Aplinkos ministerija primena, kad jau antras mėnuo – nuo rugpjūčio 1 d. – galioja naujos redakcijos Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Šis dokumentas patikslina ligi tol galiojusius dar 1996 m. patvirtintus Aplinkos apsaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Jis papildytas kai kuriais naujais reikalavimais ir rekomendacijomis, tarp jų ir apie laužų kūrenimą bei maisto gaminimo įrenginių (grilių, šašlykinių ir pan.) naudojimą gamtoje.

Tiems, kurie savaip interpretuodavo minėtuosius Aplinkos apsaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas, atrodė, kad ministerija draudžia kūrenti šakas ir kitokias medienos liekanas. Naujasis dokumentas – Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis – aiškiai nurodo, kad ne tik šakos, bet ir sena bei neužteršta cheminėmis medžiagomis mediena yra tinkamas kuras bet kuriam leidžiamoje vietoje uždegtam laužui ar kitokiam ugniakurui.

Šis dokumentas patikslina ligi tol galiojusius dar 1996 m. patvirtintus Aplinkos apsaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Jis papildytas kai kuriais naujais reikalavimais ir rekomendacijomis, tarp jų ir apie laužų kūrenimą bei maisto gaminimo įrenginių (grilių, šašlykinių ir pan.) naudojimą gamtoje, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Kaip ir anksčiau, taip ir dabar galioja draudimai deginti ražienas, nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę ar nendres. Nauja tai, kad įtvirtintas draudimas deginti augančius medžius ar krūmus, taip pat medieną jos neperkrovus, jeigu į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei savaitę iki deginimo. Pastarasis reikalavimas nustatytas siekiant išvengti smulkiosios faunos žūties, nes dažnai senose šakų krūvose priebėgą randa įvairūs smulkūs stuburiniai – žebenkštys, ežiai, varlės ar lizdus susisukę žvirbliniai paukščiai. Uždegus tokias krūvas dauguma jų žūva liepsnose.

Kūrenant laužus ar naudojantis griliais, šašlykinėmis, ugniakurais, rūkyklomis ir panašiais įrenginiais maistui gaminti, leidžiama deginti tik medieną ir medžio anglį, o ne viską, kas dega. Ši nuostata reikalinga todėl, kad, prisidengus mėsos kepimu, nebūtų deginamos bet kokios šiukšlės. Laužus leidžiama kurti tik nustatytose ir įrengtose vietose, taip pat privačiuose žemės sklypuose savininko nustatytose vietose, jeigu tai nedraudžia kiti teisės aktai.

Siekiant, kad laužai nebūtų kūrenami tam neskirtose vietose, rekomenduojama savivaldybėms, saugomų teritorijų direkcijoms, miškų urėdijoms įvertinus poreikį jų administruojamose teritorijose iškylautojams įrengti reikiamą skaičių vietų, kur jie galėtų susikurti ugnį. Daugelio šalių parkai ar kitos žaliosios zonos turi vietas, kur įrengta dešimtys laužaviečių ir ugniakurų, organizuojama prekyba malkų ryšulėliais, yra geriamojo vandens čiaupas. Tai ypač aktualu didžiųjų miestų gyventojams.

Kepsnines, ugniakurus, rūkyklas ar panašius kilnojamus įrenginius maistui gaminti lauko sąlygomis naudojantis atvira ugnimi reikia pastatyti taip, kad nenukentėtų žolinė augalija, greta esantys medžiai ar krūmai ir laikantis priešgaisrinės saugos taisyklių. Susidariusius pelenus, juos visiškai užgesinus, rekomenduojama išbarstyti dirbamoje žemėje.