Artėjant lašišų ir šlakių nerštui, Lietuvoje skelbiamas jų žvejybos ribojimas.
Nuo penktadienio, rugsėjo 16 dienos, iki spalio 15-osios pagrindinėse lašišų ir šlakių susitelkimo vietose bei nerštavietėse bet kokia jų žvejyba leidžiama tik įsigijus licenciją, kuri suteiks teisę per dieną sugauti vieną žuvį. Dienai tokia licencija kainuoja 10, mėnesiui - 50 litų, leidimai išduodami regionų aplinkos apsaugos departamentuose.
Neries ir kitų upių vietose, kurios nėra priskirtos nustatytoms lašišų ir šlakių susitelkimo bei neršto vietoms, galima žvejoti visais mėgėjiškos žūklės įrankiais, tačiau užkibusios lašišos ar šlakiai turi būti nedelsiant paleisti, praneša Aplinkos ministerija.
Prasidėjus lašišinių žuvų nerštui – nuo spalio 16 dienos iki gruodžio 31-osios, bet kokia žvejyba draudžiama.
Jūroje lašišas ir šlakius galima žvejoti be licencijos – turint leidimą mėgėjų žvejybai. Bet per dieną taip pat leidžiama sugauti tik vieną lašišą arba šlakį.
Lašišos – vienos vertingiausių Europos vandenyse gyvenančių žuvų. Nors pastaraisiais metais jų pagausėjo, tačiau, mokslininkų duomenimis, dar bent trisdešimties į Baltiją įtekančių upių lašišų ištekliams gresia sunykti.
Lietuvoje, anot Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, lašišų išteklių atkūrimo planas pastarąjį dešimtmetį buvo vykdomas sėkmingai. Prieš jį patvirtinant, lašišų populiacijos buvo išlikusios tik Žeimenoje ir Neryje. Šiuo metu jos atkurtos jau dvylikoje upių.
Pavyzdžiui, Neryje lašišų jauniklių padaugėjo daugiau kaip 7 kartus, Siesartyje, Širvintoje – beveik 20 kartų. Lašišų rituolių Lietuvos upėse pagausėjo nuo 4 tūkst. iki beveik 48 tūkst. Todėl, šių žuvų išteklius tyrinėjančių mokslininkų siūlymu, šiais metais lašiša buvo išbraukta iš Lietuvos saugomų gyvūnų sąrašo. Tačiau ji yra saugoma pagal Europos Tarybos direktyvą dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros. Todėl gerai lašišų išteklių būklei palaikyti jų žvejyba turi būti ribojama.
