Pasibaisėjo esama situacija
„Šeštadienio popietę praleidome I-oje Melnragėje ir buvome šokiruoti matydami, kaip žvejai darbuojasi ir kaip užbaigiamas jų darbas. Transporto priemonė, šiuo atveju traktorius, pažymėtas rusiška registracija, apsipylęs tepalais įvažiavo į jūrą. Iš išmetamojo vamzdžio aiškiai matėsi juodi dūmai. Nesuprantu, kur žiūri aplinkosaugininkai, bet kaip suprantu, žiūri pro pirštus, nes tai vyksta tikrai ne pirmą ir ne paskutinį kartą. Mano nuomone, tai pasibaisėtina, kai šitaip teršiamas mūsų paplūdimys ir aplinka“, - laiške rašo skaitytoja Ieva.
„Jeigu bėga tepalai, tai yra techniškai netvarkinga transporto priemonė. Tai iškart reikia fiksuoti ir už aplinkos teršimą galima taikyti administracinio poveikio priemones. Tokius atvejus reikia nufotografuoti, nes traktoriai turi numerius, pagal juos galima atsekti pažeidėjus“, - bendrai situaciją komentavo Klaipėdos miesto agentūros vedėjo pavaduotojas Vladimiras Misenka.
Aplinkosaugininkas patikino, kad tokius atvejus agentūra tirtų, jeigu tik pilietis, užfiksavęs darant pažeidimą, surinktą informaciją persiųstų pareigūnams.
Išskiria žvejų mėgėjų „kūrybiškumą“
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) direktorius Andrius Kairys teigė, kad planavimo dokumentuose yra numatytos vietos, kur žvejai verslininkai gali išsikrauti savo žvejybinę įrangą pajūrio teritorijoje. Atskiri leidimai žvejams tam nėra išduodami.
Anot jo, kol kas nebuvo atvejų, kai žvejai, atsivežę savo žvejybinę įrangą transportu, juo terštų jūrą, tačiau kartais pasitaiko atvejų, kai žvejybinė įranga yra iškraunama ne visai toje vietoje, kur tai daryti leistina. Tačiau tai, kaip pastebi A. Kairys, labiau nutinka ne dėl piktybiško elgesio, o dėl sudaryto vietovių žemėlapio ypatumų.
„Kai vieta parodyta planavimo dokumente, kurio mastelis yra 1:100 000, metro tikslumu ne visais atvejais pavyksta ją nustatyti. Tačiau istoriškai tos žvejų vietos yra žinomos“, - kalbėjo A. Kairys.
Jis išskyrė, kad kol kas daugiausiai problemų kelia žvejai mėgėjai, nes šių žvejybinė technika lengvesnė ir jie ja disponuoja „kūrybiškiau“: „Jie randa visokių naujų vietų arba palieka transporto priemones paplūdimyje, elgiasi ne visai tinkamai. Jie dažniausiai ir pakliūna į mūsų akiratį“, - pripažino Klaipėdos RAAD vadovas.
Aplinkosaugininkas: rusiški traktoriai ne visada yra tepaluoti
A. Kairys pripažino žinantis skaitytojos Ievos papasakotą istoriją su tepaluotu rusišku traktoriumi pirmajame Melnragės paplūdimyje ir patikino, kad jokiam transportui, kuris atgabena žvejų įrangą ir įvažiuoja į paplūdimį, nėra duotas leidimas teršti aplinką.
„Ar tai būtų sausuma, ar vanduo - jeigu iš transporto priemonės bėga tepalai ir pravažiavus lieka tepalų dėmė su visomis vaivorykštės spalvomis, tai yra pažeidimas ir už jį baudžiama. Jokių išimčių nėra. Tačiau netaikoma ir specialių reikalavimų dėl užsandarinimo ir pan., nes kiekvienas vairuotojas žino, kas būna, kai automobilis patenka į vandenį ir kas gali nutikti su jo elektros sistema. Jis yra pats suinteresuotas, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga ir apsaugota“, - teigė A. Kairys.
„Tokie atvejai yra fiksuoti, tačiau taršos nėra nustatyta. Žiūrint vizualiai – neatrodo labai teigiamai tas vaizdas. Traktorius pavadintas tepaluotu, nes giliu įsitikinimu rusiška technika turi būtinai tokia būti. Iš tikrųjų esame važiavę ir apžiūrėję – nėra fiksuota, kad tepalai bėgtų per kairę ir per dešinę, tuo labiau, kad ir tie žmonės tokią techniką naudoja kasdieną, jie ją prižiūri, nes žino, kas gresia už reikalavimų nesilaikymą.
Paprastam žmogui, pamačius tokį vaizdą, jis nėra įprastas, bet tai vyksta ne pirmi metai. Darome žingsnius, kad tiek savivaldybė, tiek Žemės ūkio ministerija, kuri koordinuoja žvejų verslininkų veiklą, inicijuotų reikiamos infrastruktūros plėtrą, bet žinoma - tai kainuoja pinigus, reikia parengti dokumentus“, - situaciją komentavo Klaipėdos RAAD direktorius.
Jis pripažįsta, kad šiuo metu į žvejus verslininkus ir jų naudojamą įrangą žiūrima liberaliau, bet ateityje išplėtojus reikiamą infrastruktūrą, galima bus taikyti ir griežtesnę tvarką.
Yra nubaustų už važinėjimą paplūdimiu
Šiuo metu, aplinkosaugos pareigūno teigimu, nėra nubausta žvejų, kurie savo transportu būtų teršę jūros vandenį, tačiau yra fiksuota pažeidimų, kai neteisėtai buvo važinėjama paplūdimiu.
„Už teršimą nesame baudę, o už važinėjimą paplūdimiu privatūs asmenys tikrai yra bausti. Tokių atvejų esame turėję tiek Šventojoje, tiek ir Palangoje, pastarojoje poilsiautojai labai mėgsta pasigrožėti pajūriu pro automobilio langą. Tokių atvejų yra buvęs ne vienas“, - teigė A. Kairys.
Pagal administracinio teisės pažeidimų kodekso 56 straipsnį, už Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantės apsaugos zonos ir juostos režimo pažeidimą gresia bauda nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.
