Radioaktyvių šaltinių ir atliekų tvarkymo pasauliniu lygmeniu reglamentavimas griežtas ir prižiūrimas. Tarptautinės atominės energetikos agentūros, o kiekvienoje Europos Sąjungos (ES) šalyje veikia nacionalinės radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūros. Tačiau Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, ši sritis dar vis suprantama labai miglotai, neretai stokojama elementarių žinių apie radioaktyvias medžiagas.
Radioaktyvūs šaltiniai plačiai naudojami pramonėje, dažniausiai įvairiems technologiniams procesams valdyti ir kontroliuoti, pavyzdžiui, storio, tankio ar drėgmės matavimo prietaisuose. Taip pat jie naudojami ligoms diagnozuoti ir gydyti bei atliekant mokslinius tyrimus. Iš esmės šiais laikais nė vienoje žmogaus veiklos srityje neišsiverčiama be radioaktyvių šaltinių.
Kaip ir visi prietaisai bei medžiagos, „atidirbęs“ savo darbą radioaktyvus šaltinis tampa nepageidaujamas. Tuomet jis yra atlieka, o jos yra skirstomos į keletą tipų. Vienas jų – ypatingo pavojingumo atliekos, kurioms priklauso radioaktyviosios atliekos.
Kaip elgtis su radioaktyviaisiais šaltiniais ir ką daryti, kai jie tampa nebereikalingi? Radioaktyviosios medžiagos savininkui įstatymu numatyta atsakomybė už jos sutvarkymą, kai jis jos nebenaudoja. Tai ne tik didelė atsakomybė, tačiau ir finansinis įsipareigojimas. Lietuvoje valstybės įmonė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra (RATA) yra atsakinga už jai perduotų radioaktyviųjų atliekų tvarkymą taip, kad būtų užtikrinama branduolinė ir radiacinė sauga.
Šiuo metu visos Lietuvoje naudojamos radioaktyviosios medžiagos yra registruojamos valstybiniame registre, o jeigu kuris nors dingtų – būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pagal „Euratom“ direktyvą tokia tvarka galioja visose ES šalyse.
Taigi, paprasčiau tariant, jei įmonė naudoja prietaisus su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (uždarasis jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis – tai koncentruota radioaktyvioji medžiaga specialiame apvalkale), jie visi yra suregistruoti, tad norėdama tokį aparatą utilizuoti, ji negali jo išmesti bet kur, kadangi tai būtų nusikalstama veika, bet privalo kreiptis į RATA, kad nebereikalinga radioaktyvi medžiaga būtų tinkamai sutvarkyta.
Tačiau aplinkoje vis dar randama neatsakingai išmestų anksčiau naudotų šaltinių. Pavyzdžiui, kovo pabaigoje Vilniuje buvo rastas daiktas, skleidžiantis jonizuojančiąją spinduliuotę, – žibalinės lempos tinklelis su branduoline medžiaga toriu. Šis radinys buvo perduotas sutvarkyti RATA.
Neatsakingai išmestos radioaktyviosios atliekos yra pavojingos todėl, kad radiacija nematoma. Ji gali daryti poveikį mums net nežinant ir nieko nejaučiant. Radiacijos šaltinį ir stiprumą galima užfiksuoti tik specialiais prietaisais.
Pastebėjus įtartiną objektą, kuris gali būti radioaktyvus, svarbiausia jo neliesti ir laikytis kuo atokiau. Visgi radinį palietus, svarbu higiena: būtina švariai nusiplauti rankas, kreiptis į specialistus dėl gautos apšvitos ištyrimo. Jei rastas įtartinas objektas yra su radioaktyvumo ženklu, apie jį privaloma pranešti specialiosioms tarnyboms.
Verta atkreipti dėmesį, kad mūsų aplinkoje mus nuolatos supa radiacinis fonas, tačiau žmonėms jis nekenkia, kol neviršijamos normos. O radioaktyviosios atliekos nedaro poveikio išorinei aplinkai, kai jos yra tinkamai izoliuotos nuo žmonių ir aplinkos.
