Pavojus po žeme: istorinės liekanos, kurios kelia didelę grėsmę

 (54)
Pasikasus po žeme Lietuvoje galima surasti įdomių radinių. Atlikus kasinėjimo darbus, galima rasti ne tik istorinių reliktų, bet ir pastatų, transporto infrastruktūros, kurtos prieš ne vieną dešimtmetį, liekanų. Viena jų – geležinkelio bėgių konstrukcijos dalis, po žeme palaidota prieš daugelį metų. Kaip tik šiuo metu pabėgiai (taip vadinasi ši neseniai aptikta traukinio bėgių dalis) yra atkasami ir rūpinamasi jų utilizavimu. GRYNAS.lt aiškinasi, kokią žalą pabėgiai galėjo ir dar gali padaryti aplinkai bei kaip juos utilizuoti.
Gruntu užstumtų pabėgių atkasimo darbai
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pabėgiai užpilti gruntu

Šiomis dienomis Vilniaus apylinkėse vyksta įtempti darbai: „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su aplinkosaugininkais atkasinėja prieš daugel metų po žeme palaidotus pabėgius. Nei aplinkosaugininkai, nei mokslininkai, nei „Lietuvos geležinkelių“ atstovai negali tiksliai pasakyti, kuriuo metu geležinkelio bėgių konstrukcijos galėjo būti užkastos, tačiau nedvejojama, kad jos taršios ir galėjo padaryti nemenkos žalos aplinkai.

Oficialiai teigiama, kad apie užkastus pabėgius įmonė sužinojo ir gyventojų. „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos teigimu, patikrinus pranešimus paaiškėjo, kad Vilniaus apskrityje gali būti gruntu užpilti apie 5 000 naudotų pabėgių.

„Keturiose vietose buvo rasti seni mediniai pabėgiai, kurie buvo ne utilizuoti, o užkasti žeme. Atliksime tyrimus ir imsimės jų utilizavimo“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M. Bartuška.

Anot jo, manoma, kad tokių geležinkelio konstrukcijų dalių gali būti visoje Lietuvoje, todėl bendrovė laukia ir daugiau gyventojų pranešimų apie galimas tokias vietas. Tiesa, 2006 metais visi mediniai pabėgiai buvo keičiami į betoninius, todėl neatmetama galimybė, kad dabar iškasamos atliekos yra būtent 2006 metų netinkamų darbų padarinys. Kita vertus, iki 2006 metų pabėgiai buvo laikomi paprastomis, ne pavojingomis atliekomis.

Žala paskaičiuota nebus

Aplinkos ministerija taip pat dalyvauja šioje procedūroje. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas žurnalistams sakė, jog, ko gero, „Lietuvos geležinkeliai“ neturės atlyginti gamtai padarytos žalos, nes nėra aišku, dėl kieno kaltės taršios atliekos atsidūrė po žeme. Anot jo, svarbiausia, kad pati bendrovė imasi iniciatyvos ir savo lėšomis tvarko geležinkelio bėgių konstrukcijas.

„Įmonė pati atrado šias istorines atliekas ir pati apie jas pranešė, todėl taikyti sankcijas regreso tvarka nebūtų geriausias sprendimas. Aplinkos ministerija ims mėginius iš pabėgių ir nustatys, kokių medžiagų juose yra. Pagal bendrą principą, jei pati įmonė imasi atsakomybės, tai baudos už žalą gamtai turėtų būti netaikomos“, – teigia K. Navickas.

Kalbėdamas apie žalą gamtai, ministras pabrėžia, kad pirmiausia reikia sulaukti tyrimų rezultatų, kurie ir parodys, kiek žalos užkasti pabėgiai padarė gruntui.

„Pirmiausia, reikia atlikti įvairius tyrimus, nes pabėgiai po žeme gulėjo ilgai ir įvairios technologijos buvo naudojamos jų mirkimui, o pačios paskutinės buvo pakankamai pavojingos, tai, pavyzdžiui, skalūnų alyva, kuri turi poveikį ir sveikatai. Tyrimai atsakys, kokia žala padaryta, nes gali būti tik alyva, gali būti ir kitos medžiagos, kurios buvo naudojamos“, – tvirtina aplinkos ministras.

Kęstutis Navickas
Kęstutis Navickas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pirmieji pabėgių tyrimai

Vis dėlto GRYNAS.lt žurnalistai pabandė išsiaiškinti, kokia gi ta žala aplinkai gali būti padaryta, turint omenyje, kad atliekos po žeme gulėjo mažiausiai 9 metus.

Tiesa, išsiaiškinti, kokios technologijos buvo naudojamos konstruojant pabėgius, nebuvo lengva. Daugiausiai su geležinkelių infrastruktūra dirbančio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas informuoja, kad kol kas tyrimų, kaip galėjo užteršti gruntą seniau suprojektuoti pabėgiai, nėra.

Lietuvos geologijos tarnybos Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėja Rasa Radienė taip pat patvirtina, kad ir Geologijos tarnyba neturi duomenų, kaip seniau palaidoti, o dabar atkasinėjami pabėgiai, galėjo paveikti dirvožemį. Tačiau ji užtikrina, kad tarša tose vietose tikrai yra.

„Naftos produkto tarša gruntui tose vietose yra. Kokia ji – nustatys tyrimai. Bėgiai mirkyti cheminėse medžiagose, kurios teršia gruntą. Tarša su lietaus vandeniu migruoja žemyn į gruntinius vandenis“, – aiškina R. Radienė.

Gruntu užstumtų pabėgių atkasimo darbai
Gruntu užstumtų pabėgių atkasimo darbai
© DELFI / Kiril Čachovskij

GRYNAS.lt jau ne kartą rašė, koks tolesnis lietaus vandens su cheminėmis medžiagomis kelias. Patekęs į gruntinius vandenis jis atsiduria ir ant žmonių stalo. Tiesa, ne tik vandens pavidalu: gruntinis vanduo renkasi šuliniuose, kurio vandenį kai kurie žmonės geria, o kai kurie laisto daržus, todėl tokiu būdu cheminės medžiagos gali patekti ir į vaisius, daržoves.

Skleidžia toksines medžiagas

Aplinkosaugininkų teigimu, kokiose medžiagose mirkyti pabėgiai, bus galima įvardyti tik po tyrimų, tačiau mokslininkai samprotauja, kad tai gali būti kreozotas. Tai riebus, stipraus kvapo skystis, dažniausiai gaunamas iš akmens anglių deguto. Dar kitaip vadinamas „tiksinčia bomba“, kreozotas buvo naudojamas pabėgiams impregnuoti. Dabar kreozotą yra pakeitusi kita, mažiau pavojingų junginių turinti medžiaga - skalūnų alyva. Anot mokslininkų, kreozote išmirkytas pabėgis degdamas ne tik skleidžia nemalonų kvapą aplinkui, bet ir galbūt įvairių toksinių medžiagų.

M. Bartuška sako, kad pabėgius reikia utilizuoti. Jam pritaria ir aplinkos ministras. „Lietuvos geležinkeliai“ jau yra paskelbę viešųjų pirkimų konkursą įmonėms, galinčioms utilizuoti geležinkelio bėgių konstrukcijų dalis. Kol kas pabėgiai sandėliuojami vagonuose.

Tvarkymą reglamentuoja įstatymas

Aplinkos ministerija, atsakydama į GRYNAS.lt užklausą, kaip iš tiesų reikėtų tvarkyti pabėgius, teigia, jog pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar pabėgiai bus priskiriami pavojingų atliekų kategorijai.

„Dažnu atveju nebetinkami pabėgiai bus pavojingos atliekos, nes buvo impregnuoti kreozotu, vario junginiais ar skalūnų alyva. Tačiau kiekvienu atveju atliekų turėtojas identifikuoja, ar atliekos yra pavojingos vadovaudamasis Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis. Pabėgių atveju, nustatant atliekų pavojingumą, pirmiausia būtina nustatyti policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH), benzeno, tolueno, etilbenzeno, ksilenų ir kt. koncentraciją“, – rašoma atsakyme.

Jame tęsiama, kad pagal išvardytų medžiagų koncentraciją priimamas sprendimas, vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis.

Pabėgiai trūnija mažiausiai metus

„Lietuvos geležinkeliai“ oficialiai skelbia, kad šiuo metu bendrovė pagal minėtas Atliekų tvarkymo taisykles sandėliuoja apie 9000 t tolimesniam naudojimui netinkamų medinių pabėgių ir atliekų. Be to, įmonė kasmet atlikdama kelio remonto darbus keičia defektinius medinius pabėgius naujais ar gelžbetoniniais. Taip kiekvienais metais susidaro apie 2 000 t atliekų, kurios taip pat utilizuojamos.

Tačiau į GRYNAS.lt redakciją kreipėsi Grigiškių gyventojas teigdamas, kad tokių geležinkelio konstrukcijų dalių yra netoli jo namų esančiame miške, tačiau jos jau daugiau nei vienerius metus stovi lauke ir trūnija.

GRYNAS.lt žurnalistai, nuvykę į skaitytojo nupasakotą vietą, iš tikrųjų rado nemažą krūvą pabėgių. Jeigu juose yra tokia chemikalų koncentracija, kad būtų galima priskirti pavojingoms atliekoms, tuomet jie galimai laikomi ne pagal taisykles.

Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių XIII skyrių, pavojingos atliekos turi būti laikomos taip, kad nebūtų užteršiama aplinka: jos turi būti supakuotos ar laikomos sandėliuose, sumontuotos skysčių ir nuotekų surinkimo sistemos. Be to, vieta, kur laikomos pavojingos medžiagos, turi būti padengta nelaidžia medžiaga, kad teršalai nepatektų į gruntą.

Užteršia šulinio vandenį

LGT Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėja R. Radienė sako, kad lauke ne pagal reikalavimus laikomi užteršti pabėgiai daro tokią pačia grėsmę aplinkai kaip ir tie, kurie yra užkasti po žeme.

„Sukrovus pabėgius ir palikus gulėti neribotą laiką, juos plauna lietaus vanduo. Nuplaunamos pavojingos cheminės medžiagos ir jos sunkiasi į gruntą. Tada, kaip ir bet kokios kitos medžiagos, jos skverbiasi gilyn į gruntinius vandenis, jei yra kažkoks gruntas, kuris nėra labai laidus, susidaro paviršinės nuoplovos. Jos migruoja tolyn ir gali užteršti paviršinius vandenis. Net ir esančius toliau nuo taršos šaltinio. Jei laidus gruntas, pavyzdžiui, smėlis, tai tarša tiesiog skverbiasi gilyn iki gruntinio vandens“, – aiškina specialistė.

Nežino, ar tai – pavojinga atlieka

„Lietuvos geležinkelių“ atstovė spaudai Inga Čiuberkytė sako, kad įmonė žino apie pabėgius Grigiškėse. Nors pabėgiai čia guli mažiausiai metus, bendrovės vadovai, anot pašnekovės, apie Grigiškėse esančią geležinkelio konstrukcijų dalių krūvą sužinoję tik šių metų vasario mėnesį. Anot I. Čiuberkytės, kol kas nėra atlikti tyrimai, kurie padėtų išsiaiškinti, ar ši atlieka yra priskiriama pavojingų atliekų kategorijai. Tiesa, kuo skiriasi dabar iškasami, viešai „Lietuvos geležinkelių“ pranešime spaudai pavojingais be jokių tyrimų pripažinti pabėgiai, ir jau daugiau nei metus gulintys Grigiškėse, išsiaiškinti nepavyko.

„Pabėgiai yra atlieka. Siekiant išsiaiškinti, ar jie yra kenksmingi, ar ne, bus atliekami tyrimai. Mes neteigiame, kad vieni pabėgiai yra kenksmingi, o kiti – ne, tą galima pasakyti tik atlikus tyrimus. Juos atlikus bus pasirenkamas utilizavimo būdas – ar kaip kenksmingų atliekų, ar tiesiog atliekų“, – komentuoja I. Čiuberkytė.

Pabėgiai netoli Grigiškių
Pabėgiai netoli Grigiškių
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tokių vietų ne viena

Anot I. Čiuberkytės, tokių vietų, kur laikomos į krūvą sukrautos geležinkelio bėgių konstrukcijos, yra ne viena, tačiau tai nereiškia, kad visos jos priklauso „Lietuvos geležinkeliams“. Kalbėdama apie pabėgius, esančius netoli Grigiškių, I. Čiuberkytė aiškina, jie čia buvo sukrauti atliekant kelių remonto darbus.

„Šiemet bendrovė ėmėsi intensyviai tvarkyti šią vietą, dalis – 200 tonų – pabėgių jau pakrauta į vagonus, laukiame konkurso utilizavimo paslaugoms pirkti laimėtojo, kuris artimiausiu metu ir utilizuos būtent šioje vietoje esančius pabėgius. Mūsų tikslas – sutvarkyti ne tik kasmet keičiamus pabėgius, bet ir tai, ką paveldėjome kaip istorines atliekas – tiek esančias po gruntu, tiek netinkamai laikomas kitose vietose“, – komentuoja „Lietuvos geležinkelių“ atstovė.

Tiesa, kiek laiko šalia miško guli ši pabėgių krūva, pašnekovė atsakyti negalėjo. Pasak jos, ši vieta istoriškai susiformavusi nuo sovietmečio.

Vietų, kur dėl įvairių priežasčių po žeme ar ant jos guli geležinkelio bėgių konstrukcijų dalys, išmirkytos aplinkai pavojingose cheminėse medžiagose, yra ne viena. Kaip sako „Lietuvos geležinkelių“ vadovas ir aplinkos ministras, neatsakingai eksploatuotų pabėgių, ko gero, yra visoje Lietuvoje. Todėl gyventojai raginami pranešti apie pabėgių vietas, o „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigoja juos sandėliuoti ir juos utilizuoti. Tiesa, kada tai bus, neaišku, nes kol kas vyksta viešieji pirkimai dėl įmonės parinkimo, kuri norės sutvarkyti šias pavojingas atliekas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

GRYNAS.lt rekomenduoja

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)