Pasak posėdyje dalyvavusios AM Vandenų departamento direktorės Agnės Kniežaitės-Gofmanės, ministerija, įgyvendindama Bendrąją vandens politikos direktyvą ir rengdama upių baseinų rajonų valdymo planus 2016–2021 m., nagrinėjo visas galimas priemones vandens telkinių ekologinei būklei pagerinti. Nagrinėta kitų šalių patirtis, pavyzdžiui, Skandinavijos, kur ežeruose esantis ir eutrofikacijos reiškinius sukeliantis fosforas surišamas ir paverčiamas į stabilius junginius, naudojant gamtoje randamus neorganinius junginius (aliuminio, kalcio, geležies druskas ir kt.), kurių daugelis taip pat naudojami ruošiant geriamąjį vandenį, teigiama pranešime spaudai.
Iki šiol Lietuvoje dažniausiai taikytas ežerų mechaninio valymo metodas, kuris yra naudotinas ir tinkamas, patrauklus, tačiau pakankamai brangus ir neduodantis reikiamo išvalymo rezultato. Atsižvelgiant į tai, buvo ieškoma pigesnių ir efektyvesnių metodų. Fosforo surišimo metodas kaip tik galėtų būti vienas iš tokių, kadangi jo taikymas būtų maždaug 10 kartų pigesnis nei ežerų mechaninis valymas, teigė AM specialistė.
Ji paneigė ir nuogąstavimus, kad naujajame ES finansavimo laikotarpyje visi vandens telkinių būklės gerinimui skirti pinigai bus nukreipti į vandens telkinių tvarkymą cheminiais junginiais. Ežeruose daugiausia numatoma taikyti biomanipuliacines priemones (maistmedžiagių išnešimas pjaunant nendres-švendres; įžuvinimas plėšriosiomis žuvų rūšimis mažinant fitoplanktono kiekį ir žydėjimus bei didinant skaidrumą ir kt.), kurių kaštų ir efektyvumo santykis yra didžiausias.
Komiteto narys Linas Balsys ir posėdyje dalyvavęs grunto valymo ekspertas Rapolas Liužinas pasisakė prieš chemikalų naudojimą. Jie pasisakė už mechaninį vandens telkinių valymo būdą.
Seimo nariai buvo pakviesti į ministerijoje birželį rengiamą konferenciją upių ir ežerų valymo klausimais, kur jie galės išgirsti Lietuvos ir užsienio ekspertų nuomonę, o galutiniai sprendimai ministerijoje bus priimti, tik įvertinus šios konferencijos ir mokslininkų atliktų studijų rezultatus. Fosforo surišimo metodo kol kas neplanuojama taikyti plačiu mastu, o tik jį išbandyti viename nedideliame eutrofikuotame ežere. Prieš pasirenkant metodo taikymo mastą, naudotinus junginius ir kitas sąlygas bus atlikti visi reikiami tyrimai, o vėliau pasirinktiems sprendimams bus atliktos visos reikalingos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ir tik esant išvadai, kad veikla galima, darbai bus vykdomi.