Magija: dokumentuose ežero nėra
Marijampolės rajone nuo seno tyvuliavo vietinių vadinama Galubalio pelkė. Iš tiesų tai - senas, neeksploatuojamas durpių karjeras. Ten žvejoti mėgo vietiniai žvejai ir vandens telkinys buvo naudojamas visų gyventojų. Tačiau žemėtvarkos grimasos vietiniams žmonėms buvo negailestingos, nes jų taip pamėgta pelkė su ežerėliais dokumentuose tapo paprasčiausia pieva.
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) suformavo sklypą ir grąžino nuosavybės teises privačiam asmeniui. Į sklypą pateko visa gyventojų pamėgta pelkė, kuri virto privačia valda. Įdomu tai, kad sklypas buvo privatizuotas kaip žemės ūkio paskirties žemė, nors visame sklype ir dabar tyvuliuoja vanduo, bet dokumentuose jo nebėra.
Žemės įstatyme numatyta, jog vandens ūkio paskirties žemę sudaro pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti valstybei ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys vandens telkiniai. Marijampolės savivaldybės bendrajame plane ši teritorija pažymėta kaip pelkė ir kaip vandens ūkio paskirties žemė, tačiau savininkams neįtikėtinai pasisekė, nes iš dokumentų dingus pelkei, vandens telkinį jie įsigijo kaip paprastą žemės ūkio plotą.
Vietinių gyventojų teigimu, pelkės dydis yra apie 8 hektarai. Žvilgtelėjus į fotografijas akivaizdu, kad pelkė yra iš tiesų didelė, tačiau, Registrų centro duomenimis, sklype yra vos 17 arų vandens telkinių. Gyventojai skundžiasi, kad privačia valda virtusioje pelkėje jiems nebeleidžiama žvejoti, jie yra nuolat išvaromi iš teritorijos. Be to, pelkė patenka į kultūros paveldo apsaugos zoną.
Sklypas priklauso aplinkosaugos srityje dirbančiam valstybės tarnautojui
Registrų centro duomenimis, sklypas priklauso Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos Valstybinės miškų tarnybos valdininkui Gintarui Žukauskui. Anksčiau jis buvo Marijampolės teritorinio poskyrio vedėjas, dabar, panaikinus šį poskyrį, tapo Alytaus teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas. Negana to, G. Žukauskas turi ir aplinkosaugininko įgaliojimus.
Tačiau dabar G. Žukauskas sau priklausantį sklypą yra išnuomojęs Kęstučiui Dapkevičiui, taip pat su miškais susijusiam žmogui, Marijampolės rajone turinčiam miško ruošos individualią įmonę.
Sklype – daug aplinkosauginių pažeidimų
Paradoksalu, tačiau aplinkosaugos sistemos darbuotojo, miškininko bei aplinkosaugininko, sklype nustatyta daugybė aplinkosauginių pažeidimų.
Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas (Marijampolės RAAD) nustatė, kad vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje yra pastatytas kuolas su elektros rozete, taip pat pakrantės apsaugos juostoje yra įrengtas aptvaras paukščiams laikyti, Balsės upelyje prie pralaidos yra įdėtas metalinis tinklas. Šiuos visus pažeidimus privalomuoju nurodymu yra liepta pašalinti valdininkui G. Žukauskui.
Negana to, tai dar ne visi pažeidimai, nustatyti sklype. Aplinkosaugininkai surašė privalomą nurodymą sklypo nuomininkui K. Dapkevičiui pašalinti medžių šakas ir kuolus palei Balsės upelio krantus. Buvo nustatyta, kad į upelį yra primesta šakų ir taip aplinka teršiama atliekomis.
Už pažeidimus taip pat turėtų būti paskaičiuotos baudos. Pasak aplinkosaugininkų, G. Žukauskui bauda turėtų būti didesnė, nes jis yra aplinkosaugos pareigūnas, o Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato didesnes baudas pažeidimą padariusiems pareigūnams. Tiesa, savininkas ir nuomininkas su aplinkosaugininkų reikalavimais nesutinka ir jų nurodymus yra apskundę.
Žvejai skundžiasi, kad laužomos jų meškerės
Vietos gyventojas GRYNAS.lt pasakojo, kad vietiniai stebisi, kaip nuo seno jų žinoma pelkė su vandens telkiniais dokumentuose pavirto pieva. Nors pieva turėtų būti šienaujama, ten šienauti nėra ko – vien ežerėliai. Dabar savininkai niekam neleidžia žvejoti kaimo gyventojų pamėgtame vandens telkinyje.
„Ten tokia situacija: kažkada žemėtvarka taip patvartė, matyt, kad ten tapo pieva. Galubalio pelkė buvusi senuose rašytiniuose šaltiniuose. Kaip pasakojo, ji visą laiką nuo Smetonos laikų taip ir buvo. Anksčiau ten įleisdavo vieną kitą žveją pažvejoti, o dabar prasidėjo taip, kad iš vaikų atiminėja meškeres, jas laužo, vaiko visus nuo upelio. Registrų centre yra užregistruota tik 17 arų vandens telkinio, nors natūroje - 8 hektarai“, - kalbėjo gyventojas.
Pasak gyventojo, sklype jau seniai pastebimi aplinkosauginiai pažeidimai: „Pas juos jokie aplinkosauginiai reikalavimai negalioja, ten ir tinklų privaryta, kuolų prikasta, šakos į upelį sumestos, kad žvejai negalėtų užsimesti plūdės ir žuvies išsitraukti, kad trukdytų žvejybą.“
NŽT taip ir nepaaiškino, kodėl pelkė dokumentuose virto pieva
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), paklausta, kodėl pelkė buvo privatizuota kaip žemės, o ne vandens ūkio paskirties žemė, teigė, kad šios teritorijos privatizuoti nebuvo draudžiama, tačiau aiškaus atsakymo, kur iš sklypo dokumentuose dingo vandens telkiniai taip ir nepateikė.
„36.51 ha žemės sklypas 2003 rugsėjo mėn 22 d. Marijampolės apskrities viršininko sprendimu suteiktas neatlygintinai už iki nacionalizacijos turėtą žemę. Atkuriant nuosavybės teises, žemės sklypo žemės naudojimo eksplikacija buvo: 35.39 ha pelkės ir 1.12 ha vandenų. Eksplikacija parengta vadovaujantis tuo metu galiojusia kartografine medžiaga. Ši teritorija niekada nebuvo priskirta valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei“, - rašoma NŽT atsakyme.
Savininkas pažeidimų neįžvelgia
Susisiekus su sklypo savininku, Valstybinės miškų tarnybos darbuotoju ir aplinkosaugininku G. Žukausku, paaiškėjo, kad pats savininkas pažeidimų savo sklype neįžvelgia.
„Pažeidimų ten nebuvo“, - pareiškė G. Žukauskas. Pateikiame pokalbį su savininku.
- Jūsų pakrantės apsaugos juostoje pastatytas kuolas su rozete, metalinis tinklas upelyje ir aptvaras gyvuliams laikyti pakrantės apsaugos juostoje?
- Ten ne pažeidimai.
- Bet yra privalomas nurodymas jiems pašalinti?
- Jis yra apskųstas.
- O, klausykit, kaip Jūsų sklypo dokumentuose pradingo didžiulė pelkė, kuri tapo pieva?
- Aš komentarų neduodu.
Nuomininkas: Aplinkos ministerija mus terorizuoja
Sklypo nuomininkas Kęstutis Dapkevičius GRYNAS.lt teigė, kad aplinkosaugininkų nurodymus apskundė, nes šakos nėra atlieka.
„Normalius žmones leidžiu ten žvejoti. Neturim jokių ginčų su žvejais, pažįstu šimtus žvejų ir niekas ten nelenda. Ten susiorganizavę žmonės, kurie neturi ką veikt, belenkokie ir iš keršto daro šitą reikalą. O aplinkosaugininkų nurodymus apskundėm, nes šakos nėra atlieka. Čia iš nieko triukšmas“, - kalbėjo K. Dapkevičius.
Miško ruošos įmonę turintis K. Dapkevičius pripažino, kad su Valstybinės miškų tarnybos valdininku G. Žukausku yra seni pažįstami. Pasak nuomininko, juos terorizuoja Aplinkos ministerija, kuriai ir yra pavaldus sklypo savininkas.
„Aplinkos ministerija irgi per daug tuos įgaliojimus viršija, jeigu domisi jau Žemės ūkio ministerija, tai mes irgi duosim skundus ir tegul išsiaiškina, kodėl mus terorizuoja. Dabar Žemės ūkio ministerijai davė skundą išsiaiškinti, ar teisėtai privatizuotas sklypas. Jonauskas, viceministras pažadėjo vietiniams išsiaiškinti. Tai man atrodo ne jo kompetencija žiūrėti sklypus - ar teisėtai, ar neteisėtai privatizuoti. Aplinkos ministerija tiesiog terorizuoja, kad ištraukit kuolus, o kuo savo sklype trukdo strypai arba šakos, bebrų natūraliai sumestos, ir reikia jas išimti“, - aiškino K. Dapkevičius.
Marijampolės RAAD: viską turės išaiškinti teismas
Marijampolės RAAD Marijampolės agentūros vyr. specialistas Saulius Navikas GRYNAS.lt teigė, kad, departamento nuomone, yra padaryti pažeidimai, tačiau kadangi kita pusė viską skundžia, galutinę tiesą turės išaiškinti teismas.
„Pažeidimai, kiek žinau, nepašalinti. Kiek girdėjau, viskas skundžiama teismui. Pradžioje jie skundė departamentui, o dabar teismui. Čia jų teisė“, - kalbėjo S. Navikas.
Paklaustas, kaip vertina sklypo nuomininko paaiškinimus, kad šakos nėra atlieka, aplinkosaugininkas teigė, kad departamento nuomonė yra kitokia: „Slidi riba yra, kada daiktas yra atlieka, kada ne. Bet mes sakome, kad tu susidėk pas save kieme ir laikyk tas šakas, jeigu tau ne atlieka. Bet jeigu tu jas kažkur į upelį sumeti dėl kažkokių priežasčių, tai yra kitaip. Mes manome, kad tai yra atlieka, kita pusė mano, kad ne. Jeigu dvi pusės mano skirtingai, tai negi mes mušimės tarpusavyje - turės išaiškinti teismas. Bet jie ginčija ne tik šakas, o viską, kur mes matome, kad yra negerai.“
Pelkėje – akmens amžiaus stovykla
Visa pelkė patenka ir į kultūros paveldo teritoriją. Ten yra akmens amžiaus stovykla IX-V tūkstantmečio pr.m.e. Šiame sklype kadaise buvo rasta archeologinių radinių. Kultūros paveldo departamentas GRYNAS.lt negalėjo atsakyti į klausimą, ar sklypo privatizavimas buvo derintas su departamentu, tačiau, paveldosaugininkų nuomone, privati valda neigiamos įtakos kultūros vertybėms neturės.
Paklaustas, ar sklypų formavimą NŽT derina su departamentu, specialistas atsakė teigiamai: „Kai yra formuojami žemės sklypai, yra į mus kreipiamasi dėl suderinimo, dėl sklypų ribų.“
Tačiau paklaustas, ar šiuo atveju sklypo, kuriame yra kultūros paveldo teritorija, privatizavimas buvo suderintas su departamentu, paveldosaugininkas negalėjo atsakyti: „Seniai labai viskas vyko, todėl man sunku pasakyti, ar tikrai buvo derinta, ar nebuvo derinta. Čia daugiau negu 10 metų.“
Aplinkos viceministras: mūsų pareigūnams turėtų galioti aukštesni standartai
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas GRYNAS.lt teigė, kad aplinkosaugininkams ir miškininkams turėtų galioti aukštesni standartai, kalbant apie aplinkosauginius pažeidimus.
„Mūsų pareigūnai, tiek saugomų teritorijų, tiek miškų, tiek aplinkos apsaugos pareigūnai, turėtų šiek tiek aukštesnį standartą turėti kalbant apie aplinkosauginius pažeidimus. Manau, kad tikrai netoleruosime, jeigu kalbame apie šiurkščius pažeidimus. Normalu, kad gyvenime yra situacijų, kai pasitaiko ir netyčia kažką pažeisti. Tačiau tai nebūtų taikoma šiam konkrečiam atvejui, nes tiek pažeidimų fiksuojant, tai nėra kažkoks atsitiktinumas, tai yra aiški tendencija, kad yra specialiai pažeidinėjama“, - kalbėjo L. Jonauskas.
Pasak viceministro, žmogus, dirbantis šioje sistemoje, turėtų puikiai žinoti šios srities įstatymus. Ir jis sakė, kad bus svarstoma, ar aplinkosauginius pažeidimus darantis Valstybinės miškų tarnybos pareigūnas gali toliau eiti savo pareigas: „Žmogus, dirbantis mūsų srityje, turi žinoti ir puikiai išmanyti visus tuos reikalavimus, žinoti ir atsakomybę. Jeigu viskas pasitvirtins, bus skirtos baudos. Manau, kad mums dar reikėtų pasvarstyti apie tam tikrą moralinę ir etinę atsakomybę tiems pareigūnams, kurie padaro aplinkosauginius pažeidimus.“
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.
