Deja, praktiškai miškų būklė neretai suprantama kaip vien jų sanitarinė būklė (sveikatingumas), kaip miškų gebėjimas gaminti medienos biomasę. Nuo 1987 m. šalyje vykdant miškų stebėseną iki šiol apsiribota medynų inventorizacija bei juose susikaupusios medienos biomasės, sanitarinės būklės, vystymosi procesų, medžių pažeidimų nustatymu ir kai kurių epifitinių kerpių, žaliadumblių, fotosintetiškai aktyvios saulės spinduliuotės po augalų danga ir nuokritų vertinimu.

Valstybinėje aplinkos monitoringo 2011 – 2017 m. programoje nenumatyta vertinti miško ekosistemų būklės pokyčių sąsajoje su biologinės įvairovės palaikymu. Tuo tarpu gamtosaugos požiūriu aktyviai visuomenei yra labai svarbu, kad į miškus būtų žiūrima ne vien kaip į nacionalinį medienos tiekėją, bet būtų rūpinamais šalies miškų tvarumu, ekologišku jų naudojimu. Šiuo atveju miškų tvarumu (angl. sustainability) suprantama (pagal tarptautinę šios sąvokos traktuotę, kaip tai nurodoma miškininkystės terminų žodyne – The dictionary of forestry, 1998) miško gebėjimas išlaikyti savo stabilią būklę (būti sveiku), produktyvumą (našumą) ir biologinę įvairovę, bei taip pat visų šių savybių integralumą ilgalaikėje perspektyvoje bei žmogaus veiklos ir miškų naudojimo kontekste.

Miškų ekosistemų stebėsenoje ypatingai kviečiame dalyvauti vyresniųjų klasių (6-11 kl.) moksleivių grupes. Pageidautina, kad grupės vadovas būtų suaugęs asmuo. Taip pat kviečiami dalyvauti pavienius ar į grupes susibūrusius kitus tyrėjus, kurie nori šį darbą atlikti savanoriškais pagrindais.

Visuomeninė aplinkos stebėsena

Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje vis plačiau plėtojama kai kurių aplinkos komponentų stebėsena, kurią didžiąja dalimi vykdo vadinami savanoriai tyrėjai. Faktiškai tai yra eiliniai šalies piliečiai, kurie išsiugdė specifinę domėjimosi sritį (savotišką hobi) ir, aktyviai bendraudami su bendraminčiais, bei padedami tikrai profesionalių tyrėjų, nuolat tobulina savo žinias. Ilgą laiką dalyvaudami tokioje veikloje jie praktiškai palaiko savo kvalifikaciją.

Kaip taisyklė, savanoriai tyrėjai už vadinamos visuomeninės stebėsenos (kurioje daugumą sudaro pakankamai aukštą kvalifikaciją turintys savanoriai) vykdymą negauna specialaus atlygio. Nors tokie tyrėjai yra neprofesionalai, tačiau tai nereiškia, jog jų kvalifikacija nėra tinkama tokiai veiklai profesionaliai vykdyti. Dar daugiau, žiniasklaidoje galima rasti pavyzdžių, kuomet tokių stebėsenos savanorių tyrėjų kompetencijos jų vykdomo stebėsenos objektų klausimais prilygsta mokslinius laipsnius turinčių tos srities specialistų kompetencijoms. Dalis tokių savanorių turi paskelbę net reikšmingų mokslinių publikacijų.

Siūlomos visuomeninės miškų būklės stebėsenos vizija

Numatyta, jog Lietuvoje diegiama visuomeninė miško ūkio (miško ekosistemų) palankumo biologinei įvairovei stebėsena papildys įprastą miškų sanitarinės būklės stebėseną. Sukūrus reikalingus pajėgumus ir visuomeninę stebėseną pakankamai išplėtojus, būtų gautas atsakymas į svarbiausią klausimą ar šiuolaikinės ūkinių miškų ekosistemos yra tvarios. Taip pat sužinotume kaip kertinėse miško buveinėse keičiasi biologinių vertybių (kerpių, samanų, grybų, augalų, vabzdžių, roplių, varliagyvių ir paukščių) vietinių populiacijų gausa, t.y. ar dabartinis miško naudojimas (plačiąja prasme) sukuria tvaraus miškų ūkio prielaidas:

- ar dabartinė miškų ūkio veikla ir pastaraisiais dešimtmečiais įdiegtos naujos miško ūkio technologijos yra palankios vietinei ūkinių miškų biologinei įvairovei;

- ar kertinės miško buveinės dėl jų mažo ploto geba palaikyti retų ir nykstančių rūšių vietines populiacijas;

- kokiu laipsniu ūkiniai miškai gali atlikti biologinių koridorių vaidmenį kertinėse miško buveinėse augantiems ar gyvenantiems organizmams;

- ar dabartinis kertinių miško buveinių tinklas dėl savo fragmentiškumo yra pakankamas (efektyvus) palaikyti ūkiniuose miškuose retų ir nykstančių rūšių vietines populiacijas

Valstybinėje aplinkos monitoringo 2011 – 2017 m. programoje nenumatyta vertinti miško ekosistemų būklės pokyčių sąsajoje su biologinės įvairovės palaikymu. Tuo tarpu gamtosaugos požiūriu aktyviai visuomenei yra labai svarbu, kad į miškus būtų žiūrima ne vien kaip į nacionalinį medienos tiekėją, bet būtų rūpinamais šalies miškų tvarumu, ekologišku jų naudojimu.

Kokiam darbui kviečiame visuomeninius tyrėjus?

- Tyrimai atliekami miške išskirtuose tyrimų ploteliuose (toliau – Tyrimo plotelis). Tyrimo plotelio dydis yra apie 50-100 ha.

- Tyrimo plotelyje yra: (dažniausiai) viena miško kertinė buveinė, parinkti 4 miško sklypai (stebėsenai vykdyti labiausiai tinkami miško sklypai, kurių kiekvieno plotas gali būti iki kelių ha), 5 stebėsenos (tyrimo) taškai ir 6 stebėsenos (tyrimo) atkarpos.

- Tyrimai kertinėje miško buveinėje ir parinktuose 4 miško sklypuose (stebėsenos plotuose) atliekami kasmet tris kartus – pavasarį, vasarą ir rudenį.

- Kasmet pavasarį registruojama bei aprašoma: grybai ir induočiai augalai (tik pavasarį augančios rūšys) ir stambiųjų geninių paukščių iškaltos drevės.

- Kasmet vasarą registruojami bei aprašomi: grybai ir induočiai augalai (tik vasarą augančios rūšys).

- Kasmet rudenį registruojama bei aprašoma: kerpės, grybai, samanos, skruzdėlynai, plyni kirtimai, atrankiniai ir atvejiniai miško kirtimai, negyvos medienos kiekis, stambiųjų miško paukščių lizdai, bebrų veikla, gaisrai ir jų pasekmės, keliai ir jų apkrovos, valksmai ir jų naudojimas, grioviai ir jų priežiūra.

- Tyrimai parinktuose 5 tyrimo taškuose atliekami kasmet du kartus – pavasarį ir vasarą. Tyrimo metu registruojami kai kurių rūšių paukščiai (matyti bei girdėti). Apskaita viename taške vykdoma 5 minutes.

- Tyrimai parinktose 6 tyrimo atkarpose atliekami kasmet du kartus – pavasarį ir vasarą. Tyrimo metu registruojami kai kurių rūšių varliagyviai ir ropliai.

Miškų ekosistemų stebėsenoje ypatingai kviečiame dalyvauti vyresniųjų klasių (6-11 kl.) moksleivių grupes. Pageidautina, kad grupės vadovas būtų suaugęs asmuo.

Taip pat kviečiami dalyvauti pavienius ar į grupes susibūrusius kitus tyrėjus, kurie nori šį darbą atlikti savanoriškais pagrindais.

Tikimės, jog šis Lietuvos miškams skirtas miško ekosistemų būklės stebėsenos projektas jaunimą tikrai sudomins ir daug savanoriškai susikūrusių tyrėjų grupių įsijungs į inovatyvius ir perspektyvius tyrimus. Kvalifikuotai atliktų tyrimų metu surinkti duomenys gali būti panaudoti plėtojant jaunųjų tyrėjų veiklą, rengiant mokslinius pranešimus šalyje ir užsienyje. Planuojama, jog tyrėjų tinklo surinkti duomenys taps savotišku įrankiu, kurį būtų galima naudoti įtakojant miškų apsaugos ir tvaraus naudojimo politiką.

Straipsnis parengtas vykdant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos remiamą paprojektį „SAVANORIS – MIŠKUI BROLIS“ (Įgyvendinimo sutarties Nr. CH–5–FM–1/56). Gamtininkų klubo „ORNI“ vykdomo paprojekčio tikslas – sustiprinti klubo pajėgumus, suformuojant prie jo veikiantį savanorių miško ekosistemų būklės stebėseną vykdysiančių tyrėjų (stebėtojų) tinklą, kuris pagal ilgalaikę programą vykdytų miško ekosistemų būklės visuomeninę stebėseną. Norėdami gauti daugiau informacijos apie aplinkos stebėjimo principus ir elementus, vykdomą projektą ar prisijungti prie stebėtojų tinklo, rašykite projekto koordinatoriams el. paštu orni@orni.lt

Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa