniu“, - teigė aplinkosaugininkas Z. Butvilas.

Vis dėlto, kai institucijos pradėjo narstyti teritoriją po kaulelį, surasta dar daugiau pažeidimų. Valstybinė miškų tarnyba teritorijoje atliko patikrinimą ir, GRYNAS.lt žiniomis, nustatė pažeidimų, kurie įvyko dėl ežero valymo.

Pats Valstybinės miškų tarnybos vadovas Paulius Zolubas teigė negalintis komentuoti, ar toje teritorijoje būta pažeidimų, tačiau GRYNAS.lt pavyko gauti dokumentus, kuriuose aiškiai parašyta, kokie pažeidimai nustatyti.

GRYNAS.lt turimi dokumentai įrodo, kad 2016 metų kovą nustatyta, jog UAB „Lorapsta“, vykdydama ežero Akis valymo darbus, savavališkai įrengė per mišką privažiavimą iki ežero ir sunaikino miško paklotę 205 kvadratinių metrų plote. Dėl minėto pažeidimo bus kviečiamas atvykti UAB „Lorapsta“ atstovas administracinės bylos nagrinėjimui. Pažeidėjui taip pat bus pateiktas ieškinys dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo. Dokumentą su nustatytais pažeidimas pasirašė Valstybinės miškų tarnybos direktorius P. Zolubas, kuris nepanoro apie tai kalbėti su žiniasklaida.

Ežerą aptvėrė sienele

Akies ežeras yra aptvertas sienele. Jis paverstas tarsi baseinu. Būtent šios sienelės legalumą turėjo patikrinti Statybų inspekcijos darbuotojai. Nors iš pradžių apie vykusį patikrinimą inspekcija bandė nutylėti, galiausiai supratusi, kad informacijos nuslėpti nepavyks, inspekcijos atstovė suteikė informaciją, kad sienelę statytojai pažadėjo pašalinti.

„Kovo 14 d. VTPSI Vilniaus skyriaus pareigūnas dalyvavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Trakų rajono agentūros organizuotame patikrinime, RAAD prašant pagal inspekcijos kompetenciją įvertinti Akies ežere įrengtos atraminės sienutės teisėtumą. UAB „Geovika“ vykdo Skersabalio ir Akies ežerų valymą. Valymo projektas suderintas Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2015-12-07 raštu. Pagal darbus vykdančios bendrovės paaiškinimą, atraminė sienutė įrengta esant technologinei būtinybei, baigus ežero dugno valymo darbus ir pagal projektą užpylus ežero dugną smėlio ir žvyro mišiniu, laikina atraminė sienutė bus pašalinta“, - laiške komentavo V. Aliukonienė.

Įmonės savininkų pėdsakai veda į Nyderlandus

Iš pradžių turtą Takų rajone valdė J. Borisovas ir jo žmona I. Borisova. O rusų verslininkas net neslėpė, kad ištaiginga „valstybėlė valstybėje" priklauso jam. 2009 metais ten prabangioje puotoje buvo švenčiamas jo dukters gimtadienis.

Tačiau dabar turtas priklauso įmonei „Geovika“. Vis dėlto yra manančių, kad buvęs verslininko turtas iš jo rankų niekur nedingo. „Geovika“ buvo įkurta 2012 metų pradžioje, jai vadovauti pradėjo J. Borisovo patikėtinė, jo įmonės „Avia Baltika“ Teisės departamento direktorė Jūratė Vainikonienė. Ji įmonę valdo iki šiol.

Registrų centro duomenimis, nuo 2014 metų įmonė „Geovika“ turi Nyderlanduose registruotą vienintelį akcininką, labai mažą bendrovę „Dovecote Investments BV“, kuri pagal užsienio portaluose skelbiamą informaciją, turi mažiau nei 10 darbuotojų bei vieną akcininką.

2013 metais vienintelis įmonės UAB „Geovika“ akcininkas buvo J. Borisovas.

Susinervino ir numetė telefono ragelį

Teritoriją Trakuose valdančios įmonės „Geovika“ direktorė J. Vainikonienė susinervino išgirdusi GRYNAS.lt žurnalistės klausimus ir teigė nieko nekomentuosianti, nes tai privatūs reikalai, o galiausiai viduryje klausimo numetė telefono ragelį.

„Žinokit nenoriu komentuoti to klausimo“, - sakė J. Vainikonienė, paklausta, ar laiko teritorijoje laukinius žvėris.

Paklausta, ar nenori komentuoti ir klausimo, ar toje teritorijoje statomas gyvenamasis namas, nors leidimas yra tik ūkiniam pastatui, J. Vainikonienė teigė: „Čia yra privatūs reikalai. Kodėl aš turiu visiems žurnalams viską pasakoti. Šiaip labai net keista, kad privatus portalas domisi, kas yra privačioj teritorijoje.“

Tuomet GRYNAS.lt žurnalistė nusprendė paaiškinti pašnekovei, kad tai yra ne privataus portalo domėjimosi sritis, o viešasis interesas: aptverti du ežerai ir miškas tik dėl to, kad yra gautas leidimas laikyti žvėris, bet telefono ragelyje išgirdo tik pypsinti signalą. J. Vainikonienė daugiau tęsti pokalbio nepanoro.

Aplinkos ministras: tokie žmonės sau dažnai leidžia daugiau nei reikėtų

Aplinkos ministras „tvarkietis“ Kęstutis Trečiokas GRYNAS.lt teigė, kad apie šį atvejį nėra girdėjęs, bet sužinojęs apie statinių savininką nenustebo, kad tokie žmonės sau leidžia daug. Nors VTPSI nuomone, ši tvora nėra jos kompetencijoje, ministras mano priešingai ir teigė pavesiantis Statybos inspekcijai dar kartą ištirti šį atvejį.

Kęstutis Trečiokas
Kęstutis Trečiokas
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

„Šiaip leidimą išduoda dažniausiai savivaldos administracijos direktorius. Tai jie ir turi kontroliuoti kartu su savo gamtosaugininkais, ekologais, ar ten yra žvėrys, ar jų nėra. Gali būti taip, kad deklaruoja, kad atsiveš žvėrių, gal laikinai ir atsiveža, apsitveria teritoriją. Bet apie šitą konkretų atvejį man neteko girdėti, tikėtina, kad tokia spraga yra ir reikėtų pasidomėti“, - kalbėjo K. Trečiokas.

Užsiminus, kad atvejis susijęs su garsiu žmogumi J. Borisovu, ministras sakė: „Na tokie žmonės sau dažnai leidžia daugiau negu reikėtų.“

Paklaustas, ar tai nėra Statybų inspekcijos rūpestis ir ar ji neturėtų imtis priemonių, kad tvora būtų panaikinta, ministras teigė, kad greičiausiai taip ir yra: „Panašu, kad ką jūs kalbate, taip ir yra. Jeigu padarytas bet koks statinys neturint projekto, neturint leidimo, jis yra arba įteisinamas, jeigu leidžia įstatymai, arba griaunamas, o jeigu šeimininkas nesutinka, tenka eiti į teismą. Šiuo atveju, jeigu ten yra tik pretekstas, kad apsitverti, o žvėrių nelaikoma, tai, be jokios abejonės, yra nelegalu.“

Ketina keisti įstatymą

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas iš GRYNAS.lt sužinojęs, kad jokio leidimo laikyti žvėris toje teritorijoje aplinkosaugininkai nėra išdavę, teigė, kad kreipsis į savivaldybę leidimo aptverti teritoriją panaikinimui. Be to, jis teigė, kad jau yra ruošiami įstatyminiai tvarkos pakeitimai.

Ir čia pat jis pridūrė, kad būtent Aplinkos ministerija inicijavo šio objekto patikrinimą. Kaip teigė L. Jonauskas, ministerijos vadovybė įpareigojo sau pavaldžias institucijas galų gale pradėti imtis kokių nors veiksmų.

L. Jonauskas
L. Jonauskas
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

„Mums irgi yra kilusios abejonės, surinkome visus specialistus, kurie turėjo pasakyti, kokiomis sąlygomis reikėtų leidimus išdavinėti norint, kad miškas būtų tveriamas dėl gyvūnų laikymo, o ne prisidengiant gyvūnų laikymu ir tiesiog užsitveriant savo teritoriją. Dabar tvarka yra tokia, kad net 150 hektarų galima apsitverti gaunant iš aplinkos apsaugos leidimą laikyti gyvūnus, o toliau pagal formalią tvarką reikėtų kreiptis į savivaldybę, kur administracijos direktorius sprendžia. Mes norime keisti tvarką, reglamentuoti, kiek gyvūnų turėtų būti laikoma, kokie gyvūnai gali būti laikomi ir kitus klausimus. Gavome išaiškinimą, kad tvarką reikėtų perkelti į įstatymą“, - kalbėjo L. Jonauskas.

Patikintas, kad, aplinkosaugininkų žiniomis, jokio leidimo žvėrims laikyti išduota nebuvo, taip pat sužinojęs, kad prie GRYNAS.lt turimų dokumentų ir Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo apriboti fizinių asmenų lankymąsi teritorijoje tokio leidimo taip pat nėra pridėta, viceministras teigė, kad tuomet kreipsis į savivaldybę: „Tai reiškia, kad savivaldybės administracija greičiausiai neteisėtai priėmė sprendimą, nes leidimas turi būti. Iš jūsų sužinojus šias aplinkybes, kad be mūsų leidimo tokie dalykai vyksta, mūsų Trakų rajono aplinkos apsaugos agentūra kreipsis į Trakų savivaldybę ir paprašys panaikinti tą leidimą.“

Žinote daugiau nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt, garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.

www.GRYNAS.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)