Surastas ypač įžūlus tvėrėjas
Po visą Lietuvą pasklidę aplinkosaugininkai „šukavo“ vandens telkinių pakrantes, tikrindami, ar nestovi nelegaliai suręstos tvoros. To reikia, kad atšilus orams poilsiautojai nevaržomi galėtų judėti paupiais ir paežerėmis.
Kartu su Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) Kontrolės priežiūros ir Gyvūnijos naudojimo kontrolės priežiūros skyrių darbuotojais reide dalyvavo ir GRYNAS.lt žurnalistai. Šios tarnybos pareigūnai pirmadienį gerai apžiūrėjo šešis Vilniaus ir Utenos regionų ežerus. Be kita ko, buvo ieškota ir kitų pažeidimų.
Eidami pakrantėmis ir plaukdami motorine valtimi aplinkosaugininkai visgi surado kelias nelegalias tvoras, kurios, kaip paaiškėjo atlikus matavimus, stovėjo per arti ežerų. Vienas žemės sklypo savininkas savo valdas aptvėrė itin įžūliai. Tvorą, esančią ant nedidelio šlaito, nuo vandens skyrė vos du metrai, kai minimalus reikalavimas – 5 metrai. O ant medžio buvo prikalta lentelė su užrašu „Privati valda“.
Kitų tvorų savininkams pareigūnų pretenzijos mažesnės, nes tvoros yra toliau nuo vandens. Tačiau su visais jais bus susisiekta, kad būtų įteiktas privalomasis nurodymas patraukti tvoras.
Paprašė aplinkosaugininkų pagalbos
Tačiau ypatingai pareigūnus nustebino viena jauna moteris. Ji, savo kieme pamačiusi aplinkosaugininkus, geranoriškai sutiko palydėti prie ežero ir iš karto patikino, kad jokių tvorų neturi, nes dar pernai buvo apsilankę aplinkosaugininkai ir įspėjo apie gresiančią atsakomybę.
Visgi geriau apsidairę inspektoriai pamatė sklypo gale suręstą tvorą, kuri pasibaigė jau ežere. Aplinkosaugininkams paprašius paaiškinti, kodėl taip atsitiko, moteris teigė, kad ši tvora skirta ne apsisaugoti nuo poilsiautojų. Ji aiškino, kad tvora reikalinga tam, kad į kiemą neateitų dideli kaimynų šunys.
Kaip bebūtų, visiems galioja ta pati tvarka ir gyventojai buvo paaiškinta, kad tvorą ji turi nugriauti arba jai bus skirta bauda. Ji geranoriškai reagavo į inspektorių pastabą ir sutiko įvykdyti reikalavimą. Tačiau pasiguodė, kad pačiai nugriauti tvorą bus per sunku. Dėl to ji paprašė pareigūnų pagalbos. Aplinkosaugininkai sutiko padėti. Iš pradžių moteris pasiūlė nuimti vien tik metalinę tvoros dalį, tačiau pareigūnams to neužteko ir jie ištraukė į žemę įkastus tvorą laikančius medinius kuolus.
Galiausiai moteris padėkojo inspektoriams už atliktą darbą ir pasižadėjo, kad šios klaidos nekartos.
Plinta nerimą kelianti tendencija
Ieškodami nelegalių tvorų, aplinkosaugininkai pamatė ir daugiau nelegalios veiklos požymių. Buvo identifikuotos vietos, kur nelegaliai nuardyti ežerų šlaitai. Visgi vandens apsaugos juostoje ardyti velėną ar atlikti kasinėjimus draudžiama. GRYNAS.lt primena, kad apsauginę vandens juostą sudaro 5 metrai, o valstybės saugomose teritorijose ji dar didesnė.
Be to, per arti ežerų buvo pastatyti du vagonėliai, kuriuose vasarą apsistoja žmonės. Taip pat surasta vietų, kuriose neseniai nukirsti medžiai. Aplinkosaugininkai išsiaiškins, ar medžiai nujauti turint visus leidimus.
Taip pat aplinkosaugininkai patikrino ir žvejus. Pareigūnams įtarimų sukėlė apniukusią dieną ežere pasirodžiusi valtelė, kurioje sėdėjo vyras ir moteris. Priplaukę pareigūnai paklausė, ką juodu veikia ežere. Žmonės paaiškino, kad bučiais gaudo vėžius ir parodė kibirą, kuriame buvo invazinių rainuotųjų vėžių.
Pareigūnai, turėdami informacijos, kad keliose Bebrusų ežero vietose gali būti statomi tinklai, užmetė specialų kablį ir plaukdami valtimi jį tempė. Jei tinklai visgi būtų buvę pastatyti, kablys į juos būtų įsipainiojęs.
Apžiūrėjus ežerų pakrantes VAAT Gyvūnijos naudojimo kontrolės priežiūros skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis GRYNAS.lt teigė besidžiaugiantis akcijos rezultatais, nes nelegalių tvorų, palyginti su pernai metais, labai sumažėjo. Anot jo, kai pernai aplinkosaugininkai apžiūrėjo visus vandens telkinius ir tvorų savininkai buvo įpareigoti pašalinti nelegalius statinius, žmonės visgi padarė išvadas ir nenorėdami gauti baudų laikosi reikalavimų.
„Tokia kontrolė yra būtina, kad žmonės jaustų, jog aplinkosaugininkai viską mato ir pasirengę imtis visų priemonių, jei tik bus surastas nelegalus statinys. Nesvarbu, kad visoje Lietuvoje situacija tikrai pagerėjusi, vis tiek vykdysime kontrolę ir bausime tuos, kurie nepaiso reikalavimų“, - tikino K. Motiekaitis.
Vis dėlto šiuo metu susiduriama su nauja problema. Jei nelegalių tvorų prie ežerų ir upių sumažėjo, tai vis daugėja nelegaliai aptveriamų miškų. Miško savininkai nusprendžia apsitverti savo mišką ignoruodami įstatymo reikalavimą, kad į mišką turi teisę patekti visi.
Pastebima, kad tokių aptvėrimų daugėja visoje Lietuvoje. Juos fiksuoti ir bausti pažeidėjus turi Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai. Visgi kol kas realių veiksmų nesiimama. Todėl Aplinkos ministerija rengia planą, kaip spręsti šią problemą, kad galiausiai į visus miškus galėtų patekti žmonės.
Gresia didžiulės baudos
GRYNAS.lt primena, kad aplinkosaugininkai visą balandį tikrins, ar šalies vandens telkinių pakrantės prieinamos žmonėms. Jas neteisėtai užtvėrę žemės savininkai raginami nelaukti aplinkosaugininkų vizito ir tvėrimus pašalinti geranoriškai.
Per pernykštę akciją „Tvora“ buvo patikrinta daugiau kaip 400 vandens telkinių ir apie 1 000 žemės valdų. Jos metu iš vandens telkinių pakrančių valdų šeimininkai pašalino 250 tvorų. Nelegaliems tvėrėjams skirta daugiau kaip 5 500 eurų baudų, surašyta apie 170 privalomųjų nurodymų pašalinti neteisėtus tvėrimus.
Už neteisėtas tvoras, ribojančias priėjimą prie vandens telkinio, gresia iki 289 eurų bauda. Jeigu privalomieji nurodymai nevykdomi, už kiekvieną tvoros tiesinį metrą pažeidėjui skaičiuojama 145 eurų žala aplinkai. Už kiekvieną mėnesį, kol nepašalinami žalos aplinkai padariniai, žalos dydis didinamas po 145 eurų už 1 tiesinį tvoros metrą.
