Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (35)
Marius Švaikauskas
DELFI (T. Vinicko nuotr.) / Marius Švaikauskas

Naujasis Vilniaus aplinkosaugininkų vadas: netikėjau, kad viskas taip blogai

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente (Vilniaus RAAD), pasak naujojo vadovo Mariaus Švaikausko, yra nemažai problemų, didžiausios iš jų – susijusios su pinigais. Pats vadovas teigė, kad eidamas dirbti netikėjo, kad situacija yra tokia bloga.

Kelis mėnesius dirbantis Vilniaus RAAD direktorius M. Švaikauskas GRYNAS.lt pasakoja apie problemas, finansavimo stygių bei padėtį aplinkosaugos srityje.

- Kokį įspūdį palieka pirmieji darbo mėnesiai: džiugų ar liūdną?

- Žiūrint, iš kur būčiau atėjęs, toks ir vertinimas. 10 metų dirbau savivaldoje, Vilniaus miesto savivaldybės padalinio vadovu. Pradėjau nuo specialisto, sukūriau didelį padalinį, vadinamąjį Viešosios tvarkos skyrių ir atėjau į aplinkosaugos sritį. Įspūdis buvo dvejopas: taip, tai aukštesnės pareigos, bet matau daug dalykų, kurie yra taisytini. Netikėjau, kad taip blogai yra aplinkosaugoje, finansavimo trūkumas matosi labai stiprus. Mes nekonkurencingi net su savivaldybe darbuotojų pasirinkime, nes mūsų atlyginimai darbuotojų yra žemiau nei žemi, visiškas minimalus tam aplinkosaugos specialistui, kuris dirba ir naktį, ir dieną.

- Taigi pagrindinės problemos, kurias radote, yra susijusios su pinigais?

- Turbūt kaip ir visur valstybėje – finansavimo problemos. Yra ir įstaigų daug aplinkosauginių, ir funkcijų daug kas vykdo. Ir ne mūsų vienoje įstaigoje, visose įstaigose trūksta lėšų darbo užmokesčiui. Aprūpinimui tikrai ministerija skiria pinigų. Aš ministerijos nepeikiu, mes kiekvieną savaitę susitinkame, stengiamės rasti finansavimo šaltinių, bet turbūt kaip ir visame biurokratiniame aparate yra mažinamos lėšos, taip ir aplinkosaugai yra sumažinamos. Dabar labai daug apie tai kalba mokytojai, bet tokia pati situacija yra ir kitose srityse, ir aplinkosaugoje.

Mes paruošiame darbuotoją ir jis ateina pas mus trims mėnesiams ir tada jis visko išmokęs išeina. Mes stengiamės investuoti į jaunimą, bet jis išeina į įmones, kurios užsiima atliekų tvarkymu, pereina į ministerijas, privatų verslą. Atlyginimo prasme mes nesame konkurencingi.

- Jūs paminėjote mokytojus, kurie dabar labai garsiai piketuoja. Gal ir aplinkosaugininkai vieną dieną išeis į gatves dėl mažų atlyginimų?

- Visada gali būti. Mano nuomone, mokytojai piketuoja dėl to, kad jų mažas atlyginimas, bet jų yra stiprios profsąjungos ir čia jų darbas streikuoti. Mes esame ant žemės ir labiau stengiamės dirbti.

- Kokį problemų sprendimo būdą jūs matote?

- Lietuvoje yra 8 regionų aplinkos apsaugos departamentai. Matau konsolidavimo sprendimą. Lietuvoje yra daug kontroliuojančių įstaigų. Reikia susėsti ir vykdančiajai, ir leidžiamajai valdžiai ir konsoliduoti tas įstaigas, kurios vykdo kontrolę, nes dabar yra, kad ir viena įstaiga vykdo kontrolę, ir kita. Galbūt tas pats specialistas gali matyti plačiau, ne tik savo siaurą sritį. Miškininkas gal gali matyti ne tik, kad miškas neteisėtai išpjautas, bet ir kad kilpa pastatyta yra.

- Daug metų dirbote savivaldybėje. Kodėl nusprendėte pasukti į aplinkosaugos sritį?

- 10 metų prabuvau vienoje įstaigoje, kai trukdavo iššūkių, dirbau ir privačiame sektoriuje. Bet ateina tas laikas, kai tu supranti, kad išsiėmei. Taip, ten buvau vadovas, kolektyvas didelis, visi dirbo, viskas buvo gerai, rezultatai yra, visiems gerai. Bet nėra pasitenkinimo, nes tu įvykdei viską, kas buvo tavo galiose. Atrodo, kad smagu, mašina važiuoja, toks buvo jausmas pusantrų metų. Bet ateina tas laikas, kai supranti, kad nerealizuoji savęs ir paprasčiausiai bunki.

- Kokias aplinkosaugos problemas matote Vilniaus regione?

- Finansavimo problema yra viena iš didžiausių, iš kurios išauga daugelis kitų problemų. Mes net turime laisvų etatų, nerandame darbuotojų, nelabai kas nori pas mus ateiti už tokį atlyginimą. Kai paskelbiu konkursą, pasižiūriu, kiek dalyvauja ir pagalvoju: kiek? Nu sorry.

- Galbūt turite statistiką, kokia yra jūsų finansavimo pyrago dalis, lyginant su kitomis Aplinkos ministerijai pavaldžiomis institucijomis: mažesnė ar didesnė?

- Neturiu tokios statistikos ir palyginimo. Nemanau, kad labai gražu būtų tokiu palyginimu mojuoti, mes nesame konkurentai. Aplinkos ministerija, kuri yra šeimininkas, šioje vietoje mato tas problemas, bet jos rankos irgi yra surištos, nes biudžetą skirsto Finansų ministerija. Ir tas užburtas ratas tęsiasi.

- Kokie jūsų santykiai su aplinkos ministru, ar jaučiate jo palaikymą?

- Su ministru buvome susitikę praeitą savaitę. Ministras supranta tai, net nėra kalbos. Toje srityje dirba kompetentingi žmonės ir administracija pateikia ministrui, kur yra blogai, ir supratimo yra.

- Sakėte, kad trūksta lėšų darbo užmokesčiui, o kaip yra su aprūpinimu. Ar netrūksta lėšų įrangai, automobiliams?

- Ne. Kaip atėjau čia iš kitos įstaigos, tai anoje įstaigoje darbo užmokestis buvo ne problema. Čia darbo priemonių trūkumo nėra. Žinoma, kai turi gerai, nori dar geriau: nori kompiuterių automobiliuose, kad eliminuoti žmogiškąjį resursą, nes kompiuteris daug greičiau viską gali atlikti. Bet aprūpinimas yra ganėtinai neblogas.

- Kalbėjome apie finansavimo problemas. Bet tai labiau institucinio lygmens problema. Kalbant apie aplinkosaugą, kokios problemos dabar yra aktualiausios Vilniui?

- Tų aplinkosauginių problemų yra dar daugiau. Dėl darbo užmokesčio žmonės kantrūs yra, o lietuviai dar kantresni. Vis galvoju, kad jei būtų čia pietinės šalys, jau seniai būtumėm vaikščioję visi gatvėmis streikuodami. Bet lietuviai kantrūs, jie palauks.

Aplinkosauginių problemų netrūksta, jas žinome, stengiamės taisyti. Bet štai neseniai buvo įvykis – Neryje teršalai, mes žinome, kodėl taip yra, žinome, kad tai kartojasi, žinome, kodėl taip kartojasi, kaip tai spręsti. Bet tai daryti turi Vilniaus miesto savivaldybė.

- Kokia tai problema ir kodėl ji kartojasi?

- Yra lietaus kanalizacija visame Vilniuje, yra apie 100 išleistuvų lietaus kanalizacijai. Valdytoja yra „Grinda“, šitie išleistuvai turi būti su valymo įrengimais. Spėkite, ar jie yra. Prasideda lietus, plauna Konstitucijos prospektą, Šeškinės kalną ir visa nafta, kuri bėga iš mūsų prabangių automobilių variklių, nusėda ant kelio. Tada lietaus kanalizacija vanduo nukeliauja į išleistuvus, o iš jų – į mūsų gražią Nerį.

Jau daugelį metų kreipiamės į savivaldybę, surašėme protokolus net atsakingiems asmenims, teismas nutraukė. Šiuo metu vėl kviečiamės „Grindą“ kalbėtis. Kai problema pasikartoja, visos tarnybos skuba, daro kažką, o kad prevenciškai padarytų, žinoma, vėl atsimušame į pinigus. Vilniaus miesto savivaldybės kišenė irgi nėra tokia didelė, kad viskam semtų. Bet tai yra aplinkosauginė problema, mes į ją žiūrime ir ji nėra išspręsta.

Marius Švaikauskas
Marius Švaikauskas
© DELFI (T. Vinicko nuotr.)

- Ar išsisprendė garsioji „Bionovus“ problema? Kai buvo sukaupti didžiuliai statybinių atliekų kalnai.

- Įmonė statybinių atliekų nebepriimdinėja. Kiek aš žinau, po kelių mėnesių įmonė turi sklypą grąžinti savivaldybei. Šiuo metu vyksta uždarymo darbai, paduotas prašymas pasirašyti, mes jau du kartus jį atmetėme, kadangi jis nepilnai paruoštas yra ir neįgyvendintas aplinkosauginiu požiūriu taip, kaip turi būti. Bet įmonė dar laiko kažkiek turi. Todėl turi stengtis, kad aplinkosauginiu požiūriu viskas būtų įvykdyta. Po to ką daryti su ta aikštele, spręs savivaldybė.

- Jūs esate kontroliuojanti institucija, kontroliuojate daug verslo subjektų. Ar Jūs pats nesusiduriate su verslininkų spaudimu?

- Kai atėjau čia, tikėjau, kad taip gali būti, bet du su puse mėnesio dirbu ir taip nėra. Galbūt Vilnius nėra toks didelis, žino mane nuo savivaldybės laikų daugelis, yra atgarsiai, koks esu vadovas, koks mano požiūris į tokius dalykus, ir tikrai kol kas to nėra.

- Nemažai kontroliuojančiose institucijose užfiksuojamos ir tam tikros korupcijos apraiškos. Kaip yra su aplinkosaugos sritimi?

- Aš visada užduodu tokį retorinį klausimą: mes tikime, kad korupcijos nėra mūsų įstaigose, bet jeigu tu žmogiškai pagalvoji, kad aplinkosaugininkas, kuris turi išlaikyti šeimą, uždirba 380 eurų, jis ūkio subjektui išrašinėja baudą už tūkstantį eurų... Kaip tuomet yra? Dabar ikiteisminių tyrimų nėra ir tikiuosi, kad jų nebus ir kad pas mus visi darbuotojai dirba sąžiningai. Bet kartais pagalvoji žmogiškai: jeigu tavo vaikas neturi ką valgyti ir tau pasiūlo ką, pasveri riziką kažkokią? Aš kai atėjau, pasakiau, kad netoleruosiu net gando, teismas tegul įrodo nekaltumą, bet man bus įrodymas ir paleistas gandas.

- Daugumai vilniečių taršos problema, ypač žiemą, pasidaro opi, kai žmonės mato visus dūmus. Ar Vilniuje oro taršos problema didelė?

- Mes visuomet sprendžiame pagal kietąsias daleles, pagal rodmenis aparatų. Gamtos sąlygos daug ką sukelia. Tik šalta, sausa, vėjo nėra, iš karto viskas pakyla. Bet aš manau, kad dėl tų žmonių, kurie kūrena namuose, nepadidėja rodmenys. Yra įmonių, tarkime, baldininkai, kurie gali plokštes kūrenti, bet tai nėra masinis reiškinys, nes baudos yra pakankamai didelės ir rizika yra nepateisinanti priemonių. Bet tokių yra.

Neseniai pats važiavau namo ir žiūriu, kad didžiuliai juodi dūmai prie Molėtų plento. Sustojau, labai smagu, kai vadovas pirmas pamato,bet jau buvo ten aplinkosaugininkai, kurie netyčia pamatė, į reidą važiuodami. Ten po sudegusio namo likvidavo jo liekanas, visas jas sumetė ir kilo dūmai. Žinoma, gavo administracinę nuobaudą.

- Dabar baudos už aplinkosauginius pažeidimus yra padidintos. Kaip jūs vertinate jų dydį?

- Jos yra didelės ir reikšmingos. Ir tikrai tokių reikia, tam tikrais atvejais dar didesnių reikia. Viena blogybė yra tame išieškojimo mechanizme. Tam tikri žmonės daug kartų gali gaut tą baudą, jie yra nemokūs, ypač kaimuose: brakonierius, kilpininkas, baudų gavęs už 100 tūkstančių, o jis toliau jas gauna. Reikia sugalvoti mechanizmą, gal liepti jam, kad jis atidirbtų už baudą arba baudžiamosios atsakomybės taikymas, bet irgi – mes jį uždarysime, mes jį išlaikysim. Baudos didelės, bet yra ir teismai, kurie išnagrinėję bylą įvertina ir sumažina baudas. Bet teisingumą ir turi vykdyti teismai, gal jie geriau mato kai kurias vietas.

- Ar visos Vilniaus RAAD agentūros, Jūsų požiūriu, yra vienodai stiprios?

- Visose agentūrose yra panašūs žmogiškieji ištekliai, rajonuose 3-4 žmonės. Jie panašūs, bet ar to užtenka? Logiškai pagalvojus, Ukmergės rajonas – 3 žmonės, Šalčininkų rajonas - 3 žmonės. Aš dabar galvoju ir manau, kad vienas iš prioritetų galėtų būti – sėsti už vieno stalo su savivaldybėmis, jos yra įsisteigusios tokius padalinius, kur aš seniau dirbau, galbūt mums verta susidaryti tam tikrą sutartį, kur matau pajėgumų ir savivaldybėje. Galbūt į smulkesnius pažeidimus galėtų savivaldybė reaguoti.

- Bet ar ir dabar taip nėra? Juk už, tarkime, laužų deginimą gali bausti ir aplinkosaugininkai, ir savivaldybės darbuotojai.

- Gali, bet mes ir kalbame apie sistemos sutvarkymą, nes yra dvi dubliuojančios institucijos. Reikia apsibrėžti savo ribas, jeigu įstatymas neapibrėžia, reikia susėsti ir nuspręsti. Tarkime, kažkokia smulkmena: kažkas kūrena ar šiukšlę išmetė, tada važiuotų savivaldybės darbuotojai. Mes norime pajėgumų didžiajai aplinkosauginei taršai: Neries tarša, didelių įmonių tarša, kur yra tikras aplinkosaugininko darbas.

- Įmonių kontrolė yra ta sritis, kur korupcijos gali būti daugiausiai, gal kažkaip planuojate skaidrinti šią sritį?

- Yra ir vidaus auditai, mes visuomet turime stengtis eliminuoti žmogiškąjį faktorių. Kontroliuojanti įstaiga eina į įmonę, prašo dokumentų, o kodėl mes negalime to perkelti į skaitmeninę erdvę? Kad viskas būtų aišku: kompiuterį atsidariau, įmonės atliekas ir matau, kad perdavė tam, perdavė tam, perdavė tam. Nereikėtų važiuoti į įmonę, nereikėtų žmogui susitikti su kitos įmonės vadovu, panaikintume tą faktorių.

- Kokia yra pagrindinė Jūsų vizija?

- Skaidrinti pačius procesus ūkinių subjektų, žmones šviesti aplinkosaugos klausimais. Yra neetatiniai inspektoriai, aš džiaugiuosi, kad jų daugėja.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

- Kalbant apie neetatinius inspektorius, ar jiems užtenka galių?

- Šiuo metu jų teisinės galimybės yra didelės, jie net protokolą gali surašyti, bet, mano nuomone, tai nėra gerai. Tam reikia išsilavinimo, esu girdėjęs korupcinių apraiškų tose vietose, atrodo, kad tu nedirbi ir esi už nieką neatsakingas. Tegul geriau neetatiniai inspektoriai būna mūsų akys, ausys, padeda, nes tokių rankų reikia.

- Kalbėjome apie aplinkosaugininkų aprūpinimą. Jūs sakėte, kad jis yra geras. Tačiau koks yra jūsų laboratorijos aprūpinimas, kokia įranga?

- Manau, kad viskas neblogai. Ten yra iš visų darbo vietų bent jau gražiausiai įrengta. Jeigu jūs pasivaikščiojote po šį RAAD pastatą, čia radau bent vadovų kabinetą gražiai įrengtą, bet reikia nueiti į kitus padalinius. Gėda pasakyti, bet žmonės dirba tik prie 13 laipsnių šilumos, kartonu iškaltos sienos.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas