Neįvykdė įsipareigojimų

Kretingalės miestelis jau kuris laikas susiduria su itin opia problema - miestelį aptarnaujantys nuotekų valymo įrenginiai nepajėgūs išvalyti visų nuotekų, o aplink matomi vaizdai kelia nerimą – iš kai kurių nuotekų vamzdžių teka kruvinas vanduo. Įtariama, kad toks vanduo atiteka iš mėsos perdirbimo įmonių, kuriose apdorojama skerdiena.

Savo ruožtu Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, komentuodamas susidariusią situaciją, pripažino, kad esama nuotekų valykla nepatenkina miestelio poreikių, o nauja niekaip nepastatoma. Lyg ir buvo rastas sprendimas, ką daryti, tačiau jis neįgyvendintas. Iš pradžių tokią valyklą įrengti įsipareigojo mėsos perdirbimo įmonė, vėliau buvo gautos ES lėšos ir valyklą įrengti planavo pati savivaldybė, tačiau lėšos kažkur dingo ir visi planai žlugo.
Patys projektavome valymo įrenginių plėtrą pagal Nemuno žemupio antrąjį etapą Kretingalėje, gautas apie 1,5 mln. eurų (5 mln. litų) vertės finansavimas, bet dėl mums nežinomų priežasčių projektas iš finansavimo buvo išbrauktas ir nuspręsta, kad Kretingalėje užteks tokių valymo įrenginių pajėgumų, kokius turime.
V. Dačkauskas

„Klaipėdos vandenų“ direktorius Leonas Makūnas esmine problema įvardijo įsipareigojimų nevykdymą. „Šito miestelio problemą išspręsti yra labai paprasta – reikia laikytis to, kas buvo savo laiku sutarta. 2003 metais, kai buvo rekonstruota viena mėsos perdirbimo įmonė, ji turėjo įsipareigojimą dirbti 60 proc. pajėgumu tol, kol nepasistatys savo nuotekų valyklos. […] Buvo toks susitarimas, jį reikia vykdyti. Negana to, įmonė dirbdama turėjo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK), jame taip pat buvo įrašytas įsipareigojimas iki 2008 m., paskui 2013 m. pabaigoje pasistatyti savo gamybinių nuotekų valyklą. Jie to neįvykdė“, - aiškino L. Makūnas.

Jis akcentavo, kad šiuo metu įmonės TIPK leidimas yra pasibaigęs ir dirbama be jo. Anot jo, jeigu įmonė pasistatytų savo nuotekų valyklą, Kretingalės miestelis nuotekų valymo problemos nebeturėtų.

Mėsos perdirbimo įmonės generalinis direktorius Augenijus Gudžiūnas pripažino, kad Kretingalės nuotekų valymo problema yra įsisenėjusi, tačiau ją išspręsti ne taip paprasta.

„Iš tikrųjų 2003 metais buvo toks susitarimas, kad mes, jeigu plėsime savo pajėgumus, statysime savo valymo įrengimus. Įsigijome žemę, pakeitėme jos paskirtį ir paprašėme leidimo statyti valymo įrengimus. Nepastatėme, nes neleido statyti rajono savivaldybė. Ji neišdavė statybos leidimo, parašė, kad statys patys – gavo finansavimą “, - aiškino A. Gudžiūnas.

Susiginčijo, kur dingo ES milijonai

Kad tokių planų savivaldybė turėjo, patvirtino ir Klaipėdos rajono meras: „Taip, tuo momentu po sutarties pasirašymo leidimas projektuoti (valymo įrenginius – red. past.) nebuvo išduotas, nes patys projektavome valymo įrenginių plėtrą pagal Nemuno žemupio antrąjį etapą Kretingalėje, gautas apie 1,5 mln. eurų (5 mln. litų) vertės finansavimas, bet dėl mums nežinomų priežasčių projektas iš finansavimo buvo išbrauktas ir nuspręsta, kad Kretingalėje užteks tokių valymo įrenginių pajėgumų, kokius turime“, - sakė V. Dačkauskas.
"Klaipėdos vandenys" imti vandens mėginiai rodo, kada nuotekos buvo užterštos/ Klaipėdos vandenys nuotr.

Savo ruožtu aplinkos viceministras Algirdas Genevičius, išklausęs šią situaciją, turėjo visai kitokios informacijos. Jo žiniomis, pinigų iš ES fondų niekas nepaprašė, dėl to nieko ir negavo.

„Kažkaip keistai man skamba dėl tų lėšų, kaip galėjo jas išbraukti. Vakar (antradienį – red. past.) užklausiau europinių lėšų departamento ir gavau atsakymą, kad jų kaip ir nebuvo paprašyta“, - sakė viceministras.

Klaipėdos rajono meras tai neigė, sakydamas, kad pusantro milijono eurų išties buvo paskirta, tačiau vėliau kažkodėl atšaukta. Lėšas valymo įrenginiams iš projektų sąrašo išbraukė Aplinkos projektų valdymo agentūra.

„Galbūt kažkas buvo pažeista teikiant projektą“, - replikavo A. Genevičius.

Siūlomi sprendimai patiko ne visiems

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, ieškodamas galimo sprendimo, susirinkusių įmonės atstovų dar kartą paklausė, ar jie vis tiktai ryžtųsi statyti valymo įrenginius, jei savivaldybė duotų tokį leidimą. Pasirodo, kad bendrovė to daryti nebegali teisiškai.
Algimantas Salamakinas

„Ir norėdami to negalėtume padaryti. Pagal specialųjį planą, kuriame numatyta viešo vandens tiekimo teritorija, draudžiamas tiek individualus vandens tiekimas, tiek vandens išgavimas, tiek ir nuotekų tvarkymas. Visas mūsų Kretingalės miestelis papuola į viešo vandens tiekimo teritoriją. Kretingalėje yra daugiau nei 2000 gyventojų, o pagal nuotekų tvarkymo reglamentą, jeigu gyventojai yra prisijungę prie centrinės nuotekų sistemos, tokios nuotekos privalomos surinkti per centrinę nuotekų sistemą“, - aiškino mėsos perdirbimo įmonės atstovai.

Jų teigimu, dabartiniai miestelyje veikiantys nuotekų valymo įrenginiai yra susidėvėję ir nebepajėgiantys aptarnauti gyventojų, todėl viena komercinė bendrovė negali išspręsti viso miestelio problemos.

Įmonės direktoriaus A. Gudžiūno  teigimu, išeitis šioje situacijoje viena – reikia tiesti bendrą centralizuotą vamzdį, kuriuo ir nutekėtų susidarančios nuotekos.

„Nemanau, kad miestelio problema išsispręstų pastačius vieną talpyklą. Valymo įrengimai nepajėgūs išvalyti, jie technologiškai neatitinka keliamų reikalavimų. Kretingalė yra prie Danės upelio, o ten formuojasi ištisi gyvenamieji kvartalai. Reikėtų nutiesti vamzdį į Klaipėdos valymo įrengimus. Centriniai valymo įrengimai turi laisvų pajėgumų“, - siūlė mėsos perdirbimo įmonės direktorius, manantis, kad vietinė valykla nepajėgi išvalyti visų nuotekų.
Nemanau, kad miestelio problema išsispręstų pastačius vieną talpyklą, valymo įrengimai nepajėgūs išvalyti, jie technologiškai neatitinka keliamų reikalavimų.
A. Gudžiūnas

Klaipėdos vandenys“ į šį pasiūlymą sureagavo kritiškai. Įmonės direktoriaus teigimu, apie tokių vamzdžių tiesimo galimybę būtų galima galvoti tik tuo atveju, jei mėsos perdirbimo įmonė pasirašytų su jais sutartį ir įsipareigotų nuolat tiekti tam tikrą kiekį nuotekų išvalymui: „Kai į valyklą atiteka tokios nuotekos (rodo nuotraukas, kurioje iš vamzdžių srūva kruvinas vanduo – red. past.), jokia nuotekų valykla jų neišvalys. Apie vamzdį ir bet kokią kitą iniciatyvą galime kalbėti tik tada, kai įmonė su mumis pasirašys sutartį, leis pastatyti nuotekų skaitiklį, jie dabar to padaryti mums neleidžia“, - sakė L. Makūnas.

Mėsos perdirbimo įmonės direktorius gynėsi, kad nuotraukose rodomos kruvinos nuotekos atiteka ne iš jų įmonės teritorijos, o gretimais veikiančios kitos. „Ten iš skerdyklos bėga tiesiai kraujas“, - piktinosi A. Gudžiūnas.

Galės gauti pinigų, tik jei...

Išklausęs visas puses žodį tarė aplinkos viceministras A. Genevičius. Jo teigimu, pirma reikia sėsti prie derybų stalo ir aptarti situaciją iš esmės. O į Klaipėdos rajono mero pasiūlymą, kad galėtų dalį ES lėšų ministerija paskirti Kretingalės nuotekų valymo įrenginių problemai išspręsti, sureagavo paprastai: jeigu bus pateikta teisingai užpildyta paraiška paramai gauti, galbūt tai įgyvendinti ir pavyktų.

„Aplinkos ministerija yra nepaskirsčiusi 150 mln. eurų. Jeigu paskirtų Kretingalės nuotekų valyklai 1,5 mln. eurų, mes tą projektą, kurį APVA prieš keletą metų išbraukė, įgyvendintume“, - siūlė V. Dačkauskas.
Algirdas Genevičius

„Jūs turite pateikti paraišką su pajėgumais ir toliau jau mes žiūrime, ką daryti“, - sakė A. Genevičius.

„Per mėnesį laiko sudėliosime“, - greitą pažadą skubėjo duoti Klaipėdos rajono meras.

Rugsėjį, kai prasidės nauja Seimo sesija, jeigu aptartoji paraiška bus pateikta ES lėšoms gauti, ministerija galbūt pinigų ir skirs. Ar „Klaipėdos vandenys“ teiks paraišką, L. Makūnas atsakyti negalėjo ir uždavė oponentams klausimą: ar įmonė pasirašys sutartį dėl nuotekų tvarkymo.

Diskusija baigta šio klausimo sprendimą atidedant iki rugsėjo.