Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (17)
Skrendančių ančių siluetai

Prasidėjo ančių medžioklės sezonas: ar žino medžiotojai į ką gali šaudyti?

Kokias antis matote nuotraukoje? Atpažįstate? Maždaug tokį vaizdą mato medžiotojas, dalyvaujantis ančių medžioklėje. Šiemet vandens paukščiams duota laiko paauginti jauniklius ir juos medžioti pradėta tik nuo rugsėjo 5-osios. Tačiau kai kurie ornitologai įsitikinę, jog net ir nukėlus medžioklės sezono pradžią, nebus išvengta saugomų rūšių paukščių žūties nuo kulkų. Mat medžiotojai turi vos sekundę apsispręsti - šauti ar nešauti, o žinių apie paukščių rūšis - stokoja.

Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas bei gamtininkas Selemonas Paltanavičius prieš kelias dienas straipsnyje rašė, kaip svarbu atskirti skirtingų rūšių antis – neatpažinus ir iššovus į cyplę, smailiauodegę, šaukštasnapę antį gali būti padaryta didžiulė žala ir taip menkai jų populiacijai.

Gamtininkas vylėsi, kad šio patarimo daugeliui neprireiks – medžiotojai retai medžioja vandens paukščius, o prieš 30 metų ištirta, jog vis dėlto dauguma jų laimikio – didžiosios antys.

Sumedžiojamų ančių skaičius kas sezoną auga

Tačiau anonimiškai į redakciją paskambinusi ornitologė tikino, jog kasmet iššaudoma nemažai nykstančių rūšių. Pasak moters, patys medžiotojai pripažįsta, jog nespėja įsižiūrėti į paukštį, pirmiausia paleidžia šūvį, tuomet tikrina, kam jis kliuvo.

Ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis pripažino, jog niekas nežino bent apytikrės statistikos, kiek saugomų paukščių gali būti nušaunama ančių medžioklės sezono metu.

Paprašai pasakyti kokį požymį, kuo skiriasi, pavyzdžiui, želmeninė žąsis nuo baltakaklės. Arba nuo pilkosios. Ir tada tik „mikt, mikt“. Kadangi yra ne daugiau nei 10 medžiojamų paukščių rūšių, tuos požymius tikrai galima išmokti ir reikėtų žinoti kaip poterius.
Liutauras Raudonikis

„Statistika yra tik tokia, ką medžiotojai įrašo į medžioklės lapus. Kitokių tyrimų niekas nedarė. Tai – sąžiningumo klausimas. Nors dar gali būti, kad ir laikydamas paukštį rankoje medžiotojas neatskirs konkrečios jo rūšies. Esame susidūrę su medžiotojais, kurie žino gandrą, žvirblį, varną, na dar iš plėšriųjų – vanagą, erelį. Būna, kiti galvoja, kad laukys – antis. Taigi sumedžiotų paukščių statistika – tikrai netiksli. Visgi būna, kad medžiotojai prisipažįsta nušovę saugomą rūšį. Kodėl siekėme pavėlinti ančių medžioklės sezoną? Nes tos saugomos rūšys, kuo vėliau, tuo labiau traukia piečiau – mažesnė tikimybė jas nušauti. Žinoma, ten susiduria su kitais medžiotojais...“ - kalbėjo ornitologų draugijos pirmininkas.

Skrendančių ančių siluetai
Skrendančių ančių siluetai
© Shutterstock nuotr.

Pagal statistiką, 2012-2013 metų medžioklės sezono metu nušauta beveik 13,5 tūkstančio didžiųjų ančių – 338 daugiau nei praeito medžioklės sezono metu. Antra dažniausiai medžiojama rūšis – slankos. Jų nušauta per 700, maždaug 200 daugiau, nei per praėjusį sezoną.

Rudgalvių ančių, rudgalvių ir dryžgalvių kryklių sumedžiojama po 100 – 280 per sezoną, tačiau visų šių rūšių sumedžiotų paukščių skaičius buvo kiek didesnis, nei 2011 – 2012 metų medžioklės sezoną.  Vienintelio laukio, kurio praėjusiame sezone sumedžioti 106 individai, nušauta ketvirtadaliu mažiau paukščių. Daugiausia ančių nušovė Vilniaus, Marijampolės ir Šiaulių regionų medžiotojai.

Siūlo įvesti papildomus egzaminus

L. Raudonikis atskleidė, jog neretai saugomų rūšių ir įprastų rūšių antys gyvena tame pačiame tvenkinyje.

„Antis kryklė, didžioji antis – leidžiamos medžioti. O štai pilkoji antis nuo jų skiriasi tik dydžiu. Tačiau skrendant sunku įvertinti paukščio dydį. Ančių medžioklės specifika tokia, kad turi sureaguoti per sekundę ir šauti, nes kitaip nenušausi. Taigi medžiotojai tikrai turėtų būti įsigilinę į ančių pažinimo požymius. Norėdamas, žinodamas kur žiūrėti, gali ir per sekundę atpažinti – ta rūšis, ar ne ta“, - teigė L. Raudonikis.

Ornitologai siūlo medžiotojams laikyti tam tikrus kvalifikacinius egzaminus, po kurių jie gautų leidimą antims šaudyti. Jie turėtų būti organizuojami taip, kaip ir egzaminai vadinamam selekcininko pažymėjimui gauti. Papildomą egzaminą išlaikę medžiotojai gali medžioti trofėjinius kanopinius žvėris su įspūdingais ragais. Specialiose paskaitose jie išmoksta, ar tai perspektyvus, ar neperspektyvus gyvūnas.

Retos ir saugomos šaukštasnapės antys
Retos ir saugomos šaukštasnapės antys
© S.Paltanavičiaus nuotr.

„Į ančių rūšių kursus eitų tie, kas aktyvūs ir tikrai tos rūšies medžioklėm domisi. Nes ir šiaip medžiotojai prisipažįsta, kad mažai kas tas antis medžioja. Ir kokia prasmė medžioklės taisyklėse įvardinti rūšį, jei žmogus jų neatskiria? Medžiojamų ančių yra apie 5-6 rūšis. Kai žiūri paveiksliuką – yra vienas dalykas, kai skrenda – kitas. Praėjusiais metais išleidome tokį vadovą paukščiams pažinti. Ir medžiotojai perka, sako: „oi, kaip gerai, aš visai ančių neskyriau“, - kalbėjo ornitologas.

Jis svarstė, jog medžiotojams, siekiantiems medžioti antis, galėtų galioti tokia pati sistema, kaip ir siekiant medžioti trofėjinius gyvūnus: Dėsto, jog „mes gi atskiriam“, paprašai pasakyti kokį požymį, kuo skiriasi, pavyzdžiui, želmeninė žąsis nuo baltakaklės. Arba nuo pilkosios. Ir tada tik „mikt, mikt“. Kadangi yra ne daugiau nei 10 medžiojamų paukščių rūšių, tuos požymius tikrai galima išmokti ir reikėtų žinoti kaip poterius“.

L. Raudonikis prisiminė neseniai lankęsis balose prie Švenčionių, ir pastebėjęs pakilusiame didžiųjų ančių būryje vieną šaukštasnapę antį su jaunikliu.

„Tos antys, kol neišskrenda, laikosi visos kartu. Jeigu tu jų neatskiri, tai ir neatpažinsi. Tų požymių niekas nemoko . Latviai išleido tokį kišeninį paukščių apibūdintoją – antis skrydyje ir anties sparno nuotrauka. Sparnai tam, kad nors nušovęs galėtum atpažinti, kokia tai rūšis. Gal tada bent jau pagrauš sąžinė. Na, mūsų išleistas paukščių vadovas ne visai kišeninis“, - kalbėjo ornitologų draugijos vadovas.

Medžiotojų atstovas: ir taip laikomas 1,5 tūkst.  klausimų testas

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas teigė, jog medžiotojai ir taip išlaiko pakankamai sudėtingą egzaminą, kuriame įtraukti ir vandens paukščiai.

Ornitologų draugija galėtų paruošti ir Medžiotojų bei žvejų draugijai pateikti metodinę medžiagą, na, kokį nors dvilapį, kortelės dydžio, kurį medžiotojai paskui tarp savęs išsiplatintų. Ten galėtų būti antys medžiojamos ir nemedžiojamos skrydžio metu – tiesiog ančių siluetai. Reiktų tokios medžiagos.
Selemonas Paltanavičius

„Ponas ornitologas, kuris jums šitaip šnekėjo, nežino, kad tokius testus medžiotojai laiko, - teigė LMŽD atstovas. - Ten yra 1,5 tūkst. klausimų kompiuterinis testas, skirtas visiems gyvūnams. Antis nėra koks nors išskirtinis gyvūnas, o medžiotojas privalo atpažinti bet kurį šaunamą gyvūną. Medžioklės taisyklėse juk yra punktas „draudžiama šauti į neatpažintą gyvūną“.
Taigi siūlant tokias idėjas (papildomo testo, - red. past.), reikia susipažinti su tuo, kas jau yra.“

Jis patvirtino, jog trofėjinius ragus turinčių žvėrių medžioklei laikomas papildomas testas, tačiau nematė reikalo apkrauti medžiotojus dar vienu žinių patikrinimu.

Ornitologus pasiuntė į Vakarus

„Ta problema dirbtinė ir išpūsta. Organizuoti dar kažkokius specialius mokslus, kai šia medžiokle domisi toks menkas procentas medžiotojų... Nesakau, kad nebūna klaidų. Kam nepasitaiko kelių eismo taisyklių pažeisti? Ar darbo saugos taisyklių? Tačiau net ir patys ornitologai, vargu ar visada gali tą antį atpažinti. Man regis, bandoma kurti problemą ten, kur jos nėra. Ančių medžioklių populiarumas pas mus yra niekinis. Europa mus užverčia visokiais nurodymais ir direktyvom. Bet kolegos iš Vakarų šalių tuos paukščius medžioja ne tūkstančiais, kaip mes, o milijonais. Taigi ornitologai galėtų nukreipti savo pastangas į Vakarus ir į Pietus. Ten medžiojami žiemojantys paukščiai“, - teigė E. Tijušas.

Paklaustas, kodėl lietuvių medžioklių nedomina antys, E. Tijušas teigė, jog vakariečiai ir rytiečiai turi mažiau stambiosios faunos, todėl mėgaujasi vandens paukščių medžioklėmis. Lietuvoje medžioklės tradicijos kiek kitokios, labiau mėgstama kanopinių ir kitų stambių žvėrių medžioklė. 

Vis dėlto, E. Tijušas prisipažino, jog pats yra aistringas ančių medžiotojas ir 30-metį jam teko vos keletą kartų suabejoti, kokia antis kyla nuo vandens telkinio.

„Aš asmeniškai nesu susidūręs (nušovęs ne tą antį, - red. past.). Tačiau yra tekę dalyvauti keliose medžioklėse, kur pasitaikė tokia klaida. Bet kartoju – per 30 aktyvių medžioklės metų. Reta antis juk todėl ir reta“, - tikino E. Tijušas.

Saugoma urvinė antis
Saugoma urvinė antis
© Shutterstock nuotr.

Medžiotojams reikėtų iliustruoto ančių vadovo

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto Selemono Paltanavičiaus teigimu, oficialių tyrimų, kiek medžioklių metu nušaunama retų rūšių, nėra.

Visgi Aplinkos ministerijos atstovas nepritarė idėjai pritaikyti naują egzaminą medžiotojams ir pasiūlė kitą kompromisą: „Mes prieš kiekvieną medžioklės sezoną atkreipiame medžiotojų dėmesį į tai, ką galima medžioti. Vandens paukščių medžioklė yra tokia nereikšminga, kad dar kažką įtarinėti, nėra pagrindo. Medžiotojai juk ir lizdavietes įrengia, ir reguliuoja plėšrūnų gausą. Ornitologų draugija galėtų paruošti ir Medžiotojų bei žvejų draugijai pateikti metodinę medžiagą, na, kokį nors dvilapį, kortelės dydžio, kurį medžiotojai paskui tarp savęs išsiplatintų. Ten galėtų būti antys medžiojamos ir nemedžiojamos skrydžio metu – tiesiog ančių siluetai. Reiktų tokios medžiagos“, - teigė S. Paltanavičius.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas