Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (57)
Kęstutis Trečiokas

Naujasis aplinkos ministras turi žinių žygaitiškiams, brakonieriams ir Neringos merui

Visai neseniai pakeitęs į Briuselį išvykusį buvusį aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį naujasis ministerijos vadovas Kęstutis Trečiokas GRYNAS.lt interviu metu atskleidė nesistengsiąs populiarumu aplenkti savo pirmtaką. Visgi jis pažadėjo, kad jo veiklos rezultatai nebus kuklesni ir išvardijo savo prioritetus, kuriems bus skiriama daugiausiai dėmesio.

Aplinkos ministerijoje Jūs – dar naujokas. Nepaisant to, gal galite įvardyti prioritetines sritis, kurioms skirsite didžiausią dėmesį?

Taip, man ši sritis nauja ir laukia daug iššūkių, bet naujoku nesijaučiu, nes dirbant savivaldoje teko su didele dalimi aplinkosaugos klausimų iš arti susidurti. Visgi pirmiausia „apsičiupinėji“, kur esi, o tada nusprendi, kur nori būti. Pirštu rodyti nemėgstu, bet jei reikės, į tam tikras problemas atkreipsiu dėmesį. Jei matysiu, kad tam tikroje srityje reikia ministro įsikišimo, taip ir padarysiu. Bet dabar apie tai kalbėti dar anksti, nes kai kurių institucijų vadovai, išgirdę, kad daugiau dėmesio skirsiu jų koordinuojamai sričiai, gali pasijusti posūniais ar podukromis.

Be jokios abejonės, Vyriausybės programoje įrašytiems darbams bus teikiamas prioritetas. Taip pat norėčiau išskirti ir daugiabučių renovacijos procesą. Tai liečia labai daug žmonių, todėl šiai sričiai neskirti dėmesio būtų nelogiška. Be to, man ne itin patiko Europos Sąjungos pinigais finansuojamų projektų įgyvendinimo tempas ir pačių lėšų įsisavinimo greitis. Labai noriu, kad tai vyktų sparčiau. Viskas turi vykti pagal taisykles, bet maksimaliai greitai. Žiovavimo ir trypčiojimo šioje vietoje nebus. Geriau suklysti ir vėliau klaidą ištaisyti nei nieko neveikti.

Galbūt Jums pradėjus eiti ministro pareigas tiek ministerijoje, tiek jai pavaldžiose institucijose numatoma valdininkų kaita? Ar apskritai esate patenkintas savo pavaldinių darbu?

Pradėjęs dirbti devynias institucijas radau be vadovų. Be jokios abejonės, bus skelbiami konkursai, po kurių paaiškės, kas eis šias pareigas. Bus iškelti tokie reikalavimai, kad pareigas užimtų tam darbui pasišventę ir tikrai tinkami žmonės. Dalis esamų vadovų tikriausiai pretenduos ir gali (dirbti, - red. past.). Kai kurie bus pakeisti. Per du ar tris mėnesius turi paaiškėti vadovai. Delsiama nebus, kadangi šių institucijų darbuotojai yra nežinomybėje. Konkursų paskelbimas yra vienas iš svarbių darbų.

tiltas į Kuršių neriją yra kaip protezas. Kai be to negali gyventi, ką darysi – įstatai protezą. Žinau, kad ne visiems gali patikti, bet tilto reiktų tik tokiu atveju, jei nebelieka kitų išeičių. Bet aš manau, kad tikrai galima rasti kitą būdą. Apskritai į tiltą žiūriu kaip į grėsmę.
K. Trečiokas

Bendra Vyriausybės politika – mažinti naštą verslui, kontroliuojančių, licencijas išduodančių institucijų įtaką ar net skaičių. Be to, yra idėja į vieną įstaigą apjungti visus regionų aplinkos apsaugos departamentus. Visgi iš karto pasakau, kad išklausysiu visas puses. Visi sprendimai bus apgalvoti. Tačiau aš laikausi nuomonės, kad specialistus reikia vertinti. Valdžios pasikeitimas apskritai nėra geras dalykas, nes visi tuo metu stabteli. Dabar didelių pokyčių nenumatoma. Jei dirbant pasirodys, kad kažkas neefektyvu, kodėl ne. Aš esu už evoliuciją, ne už revoliuciją.

Žymiai daugiau diskusijų šiuo metu kelia viceministrų paskyrimas. Ar jau žinote, kas užims šias pareigas?

Norėčiau, kad kuo greičiau atsirastų viceministrai, nes ministerijai jie tikrai reikalingi. Komandos suformavimas – vienas iš pirmųjų darbų. Per porą savaičių tai turėtų paaiškėti. Kai kas gal ir greičiau paaiškės. Jiems keliami reikalavimai labai paprasti – patirtis ir kompetencija. Tai turi būti savo srities lyderiai. Aišku, būtų gerai čempionai, bet čempionus reikia užsiauginti. Visgi iš patirties žinau, kad visažinių nėra, todėl svarbiausia noras dirbti komandoje ir geras nusiteikimas. Šiuo metu svarstomos buvusių viceministrų pavardės, bet konkrečiau kalbėti dar nenoriu, nes reikia pažymas gauti, su partijom aptarti. Norėčiau šias pareigas pasiūlyti visiems buvusiems viceministrams, bet yra aplinkybių, dėl kurių gali nebūti įmanoma to padaryti.

Ar pritarėte V. Mazuronio vykdytai aplinkosaugos politikai. Galbūt Jūsų vadovavimas skirsis nuo buvusio ministro?

V. Mazuronio darbą vertinu labai pozityviai. Aš esu šiek tiek panašus: svarstau, tariuosi, bet jau kai nusprendžiu... Aišku, nėra buldozerio principo – esu liberalus. Tačiau laikausi pozicijos, kad užsibrėžtus tikslus reikia įgyvendinti. Tikrai bus darbų tęstinumas. Su buvusiu ministru kalbėjome telefonu ir aš jam perdaviau norą susitikti. Mes artimiausiu metu tai ir padarysime. Aš tikiu, kad jis kolegiškai turės ką patarti. Man jo nuomonė ir patirtis yra labai svarbi. Kita vertus, kiekvienas yra skirtingas. Manau, kad lyginti tiesiogiai Trečioką su Mazuroniu sudėtinga.

Iki šiol daug diskusijų kelia skalūnų dujų gavyba Lietuvoje. Buvęs ministras laikėsi pozicijos, kad nėra gerai, jog Lietuvą paliko amerikiečių bendrovė „Chevron“. Kokia skalūnų perspektyva Jūsų akimis?

Dirbdamas Ūkio ministerijoje buvau atsakingas už investicijas. Vieną kartą man teko susitikti su „Chevron“ atstovais ir išklausyti jų nuomonę. Apskritai bet kokio investuotojo pasitraukimas nėra gerai tiek išorei, tiek ir mums patiems. Investuotojas įvertino, kad nežinia, kuo viskas baigsis. Pasitraukimą vertinu neigiamai. Kiti investuotojai gali pagalvoti taip: gal ta šalis iš tiesų nepalanki, gal valdžia nusistačiusi?

Populiarumo niekada nesiekiau ir nesieksiu. Jokiu būdu nelenktyniausiu su V. Mazuroniu. Aišku, nenoriu būti prastesnis. Laikausi pozicijos, kad medį pažinsi iš vaisių. V. Mazuronis buvo matomas ir girdimas dėl vienos priežasties – dėl gerų rezultatų. Rezultato norėsiu neprastesnio. Bet man matomumas nėra svarbu.
K. Trečiokas

Kita vertus, esu linkęs žinoti, kas yra po mūsų kojomis. Reikėtų žinoti, kokio turto turime žemės gelmėse. Gal ne šiandien, bet po kiek metų tai išgausime? Man teko bendrauti su Rumunijos premjeru. Ši šalis jau turi gręžinius. Ir premjeras man pasakė: gręžkit! Tai yra alternatyva. Be abejo, turi būti užtikrintas saugumas. Rizika išlieka, bet šiuolaikinės technologijos yra pažangios ir suteikia daug garantijų. Kodėl ne? Reikėtų pabandyti. Nereikėtų išsigąsti kaimo bendruomenės ar kelių politikų.

Šiuo metu rengiama medžiaga naujo investuotojo atrankai. Pirmąjį kitų metų pusmetį turi būti paskelbtas konkursas. Pirmiausia reikia išžvalgyti, o dėl gavybos reikia atskiro sprendimo. Jeigu ateina investuotojas, kuris pasiima liūto dalį sau, o valstybei lieka tik trupiniai ir rūpesčiai, tada ne. Bet jei bus akivaizdi nauda valstybei, be jokios abejonės, tai apsimoka.

Įvairių vertinimų sukelia Neringos mero Dariaus Jasaičio siekis modernizuoti Kuršių neriją. Jo planuose – tilto statybos, be to, meras turi ir daugiau pasiūlymų, kurie Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai nepatinka. Kokią Kuršių neriją matote Jūs?

Reikia išklausyti abi puses. Man yra tekę susidurti su paveldosaugos klausimais. Domėdamasis šia sritimi lankiausi Vienoje, kur dera modernumas su kultūros paveldu. Tai galima suderinti, nors tai ir nėra paprasta. Bet su gamta yra žymiai sudėtingiau. Man, inžinieriui, tiltai yra gražus kūrinys. Galima rasti be galo įdomių sprendimų. Bet tiltas į Kuršių neriją yra kaip protezas. Kai be to negali gyventi, ką darysi – įstatai protezą. Žinau, kad ne visiems gali patikti, bet tilto reiktų tik tokiu atveju, jei nebelieka kitų išeičių. Bet aš manau, kad tikrai galima rasti kitą būdą. Apskritai į tiltą žiūriu kaip į grėsmę.

Vietos gyventojai turi suprasti, kad jie gyvena unikalioje vietoje. Ten tikrai ne viskas tinka, kas modernu. O kalbant apie lėktuvų nusileidimo vietą, man atrodo, kad nusileidimo takas, pritaikytas mažiems lėktuvėliams, tikrai nesutrukdytų. Juo labiau, kad yra infrastruktūra. Apskritai ūkinės veiklos tokiose vietose nereikėtų plėsti. Visko turi būti tiek, kiek tikrai reikia. Statyti ištaigingų viešbučių šioje vietoje nereikėtų. Gal ta teritorija tegu išsiskiria tuo, kad joje vyrauja ne betonas, bet gamta. Tikrai ten turi dominuoti minimalizmas. Tai yra UNESCO saugoma teritorija. Turime tą statusą išlaikyti. Visko rezervatu paversti negalima, bet apribojimai saikingi turi būti taikomi. Jeigu gyveni tokioje vietoje, turi prisitaikyti.

Gerbiamas ministre, kokia apskritai saugomų teritorijų perspektyva? Viena pusė linkusi tokių teritorijų steigti dar daugiau, kita – mano, kad ir dabar jose gyvenimas pernelyg suvaržytas.

Reikia suprasti, kad gamtosauginiu požiūriu turime saugoti visą Lietuvos teritoriją. Tik saugomose teritorijose režimas griežtesnis. Manau, kad tiek, kiek turime, jau gana. Jei per nepriklausomybės metus nematėme reikalo saugoti daugiau teritorijų, matyt, to ir nereikėjo. Dirbtinai ieškoti nereikia. Dabar reikia koncentruotis ties tuo, kad sistema realiai veiktų. Vien paskelbti saugomos teritorijos neužtenka. Ta vieta turi būti tinkamai saugoma. Ji negali būti uždara. Saugomose teritorijose turi gyventi ir laisvai lankytis žmonės.

Pone ministre, ar tęsite V. Mazuronio pradėtą kovą su nelegaliais tvorų tvėrėjais. Ar bus ryžtasi nugriauti nelegalią Druskininkų mero Ričardo Malinausko tvorą?

Visuomenė tikrai turi prieiti prie vandens telkinių. Bet yra ir žemės savininkai, kurie irgi turi tam tikras teises. Žmonės dažnai nuniokoja, priteršia. Kažkas tai turi sutvarkyti. Nemanau, kad buvęs ministras taikėsi konkrečiai į R. Malinausko tvorą. Dėl vieno kito nepatenkinto teisės aktų neatšaukinėsiu. Bet suprantu, kad reikia pagalvoti apie tam tikras išimtis. Žinau, kad šiuo metu pradėtas įstatymo pakeitimo procesas tam, kad viskas būtų smulkiau reglamentuota. Apskritai turi įsivyrauti tvarka. Negali būti taip, kad ištisos teritorijos taptų neprieinamos. Aš manau, kad R. Malinauskas ir visi kiti ras sprendimą. Ir jis turės atitikti galiojančius teisės aktus. Visuomenės interesas yra svarbiau.

Tikriausiai jau pirmosiomis dienomis į Jus kreipsis žvejai verslininkai, prašydami atšaukti ankstesnio ministro pasirašytą įsakymą, kuriuo draudžiama verslinė žvejyba vidaus vandenyse. Ar žvejus mėgėjus galite nuraminti, kad įsakymas atšauktas nebus?

Nesu nei žvejys, nei medžiotojas, todėl situaciją galėsiu įvertinti nešališkai. Visgi aš manau, kad V. Mazuronis, priimdamas šį sprendimą, turėjo tam tikrus motyvus. Tą jis padarė tikrai ne dėl to, kad buvo blogos nuotaikos. Kiek žinau, kai kurie verslininkai vykdė žvejybą šiek tiek gudraujant. Apskritai per kelias dienas pastebėjau, kad tie, kas nesulaukė ankstesnio ministro užtarimo, dabar kreipiasi į mane. Aišku, tai nėra blogai, nes geriau susipažįstu su situacija, bet aš manau, kad taip pasireiškia tam tikras žmonių užsispyrimas. Kai kas galvoja, kad naują ministrą pavyks perkalbėti. Tačiau reikia mokėti ne tik mėginti pakeisti aplinką, bet ir prisitaikyti prie jos.

Vienas pirmųjų V. Mazuronio sprendimų buvo padidinti baudas brakonieriams. Jei brakonierių vis dar yra, galbūt baudos dar per mažos?

Jeigu matysim, kad reikia, baudos bus keliamos. Nuo baudos skauda. Žmogus tai turi suvokti. Visur turi būti tvarka. Jei jos nesilaikai, tada broleli... Manau, kad baudų pakėlimas davė gerą rezultatą. Anksčiau buvo tokių, kurie susimoka baudas ir toliau brakonieriauja. Vis dar atsiranda vienas kitas pamišėlis, kuris įsivaizduoja, kad yra už visus kitus gudresnis, o gal jau turi priklausomybę ir negali gyventi nebrakonieriaudamas. Todėl jei tik pamatysim, kad baudos per mažos – kelsim.

V. Mazuronis, dirbdamas aplinkos ministru, tapo kone populiariausiu Ministrų kabineto nariu. Ar ieškosite strategijos, kaip žinomumu pranokti į Briuselį iškeliavusį savo pirmtaką?

Ne. Populiarumas, kaip ir lazda, turi du galus. Kai Vyriausybės narys aktyvus ir matomas, partijai gerai, bet asmeniniam gyvenimui gal ir ne tiek. Populiarumo niekada nesiekiau ir nesieksiu. Jokiu būdu nelenktyniausiu su V. Mazuroniu. Aišku, nenoriu būti prastesnis. Laikausi pozicijos, kad medį pažinsi iš vaisių. V. Mazuronis buvo matomas ir girdimas dėl vienos priežasties – dėl gerų rezultatų. Rezultato norėsiu neprastesnio. Bet man matomumas nėra svarbu.

Ačiū už pokalbį!

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas