Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (65)
Vienbučių vertimas daugiabučiais Palangoje
Asociacijos "Palangos balsas" nuotr. / Vienbučių vertimas daugiabučiais Palangoje

Negali atsistebėti: štai kuo pavirto kurorte statyti vienbučiai

Palangoje fiksuojamas įdomus reiškinys. Statomi vienbučiai arba dvibučiai galiausiai virsta daugiabučiais. Kad būtų nuspręsta, kaip spręsti šią problemą, Palangoje įvyko specialus posėdis.

Bendruomenių svarba savivaldos ir valstybės procesuose, – apie tai norisi galvoti po, aplinkos ministro įsakymu suburtos darbo grupės išvažiuojamojo posėdžio, įvykusio Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Palangoje.

2015 metų spalio mėnesį bendruomenės inicijuota darbo grupė ieško sprendimų, kaip pažaboti vienbučių, dvibučių pastatų virsmą daugiabučiais. Praeitą ketvirtadienį išvažiuojamasis posėdis vyko Palangoje. Siekiant efektyvumo, posėdžio tikslas buvo apžiūrėti „termitinės“ statybos pavyzdžius gyvai, pabendrauti su nusivylusiais pirkėjais. Darbo grupės posėdyje dalyvavo, „Palangos balso“ asociacija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) viršininkės pavaduotojas Aidas Valys, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir kiti.

Vienbučių, dvibučių virsmas daugiabučiais

Statytojai, pasinaudoję Teritorijų planavimo ir statybos įstatymų teisinės bazės spragomis, sukūrė verslo modelį, kuris dėl galimybės statyti „greičiau ir pigiau“ sparčiai išpopuliarėjo visoje Lietuvoje. Teisinio reglamentavimo spragos sudaro sąlygas klestėti ydingam verslo modeliui, kai gavus statybą leidžiantį dokumentą vietoje vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo statomas daugiabutis gyvenamasis namas, taip pat negyvenamieji, svečių ar poilsio paskirties pastatai realizuojami ir eksploatuojami, kaip daugiabučiai gyvenamieji namai.

Neretai, tokio objekto gyventojai susiduria su saugos reikalavimų trūkumais ir padidėjusia rizika įvykti nelaimingiems atsitikimams, su galimais pirkėjų teisių ir interesų pažeidimais, patenka į komplikuotą ir sudėtingą turto bendraturčių tarpusavio santykių sistemą, kas apsunkina efektyvų, saugų turto naudojimą ir disponavimą juo. Susiduria ir su praktinėmis problemomis, kuomet savo būste negali registruoti gyvenamojo adreso, burtis į bendriją, o už komunalinius patarnavimus yra priversti mokėti ne paslaugų tiekėjui tiesiogiai, bet nelegaliam administratoriui. Neretai kenčia ir tokių statinių kaimynai: visam namui aptarnauti statomas tik vienas konteineris, trūksta automobilių statymo vietų, šiukšlių ir transporto srautas persikelia į kaimynystę.

Formalus dėstymas

Anot „Palangos balso“ asociacijos atstovo, Egidijaus Aleksiūno, būtent savivaldybėse dirbantys tarnautojai ir specialistai pirmieji susiduria su pirminiais planuojamo statinio dokumentais ir gali įžvelgti užslėptą daugiabutį. Su tuo sutiko visi darbo grupės grupėje dalyvavę architektai, bei VTPSI atstovas A. Valys, tačiau prieštaravo Š. Vaitkus.

Pasak darbo grupės vadovo M. Narmonto, problemos, su kuriomis susiduriama Palangoje, aktualios visai Lietuvai. Ir kuo toliau, tuo tokių problemų daugiau – jos plinta tiek kurortinėse teritorijose, tiek kituose didžiuosiuose šalies miestuose.

„Turime parengę keletą projektų galiojantiems teisės aktams pakeisti. Ir tikimės, jog šiandieninis susitikimas, kurio metu tikimės susipažinti su kurorto specifika, taip pat inspiruos atitinkamų pakeitimų kūrimą“, - sakė M. Narmontas.

Sena problema

Darbo grupės narių priėmimą Palangos miesto savivaldybės administracijoje organizavęs kurorto meras Š. Vaitkus, pasveikinęs atvykusiuosius į gražiausią ir didžiausią Lietuvos kurortą, pritarė, jog dėl netobulų teritorijų planavimą bei statybas reglamentuojančių teisės aktų su problemomis susiduriama visoje Lietuvoje.

Tuo pačiu meras priminė, jog dar 2014-aisiais Palangos miesto savivaldybė kreipėsi į Aplinkos ministeriją, VTPSI ir Generalinę prokuratūrą klausdama, kaip gali būti, kad, kaip teigiama, statomi vienbučiai ar dvibučiai namai vėliau virsta daugiabučiais, o VĮ „Registrų centras“ atitinkamai įregistruoja nuosavybę? Pasak Š. Vaitkaus, VTPSI ištyrė minėtus atvejus, tačiau pažeidimų nenustatė. „Ne viskas priklauso nuo savivaldybės specialistų. Labai dažnai mes kreipiamės į atitinkamas institucijas, tačiau gaunam atsakymą, jog pažeidimų nerasta. Vadinasi, teisės aktai išties netobuli, ir juos reikia tobulinti“, - dar kartą akcentavo meras.

Tik viena pusė kalta nebūna

„Matyt, nėra taip, kad tik viena pusė – savivaldybės specialistai ar netobuli teisės aktai - būtų kaltoji. Juk statybų pradžia – nuo savivaldybėse parengtų teritorijų planavimo dokumentų priklauso, - išklausęs Palangos atstovus pastebėjo darbo grupės pirmininkas M. Narmontas. – Norint jiems padėti, buvo kiek liberalizuoti teisės aktai, ir štai kokias pasekmes turime“.

Pasak jo, bėda, jog vos ne visos valstybinės institucijos iš dalies toleruoja susidariusią situaciją. Paskutiniame posėdyje darbo grupė kreipėsi ir į VMI ir į Teisingumo bei Vidaus reikalų ministerijų atstovus. Situacija esanti paradoksali: „pagal dokumentus“ pastatas vienbutis arba, tarkim, administracinės paskirties, o iš tikrųjų daugiabutis. Vadinasi, VMI neskaičiuoja atitinkamų mokesčių, deklaruoti gyvenamąją vietą ne gyvenamosios paskirties patalpose leidžiama... Norint ištaisyti padėtį, visoms institucijoms privalu dirbti kartu.

„Mes keičiame teisės aktus ir prašome savivaldybių pagalbos, - kalbėjo M. Narmontas. - Ir ne tik pagalbos – ministerija skiria 2,5 mln. eurų bendrųjų planų keitimui visose savivaldybėse. Palangai taip pat vertėtų tuo pasinaudoti, nes jos Bendrasis planas patvirtintas 2008 m. ir galioja 10 metų. Esame parengę teisės aktų pakeitimus – pakeitėme Statybų techninio reglamento (STR) reikalavimus dėl vietų automobiliams statyti skaičiaus. Rengiame naujus: visų pirma, kad projektiniai pasiūlymai būtų privalomai svarstomi su gretimybių savininkais. Be to, daugiau atsakomybės turėtų imtis savivaldybės: jeigu statinys akivaizdžiai prieštarauja tam, kas bandoma įteigti, turėtų būti neišduodamas statybos leidimas. Čia labai svarbi Vyriausiojo architekto pozicija, o savivaldybė turėtų tokią poziciją palaikyti“.

Dar vienas siūlymas, anot darbo grupės pirmininko, jau sulaukęs daugybės diskusijų – jeigu vienbučio ar dvibučio pastato plotas viršija 200 kv. m. plotą arba užstatymo intensyvumas viršija 0,3 rodiklį, siūloma, kad statytojas gautų kaimynų sutikimus. Beje, dėl šio siūlymo pasigirdo replikų: gal reikia „sureglamentuoti“ ir tokio sutikimo „kainą“...

Jis atkreipė dėmesį ir į tokį paradoksą: gyvenantys daugiabučiuose, kurie yra įvardinti kaip administracinės ar poilsio paskirties pastatai, gyventojai tampa pažeidėjais, nes ATK yra numatyta atsakomybė už turto naudojimą ne pagal paskirtį. Tačiau vėl – kas turi tokius pažeidėjus gaudyti ir bausti?

Transformacijos „natūroje“ – be komentarų...

Vadovaujant merui, darbo grupės „termitinės“ statybos pavyzdžių apžiūrą pradėjo nuo laikinų statinių, namelių, esančių Kontininkų gatvėje.

Darbo grupės nariai tiesiog neteko žado pamatę, kokio ploto ir didumo vieno buto pastatas iškilo Užkanavės 28A. Ir nors visiems buvo aišku, kad 24 būstus turintis statinys tikrai „lipa“ iš sąvokos „vieno buto gyvenamasis namas“, šio statinio teisėtumą tikrinusios institucijos nusprendė, jog viskas teisėta.

Toliau vadovaujant E. Aleksiūnui ir O. Mackevičienei, darbo grupės nariai galėjo išvysti, kaip buvę poilsio namai, iš pradžių naujai projektuoti kaip 51 „apartamentą“ turėsiantis visuomeninės – poilsio – paskirties pastatas virsta kelių korpusų 200 „butų“ namu. Iškilo jis Birutės al. 20 teritorijoje, kur apie daugiabučius jokios kalbos nebūta. Kaip nėra ir aikštelių automobiliams statyti. Taip pat stebėtasi Plaušės kvartalo grožybėmis – Plukių gatvėje statomais dviem pastatais. Vienas jų statomas laikantis daugiabučiams taikomų reglamentų, o iš kito gi dvibučio su dviem poilsio patalpom jau „išspausta“ 12 butų. Dar gražesnis vaizdelis Sermiesčio gatvėje. Prie 36 numeriu pažymėto daugiabučio iškilo ne ką mažesnis vienbučiu visuose popieriuose įvardintas daugiabutis statinys.

Sugrįžus į Kontininkų g. prie 7b numeriu pažymėtos namų eilės darbo grupės nariai turėjo galimybę ne tik pasižiūrėti, kaip du teoriniai dvibučiai transformavosi į 14 butų praktiškai turintį statinį, bet ir pabendrauti su 38 kv. m. butą čia įsigijusiu ponu Mindaugu. Jis jau nebesistebėjo transformacijomis. Jis tiesiog prisipažino labai apsigavęs. Kiemas lyg ir yra, bet jame statomi automobiliai. Vasarą, kai suvažiuoja visi gyventojai, jie čia netelpa. Konteineris šiukšlėms vienas, tad šiltojo sezono metu atvažiuojantieji iš visų jėgų šiukšlina miškelyje. Visus metus čia gyvenantis vyriškis antrame aukšte esančio būsto apšildymui „prisuka“ per 1 tūkst. kW elektros energijos.

Kaimynų būstus skiria gipskartonio siena. Beje, kad tikrinančios institucijos manytų, jog čia – ne daugiabutis, ilgą laiką buvo paliktos „angos“, jungiančios butukus. Visas tas grožis dokumentuose įvardijamas kaip „bendra nuosavybė“. Tad ponas Mindaugas perspėja visus, skubančius už patrauklią kainą įsigyti butą prie jūros: gerai apsižiūrėkite, ką perkate. Ir prašo: gal įmanoma kaip nors reglamentuoti ir panašaus NT sandorių sudarymą, kad pirkėjams būtų privalu tiesiog ant pirštų išaiškinti: tai – ne daugiabutis, ir tai, kas įsigyjama – ne butas. O bendra nuosavybė su didžiule krūva atskirų problemų...

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas