Vasarą pildyti Gardino (Baltarusija) hidroelektrinės vandens rezervuarai išgąsdino Lietuvos ekologus. Lietuvos upių tėvas buvo nejuokais nusekęs, vietomis Nemunas nuseko netgi iki upelio lygio ir jį buvo galima perbristi. Taip pat daug vandens neteko ir Kauno marios. Žemas vandens lygis ne tik stabdė pramoninę ir pramoginę laivybą, stabdo suplanuotus dumblo išvežimo iš Nemuno salos darbus, tačiau, ekologų teigimu, žudė nykstančias paukščių rūšis bei kenkė visai ekosistemai. Šiuo metu vandens lygis po truputį kyla, bet kai kurios upės vietos vis dar smarkiai nusekusios.

„Kauno mariose vanduo vis dar nusekęs, bet po truputį jo daugėja. Kritinį vandens lygį fiksavome liepos viduryje. Tada kai kuriose marių vietose galėjai apie 100 eiti dugnu. Tiek marios niekada nebuvo nusekusios“, - GRYNAS.lt komentavo Kauno marių regioninio parko ekologas Giedrius Vaivilavičius.

Nors vandens po truputį daugėja, visgi ekosistemos jau buvo paveiktos. „Negalima griežtai teigti, kad poveikis ekosistemoms buvo vien neigiamas. Žinoma, jokiam gyvūnui ar augalui nepatiko taip nusekęs vanduo, bet iš to galėjo išeiti ir kas nors gero. Pvz. Kauno mariose, kaip ir visoje Lietuvoje, yra daug rainuotųjų vėžių. Šie invaziniai sutvėrimai labai kenkia vietinėms rūšims, tad nusekęs vanduo galėjo kaip reikiant „apkramtyti“ ir jų skaičius“, - teigė ekologas.

Nemunas ir Kauno marios nusekdavo ir anksčiau. Periodinės sausros nusekina visą upės baseiną, vis gi Kauno marias gelbėdavo užtvanka. „Paprastai užtvankos vertinamos kaip darančios neigiamą poveikį, bet sausrų metais ji padėdavo sureguliuoti vandens lygį mariose – neleisdavo jam per daug nukristi“, - įsitikinęs G. Vaivilavičius. Jis sutinka, kad toks žmogaus sukeltas gamtos pokytis nėra siekiamybė, bet neskuba visko vertinti tik neigiamai.

Paklaustas kada galima tikėtis pilno vandens lygio atsistatymo ekologas tik trūktelėjo pečiais. Prognozuoti jis nenorėjo, bet turi vilties, kad kartu su rudeniniu lietumi marios iki žiemos prisipildys vandeniu. O ar pavyks ateityje išvengti tokių Baltarusijos „pokštų“ greičiausiai turės spręsti politikai. „Turės susitarti kada galima bus reguliuoti vandenį, kad reikia pranešti iš anksto ir pan.“, - sako G. Vaivilavičius. Aišku tik viena – vandens lygis Nemune gali dar ne kartą susvyruoti.