Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (53)
Neetatiniais aplinkosaugininkais tapę Seimo nariai
DELFI montažas / Neetatiniais aplinkosaugininkais tapę Seimo nariai

Seimo nariai stoja į kovą: ant ausų statys brakonierius

Ketvirtadienio popietę Seime buvo išdalinti 23 neetatinių aplinkosaugininkų pažymėjimai Seimo nariams, kurie panoro įsijungti į gamtos apsaugos veiklą. Nuo šiol metus laiko jie turės teisę tikrinti pažeidėjų dokumentus, pristatyti pačius pažeidėjus į policiją, atimti jų pažeidimų įrankius ar neteisėtai įgytą produkciją. Visi naujas pareigas įgiję valstybės tarnautojai tikino su gamta draugantys nuo seno ir skelbė netoleruosiantys jokių pažeidimų, daromų gamtoje – nesvarbu ar tai būtų tik nuo ledų numestas popierėlis, ar brakonieriaus ežere įmerkti tinklai.

Gali pagauti, bet negali naudoti fizinės jėgos

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, įteikdamas Seimo nariams pažymėjimus, prašė jų būti pavyzdžiu visai Lietuvai.

„Visi kartu mes privalome apginti Lietuvos gamtą, jos grožį ir sukurti žmonėms sąlygas normaliai gyventi“, - sakė V. Mazuronis.

Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis teigė, kad neetatinių aplinkosaugos inspektorių institucijai jau yra 50 metų. Jis pristatė pareigas, kurias nuo balandžio 17 d. įgija 23 Seimo nariai:

„Turite teisę tikrinti dokumentus, reglamentuojančius gyvūnijos išteklius ir jų naudojimą, turite teisę pristatyti pilietį, kuris yra pažeidęs įstatymą, į policiją. Turite teisę paimti jo įrankius ar neteisėtai įgytą produkciją ir t.t. Pareigos apima pagalbą aplinkosaugininkams vykdyti gamtos išteklių kontrolę, pareigą informuoti pastebėjus darant pažeidimą, nepraeiti pro šalį“, - vardijo K. Motiekaitis.

Jis pabrėžė, kad neetatinių aplinkosaugininkų galios nedaug skiriasi nuo etatinių. „Pirmas skirtumas toks, kad etatinis inspektorius gali pažeidėją traukti atsakomybėn, neetatiniai negali. Neetatinis inspektorius tik su valstybiniu inspektoriumi gali patekti į tam tikrą teritoriją vykdyti aplinkos apsaugą. Neetatinis inspektorius negali naudoti fizinės jėgos prieš pažeidėją“, - aiškino valstybinis aplinkosaugininkas.

K. Motiekaitis
K. Motiekaitis
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Kasmet aplinkosaugininkai užfiksuota apie 4 tūkst. gyvosios gamtos įstatymų pažeidimų. Du trečdalius jų padeda išaiškinti neetatiniai inspektoriai. Šiuo metu visos Lietuvos mastu neetatinių inspektorių pažymėjimus turi apie 500 piliečių.

Viceministras Linas Jonauskas teigė, kad neetatiniais inspektoriais tapusiems Seimo nariams yra numatomi 5 reidai, kuriuose jie gali dalyvauti. Reidų metu ketinama praplaukti tam tikromis upėmis galimai fiksuojant pažeidėjus, apžiūrėti tvoras, kaip laikomasi vandens apsaugos zonų, galimi nustatyti šiukšlinimo atvejai ir t.t.

G. Mikolaitis: nežvejoju, nes brakonieriai išgaudė visą žuvį

Aplinkos apsaugos komiteto narys Gintaras Mikolaitis GRYNAS.lt teigė, kad pagrindinė paskata įgyti neetatinio aplinkos inspektoriaus pažymėjimą buvo nuolatinis buvimas gamtoje ir stebėjimas daromų pažeidimų gausos.

„Nuo jaunystės buvau žvejys, dabar nebesu, nes brakonieriai išgaudė visą žuvį. Esu prieš elektros naudojimą žvejyboje, prieš žiaurias priemones gamtai – elektrą, tinklus. Taip pat esu prieš medžiotojus brakonierius. Vien dėl to bandau padėti“, - aiškino G. Mikolaitis.

Jis tikino, kad bandys važinėti po gamtą ir jeigu tik bus galimybė sustabdyti pažeidėjus. Daugiausiai bus orientuojamasi į Raseinių zoną, Kelmę, Jurbarką.

„Žmona aišku niekada netoleruoja, - šypsojosi Seimo narys paklaustas, ar išleis žmona neetatinio aplinkosaugininko pareigą jam atlikti savaitgaliais. - Bet žadu prisidėti prie Lietuvos gamtos išsaugojimo“.

D. Mikutienė: išnaudosiu atostogas

Prie aktyvaus gamtos saugojimo žada prisidėti ir Seimo narė Dangutė Mikutienė. Paklausta, ar žada dalyvauti reiduose, ji tikino tikrai prisijungsianti. „Tikrai nebijau, o kas užpuls – tegu ir ginasi“, - šmaikštavo politikė.

D. Mikutienė
D. Mikutienė
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Jos teigimu, ne vieną kartą jai yra tekę sustabdyti žmones, kurie šiukšlina ar plaukioja ne taip, kaip derėtų ir sugėdinti. O dabar, jos teigimu, bus galima turėti daugiau teisių.

„Tikrai džiaugiuosi šiuo pažymėjimu, beveik kaip gavus Seimo mandatą“, - teigė D. Mikutienė. - Stengsimės dalyvauti reiduose, arba jeigu matysime problemą savo regionuose, bus galima pakviesti aplinkos ministerijos specialistus. Iš tiesų tai yra visų mūsų reikalas – ar neetatinis inspektorius esi, ar pilietis – norėtųsi, kad visi netoleruotume tokių pažeidimų. Bus gražiau, nebus pykčių“.

Paklausta, kiek laiko galės skirti gamtos apsaugos darbui, politikė teigė panaudosianti tam savo atostogas. „Būsiu visoje Lietuvoje – daug važinėju, keliauju po Lietuvą – taigi, bijokite“, - juokėsi D. Mikutienė.

R. Žemaitaitis: pažymėjimas bus svarus įrankis

Politikas Regimijus Žemaitaitis, taip pat gavęs neetatinio aplinkosaugininko pažymėjimą, teigė daugiausiai besidarbuosiantis savo gimtojoje Rusnės saloje. Ten, jo teigimu, daugiausiai upių, žvejų ir poilsiautojų. Po jų likusias šiukšles tenka kuopti pačiam Seimo nariui.

R. Žemaitaitis
R. Žemaitaitis
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

„Kažkada, kada pamėginau surinkti šiukšles ir įvesti tvarką, žurnalistai labai neigiamai aprašė, kad aš neva tvarką bandau savo kaime įsivesti. Šis pažymėjimas leis žurnalistams pasakyti, kad gerbiamasis, aš jau turiu pažymėjimą ir galiu tai daryti. Kitas momentas – teritorijoje, kurioje aš poilsiauju ir susiduriu su žvejais -pažymėjimas bus irgi svarus įrankis“, - argumentus dėstė politikas.

Jo teigimu, Nemuno deltos regioniniame parke besidarbuoja vos du-trys gyvosios gamtos inspektoriai, kurie fiziškai negali užtikrinti kontrolės. Taigi politikas viliasi galėsiantis ištiesti pagalbos ranką.

Taip pat jis įvardija, kad didelė problema Rusnėje yra ir su šiukšlinimu. „Šeima neprieštaraus, nes mes kiekvieną savaitgalį būname savo kaime – šimtas metrų iki upės, puikiai matau, kas atvažiuoja žvejoti, jeigu tai daroma netvarkingai – nuėjai ir davei velnių, pabarei“, - aiškino R. Žemaitaitis.

Paklaustas, ar nebijo, kad pikti žvejai gali duoti atgal, teigė, kad viską reikia daryti protingai. Pavyzdžiui, užfiksavus pažeidimą, pasiskambinti inspektoriams ir paprašyti pagalbos.

E. Gentvilas: teko užfiksuoti kelis pažeidimus

„Studijavau gamtos mokslus, labai daug po miškus, po laukus, pievas mėgstu šmirinėti, nors pats nei žvejotu, nei medžioju. Būna daug važinėju ir matau negerų dalykų – ar savo pamiškėje ar kitur. Esu matęs, kaip žmonės tiesiog šiukšles meta“, - sakė Eugenijus Gentvilas, paklaustas, kodėl nusprendė tapti neetatiniu aplinkosaugininku.

Jis mena, kad yra keliskart tekę gamtos pažeidėjus pagauti ir už rankos. Prieš trejus metus su draugu važiuojant automobiliu Klaipėdos rajone teko pamatyti, kaip pamiškėje žmogus pila šiukšles.

Eugenijus Gentvilas
Eugenijus Gentvilas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Sustojome, o žmogus gal pusę buvo iškratęs šiukšlių. Sakome – mes palauksime, kol tu susikrausi atgal. Ir susikrovė, tik nežinome, kur išmetė po to“, - prisiminė E. Gentvilas. Taip pat politikas pasakojo kitą istoriją – kuomet teko rasti pusę tonos žuvų galvų. Tuomet buvo pasikviesti aplinkosaugininkai, kuriems pavyko surasti žuvies perdirbimo fabrikėlį, kuris šitaip pasielgė.

„Tapau neetatiniu aplinkosaugininku ne tam, kad pats turėčiau daugiau galių, o iš solidarumo su gamta, su gamtosaugininkais“, - aiškino politikas.

Jis žada dalyvauti ir aplinkosaugininkų reiduose, jeigu tik bus į juos kviečiamas.

J. Požėla: esu ištraukęs tinklus, bet ne … savo

Seimo narys Juras Požėla, gavęs neetatinio aplinkosaugininko pažymėjimą, taip pat žadėjo ištikimai tarnauti gamtos labui. Jis tai teigė darantis nuolat, tausodamas gamtinius resursus.

„Vasarą, atostogaujant įvairiuose rajonuose prie upių, ežerų galbūt bus daugiau laiko labiau atkreipti dėmesį į galimus brakonieriavimo atvejus ir kitus gamtos apsaugos pažeidimus. Manau, kad šitas pažymėjimas suteiks galimybę prisidėti bent šiek tiek prie to, kad būtų geresnė situacija su mūsų aplinkos apsauga“, - GRYNAS.lt teigė politikas.

Paklaustas, ar yra tekę gyvenime fiksuoti gamtoje daromus pažeidimus, pašnekovas teigė, kad yra tekę iš ežerų ištraukti tinklus. „Bet ne savo“, - nusijuokdamas patikslino J. Požėla. Tai yra nutikę Šiaurės Lietuvoje.

Juras Požėla su žmona
Juras Požėla su žmona
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Jo teigimu, brakonieriams reikėtų pasiųsti žinutę, kad labai daug žmonių vis labiau tampa nepakantūs aplinkos apsaugos pažeidimams ir kad keičiasi žmonių mąstymas – bet kokiam brakonieriavimui nebelieka jokios vietos mūsų gamtoje.

„Tikrai nemanau, kad specialiai važinėsiu, plaukiosiu, naktimis tykosiu pažeidėjų, bet aktyviau stebėsiu ir pranešiu“, - teigė J. Požėla.

A. Stancikienė: visą laiką bandau žmonėms pasakyti, ko daryti negalima

Saugomų teritorijų tarnyboje ilgą laiką dirbusi politikė Aurelija Stancikienė minėjo, kad jai neetatinio aplinkosaugos inspektoriaus pažymėjimas suteiks daugiau teisių sudrausminti pažeidėjus. Tiesa, tai ji teigė daranti ir dabar ir dėl to kartais nukenčianti jos šeima.

„Kai nuvažiuojame prie jūros, mano šeima labai kenčia – turiu labai daug sentimentų ir patriotizmo ypatingai Kuršių nerijos niokojimo atvejais, taigi kiekvieną kurį pamatau ar laužą kūrenantį, ar su automobiliu atvažiavusį į mišką, besileidžiantį nuo Parnidžio kopos ten, kur negalima – visą laiką bandau žmonėms pasakyti, kad taip daryti negalima“, - teigė politikė.

Aurelija Stancikienė
Aurelija Stancikienė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad neetatinio aplinkosaugininko statusas kartais gali pasitarnauti netgi labiau nei valstybinis aplinkosaugininko darbas ir paaiškino kodėl.

„Daugeliu atveju žmogus, turėdamas visuomeninį aplinkos apsaugos inspektoriaus statusą, gali padaryti gerokai daugiau nei tas, kuris dirba nuolat. Todėl, kad pagal mūsų pakankamai kvailai taikomą darbo kodeksą aplinkos apsaugos inspektorius, pagavęs brakonierių po 17 val., kai pasibaigia darbo laikas, nebegali pildyti pažeidimų protokolo nei imtis kitų veiksmų. Žinomas ne vienas atvejis, kai Žemaitijos nacionaliniame parke brakonieriai yra laimėję teismus, todėl, kad etatiniai inspektoriai surašė protokolus ne darbo metu“, - teigė A. Stancikienė. Neetatinio aplinkosaugininko statusas, jos teigimu, suteikia galimybę to išvengti ir pažeidimus fiksuoti bet kokiu paros metu.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas