Kai kurios šalys benzino ir dyzelio jau atsisako

Pagrindinė transporto sektoriaus problema – didelė tarša. Tai suprasdamos, kai kurios šalys imasi esminių pokyčių, kurie susiję ir su Europos Komisijos Baltojoje knygoje iškelto pagrindinio tikslo – iki 2030 metų dvigubai sumažinti degalais varomų automobilių naudojimą miestuose, o iki 2050 metų pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų – įgyvendinimu. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija neseniai paskelbė, jog, kovodama su vis didėjančiu CO2 kiekiu aplinkoje, nuo 2040 metų šalyje uždraus benzininių ir dyzelinių automobilių importą. Atsakingos institucijos priėmė tokį sprendimą, atsižvelgdamos į vietos mokslininkų išvadas, kad būtent šios kuro rūšys labiausiai teršia aplinką.

Apie dyzelinių ir benzininių automobilių taršą ir poreikį ją mažinti siekiant oro taršos ir klimato kaitos mažinimo, kalbama ir Lietuvoje, tačiau imtis tokių drastiškų priemonių kol kas nesiryžtama. Vyriausybės plane yra numatyta mažinti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą, tačiau vis dar svarstoma, kokiais būdais. Mokslininkai diskutuoja, kad geriausios priemonės būtų automobilių taršos mokestis, skatinimas rinktis elektromobilius ar hibridinius automobilius.

„Neatmetama galimybė, kad siekiant mažinti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimo patrauklumą, jų keliamą taršą ir poveikį žmonių sveikatai (mokslinių vertinimų duomenimis, dėl oro taršos Europos Sąjungos piliečių gyvenimo trukmė sutrumpėja vidutiniškai aštuoniais mėnesiais), ateityje gali būti priimtas politinis sprendimas jas apmokestinti. <...> Atkreiptinas dėmesys, kad kuriant paskatas jų naudoti mažiau, <...> Vyriausybės yra suplanuota sukurti ekologiško ir daugiarūšio viešojo transporto sistemą ir į diegti tam būdingą infrastruktūrą, pvz., suderinti keleivinio kelių ir geležinkelių maršrutus, įdiegti kombinuotų maršrutų ir kombinuotų bilietų sistemą, išplėsti elektromobilių krovimo stotelių tinklą, atnaujinti viešojo (miestų ir priemiestinio) transporto priemonių parką ekologiškomis transporto priemonėmis, įrengti privataus ir viešojo transporto jungčių aikšteles. Taip pat Vyriausybės numatyta kitąmet patvirtinti oro taršos valdymo planą, kuris turės būti ambicingas nacionaliniu mastu taikytinų priemonių, turėsiančių užtikrinti Lietuvai nustatytų ir Seimo patvirtintoje Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje įtvirtintų oro taršos mažinimo (palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu) 2020 m. ir 2030 m. tikslų įgyvendinimą, prisidėsiančių prie šiltnamio dujų išmetimo mažinimo ir tuo pačiu neigiamo taršos poveikio žmonių sveikatai mažinimo“, – planus vardina Taršos prevencijos departamento specialistai.

Aplinkos ministerijos specialistai tęsia, kad „didėjanti šalies transporto sektoriaus plėtra, senstantis automobilių parkas sąlygoja išmetamo CO2 kiekio augimą šiame sektoriuje. Kadangi 2015 m. 95 proc. transporto sektoriaus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sudarė kelių transportas, iš kurio – 52 proc. lengvųjų automobilių išmetamas CO2 kiekis, siekiant sumažinti šiltnamio dujų kiekį šiame sektoriuje, būtina įgyvendinti papildomas teisines ir ekonomines taršos mažinimo priemones.“
Aplinkos teršimas

Gamintojai dyzelinius ir benzininius automobilius gina

Tačiau kai kurie automobilių gamintojai stoja ginti dyzelinius ir benzininius automobilius. Kaip skelbia užsienio žiniasklaida, automobilių pramonės atstovai piktinasi viešojoje erdvėje esančia neigiama informacija apie dyzelinį ir benzininį kurą bei tikina, jog tai yra propaganda ir pirkėjai paprasčiausiai klaidinami. Anot suinteresuotų automobilių gamintojų, daugumai pirkėjų apskritai trūksta informacijos apie naujos kartos dyzelinius ir benzininius automobilius.

„Daugiau nei pusė vairuotojų neturi žalio supratimo, ką reiškia „Euro 6“ standartas, beveik trečdalis nežino, ar anglies dvideginio emisijos, kurioms norime užkirsti kelią, siejamos su benzininiais ar su dyzeliais varikliais. Tokia pati situacija ir kalbant apie azoto oksidus“, – viešai yra pasisakęs „Jaguar Land Rover“ automobilių gamintojų kompanijos vadovas Jeremy Hicksas.

Lietuvių lengvieji automobiliai – kelis kartus senesni ir taršesni

Vis dėlto reikia nepamiršti, jog tokios nuomonės laikosi suinteresuotas asmuo – automobilių gamintojas. Kita vertus, nors nauji automobiliai yra mažiau taršūs, Lietuvoje tokių transporto priemonių mažai (nors kasmet jų įsigyjama po šiek tiek vis daugiau). Šalyje, Elenos Auglienės, Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vedėjos teigimu, vis dar daugiausiai važinėjama vadinamais EURO3 ar net žemesnį standartą atitinkančiais automobiliais (kitose šalyse vyrauja EURO6 standartas), kurie be šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo reikšmingai prisideda ir prie oro taršos azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis. Lietuviai 2015 m. eksploatavo net 79 proc. tokių benzininių automobilių ir virš 80 proc. dyzelinių automobilių. Pažymėtina, kad 2015 m. virš 70 proc. Lietuvoje išmesto azoto oksidų kiekio išmesta iš transporto sektoriaus, o iš jų net 58 proc. – iš kelių transporto,.

Lietuvoje nuolat didėja dyzelino suvartojimas, dyzelinu varomi automobiliai sudaro daugelį visų importuojamų naudotų senų automobilių. Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas GRYNAS.lt pasakoja, jog būtent ši kuro rūšis yra pati taršiausia.

„Dyzelinis automobilis vienareikšmiškai lenkia visus kitus automobilius savo tarša. Išmeta daugiau įvairiausių teršalų net su teršalų nukenksminimo sistemomis. Palyginimui, <...> tam, kad atitiktų pačias griežčiausias šiuolaikines Europines normas (Euro 6), tai dyzeliniam automobiliui reikia bent kokių trijų teršalų neutralizavimo sistemų. Kai, tuo tarpu, bezininiam arba dujiniam automobiliui užtenka vienos ir labai paprastos sistemos“, – aiškina mokslininkas.

Labiausiai aplinką teršia dyzeliniai automobiliai

Tačiau S. Pukalskas pasakoja, kad tarši yra ne pati kuro žaliava: „Dyzelinių automobilių visai kitoks degimo procesas. Degalai yra kitokie, nors jie nėra taršesni, jie gali būti pagaminti ir iš atsinaujinančių žaliavų. Dyzelio angliavandenilių anglies grandinė daug ilgesnė.“

Mokslininkas aiškina, kad, jeigu didžioji dalis benzino, susimaišiusi su vandeniu, išgaruoja, tai dyzelis, sunkiau garuodamas, išsiskaido į kietąsias daleles, kurios labiausiai ir teršia aplinką: „Vienas charaktingiausių teršalų – suodžiai, kitaip sakant, kietosios dalelės. Anglis, kuri yra aktyvi ir pritraukia visokių kitokių teršalų (alyvos, angliavandenilių, vandens). Dėl jų formuojasi smogai, rūgštiniai lietūs.“

Kenksmingi ir benzinas bei dujos

Kita vertus, pasak doc. dr. S Pukalsko, aplinką teršia kiekvienas automobilis, nepriklausomai nuo naudojamo kuro rūšies. Jis skaičiuoja, kad vidaus degimo varikliai pašalina apie 200 komponentų, kurie teršia aplinką ir turi įtakos šiltnamio efektui, o, kalbėdamas apie benziną, išskiria anglies monoksidą, angliavandenilius ir azoto oksidus.

„Šiuos teršalus padaryti nepavojingais aplinkai yra labai nesudėtinga technologija, gerai žinoma kaip katalizatorius“, – sako pašnekovas.
Tepalai

S. Pukalskas išskiria ir dujinius automobilius. Jo teigimu, sakyti, kad dujos – ekologiškas kuras, negalima, nes dujinių automobilių taršumas priklauso nuo dujų rūšies.

„Dujos gali būti kelių rūšių. Pirma, suskystintos naftos dujos, kur pas mus labai populiarios. Tačiau šių dujų sistemos nėra taip gerai pritaikytos automobiliams, nes jos dažniausiai statomos jau antrinio gamintojo. Jeigu mes kalbame apie gamtines dujas, tai tokie automobiliai jau dažniausiai gaminami automobilių gamykloje, gamintojas pats gamina tokią transporto priemonę, iš gamyklos ji jau išvažiuoja pilnai pritaikyta, gamintojas tai derina, kol pagamina vienokio ar kitokio tipo variklį, tai metus ar du gali, kol išdirba tą sistema. Tai aišku, kad toks, gamtinėmis dujomis varomas automobilis, bus daug geriau paruoštas eksploatuoti ir mažiau teršalų išskirs į aplinką“, – pasakoja mokslininkas.

Automobiliai teršia ir netiesiogiai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė Jūratė Žaltauskaitė yra aiškinusi, kad anglies monoksidas ir azoto oksidai, išskiriami automobilių, tiesiogiai kaip teršalai ir netiesiogiai (nes jie yra pažemio ozono pirmtakai) prisideda ir prie klimato kaitos. Ji teigia, kad didžioji dalis šių teršalų išsiskiria kuro degimo metu, tačiau akcentuoja, jog aplinkai kenksmingas apskritai visas transporto priemonės būvis.

„Visų pirma, nagrinėjant bet kokio sektoriaus sukeliamą taršą reikėtų galvoti ne tik apie galutinę, vartotojo „matomą” taršą, pavyzdžiui, išmetamąsias dujas, bet ir suvokti visą būvio ciklą. Automobilių sukeliama aplinkos tarša prasideda nuo žaliavų jų gamybai gavybos, automobilių gaminimo, eksploatavimo ir jų utilizavimo. Čia dar galime kalbėti ir apie degalų gamybą, transportavimą, saugojimą ir pan., tačiau vis dėlto daugiausia dėmesio, kalbant apie automobilių keliamą aplinkos taršą, skiriama taršai, kylančiai jų eksploatavimo metu“, – pabrėžė specialistė.

Į Lietuvą importuoja atliekas

Tačiau aplinkosaugininkai susirūpinę ne tik dėl įvežamų ir naudojamų automobilių amžiaus ir išmetamųjų dujų kiekio.

Siekiama užtikrinti, kad į Lietuvos teritoriją naudoti automobiliai nebūtų importuojami kaip atliekos, kuriomis vėliau būtų galima atsikratyti neteisėtais būdais. Antras tikslas – saugumas, kai iš naudotų automobilių dalių, t.y. atliekų, surenkamos naujos transporto priemonės ir parduodamos rinkoje.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyr. specialistas A. Naktinis priduria, kad siekiant užtikrinti naudotų transporto priemonių ir jų dalių, taip pat eksploatuoti netinkamų transporto priemonių įvežimo ir tvarkymo kontrolę, reikėjo nustatyti transporto priemonės pripažinimo eksploatuoti netinkama transporto priemone kriterijus.
Automobiliai

„Pagrindinė priežastis, lėmusi poreikį reglamentuoti kriterijus, kada transporto priemonė pripažįstama netinkama – daug įvežamų į šalį naudotų transporto priemonių realiai yra netinkamos eksploatuoti. Šios transporto priemonės išardomos, rinkos vertę turinčios dalys parduodamos ar panaudojamos, o likusios dalys, kurios jų turėtojui nereikalingos, dažnai netvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka, jomis atsikratoma kenkiant aplinkai. Asmenys (juridiniai ir fiziniai), įveždami į Lietuvos Respubliką tokias transporto priemones, išvengia prievolės tapti atliekų tvarkytojais ir vykdyti jiems keliamus reikalavimus“, – komentuoja Aplinkos ministerijos atstovas.

Transportas yra vienas taršiausių sektorių, todėl būtina spręsti, kaip sumažinti jo taršos apimtis ir daromą žalą aplinkai bei gyventojų sveikatai. Kol atsakingos institucijos kuria šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei oro teršalų mažinimo priemones, gyventojai taip pat turėtų domėtis taršos poveikiu jų sveikatai ir imtis iniciatyvos mažinti automobilių taršą – palaipsniui keisti gyvenimo ir susisiekimo įpročius ribojant poreikį naudotis nuosavu automobiliu, važiuojant automobiliu nesinaudoti viešajam ir kitam mažiau taršiam transportui skirtomis „A“ juostomis, daugiau naudotis viešuoju transportu ir degalų nenaudojančiomis kitomis susisiekimo priemonėmis, – dviračiai, triračiai, riedžiai, paspirtukai ir t.t.