Mįslė ornitologams – dingo pusė per Lietuvą migruojančių paukščių

 (187)
Įprastai per metus Lietuvoje sužieduojama apie 80 tūkst. paukščių, tačiau šiemet sužieduota vos 44 tūkst. Ornitologai stebisi ir įtaria, kad tokio rezultato priežastys – nepalankūs orai bei užsienio šalių besaikis mėgavimasis mūsų paukščiais kaip skanėstu. Mokslininkai pastebi, kad vis dar trūksta platesnių tyrimų ir mokslinių studijų, kurios leistų tiksliai įvertinti susidariusią situaciją.
Skrenda žąsys
Skrenda žąsys
© S.Paltanavičiaus nuotr.

Šiemet rudeninė migracija prasidėjo beveik savaite vėliau. Pernai rugsėjį sužieduota 35 tūkst. sparnuočių. Daugiau kaip 3 dešimtmečius ornitologu dirbantis Vytautas Jusys pasakojo, kad per savo darbo patirtį jam dar neteko matyti tiek mažai skrendančių paukščių.

„Įprastai sužieduojame apie 80 tūkst. paukščių. Šiemet-  vos 44 tūkst. Galima sakyti, jog vos ne dvigubai mažiau. Ypač prastas buvo rugsėjis, tuomet pagavome tik 8 tūks. sparnuočių, kai pernai tuo pat metu pavyko sugauti 20-30 tūkst.“, – apie nemalonią statisitiką kalbėjo ornitologas.

Kiek sėkmingesnis buvo spalis. Pirmąją jo savaitę Ventės rago darbuotojai sužiedavo 12 tūkst. paukščių. Spalio 19 d., kai pūtė palankus vėjas, pagavo dar 2 tūkst. Tačiau šiomis dienomis žieduotojams darbo stinga - Ventės rago gaudyklėse pagaunama daugiausia 100 paukščių per dieną.

Kalti žmonės ir gamta

Šių metų rodikliai byloja, kad paukščių sparčiai mažėja. Pasiteiravus, kodėl taip atsitiko, V. Jusys teigė, kad migruojančių paukščių skaičių mažina klimato kaita ir žmogiškieji veiksniai.

„Spėliojama, kad tam įtakos padarė šiaurės krypties vėjas, pūtęs visą mėnesį iki rugsėjo. Kadangi, kai pasisukdavo pietvakarių, vakarų vėjas, paukščių iškart padaugėdavo. Tačiau tokius rezultatus galėjo lemti ir tai, kad paukščiai praskrido platesniu frontu. Kitos stotys, pavyzdžiui, latvių, taip pat sužiedavo ganėtinai mažai paukščių. Ta pati situacija ir Kuršių nerijoje, didžiojoje gaudyklėje per dieną įkliūdavo vos keliolika paukščių. Iš esmės, kaimynų situacija neturėtų daug kuo skirtis nuo mūsų“, – apibendrino pašnekovas.

Kas gali paneigti, kad prancūzai, belgai, italai daug nušauna, suvalgo mūsų paukščių? Niekas. Čia tik viena medalio pusė. Galime tik spėlioti, neturint jokios mokslinės studijos, kurios, kaip matome, reikia.
S. Sinkevičius

J. Jusys užsiminė ir apie kitą problemą, kuri tiesiogiai susijusi su tuo, kad paukščių šiais metais sužieduota mažiau. Tai Šiaurės Afrikos bei Pietų Europos gyventojai, kurie kasmet suvalgo apie milijoną migruojančių paukščių.

„Mūsų kaimynai mėgsta gardžius patiekalus iš paukščių, tačiau sparnuočiams tai daro didžiulę žalą. Mes jais rūpinamės, statome inkilus, saugome draustinius, skiriame daug pinigų jų apsaugai.
Tačiau pietinės šalys, pavyzdžiui, Malta, Marokas ne tik šaudo mūsų paukščius, bet ir gaudo juos gaudyklėmis, šakas ištepa klijais, kitais lipniais skysčiais, prie kurių prilipę paukščiai kankinasi iki mirties... Ne paslaptis, kad kai kurie tuo užsiima nelegaliai. Tai didžiulė problema“, – akcentavo vyras.

Paukščių kaita stebina ornitologus

Per paskutinius 5 metus sumažėjo devynbalsių, pečialindų, kregždžių. Kitaip tariant, smulkių paukštelių, kuriuos būtent ir valgo Pietų Europos bei Šiaurės Afrikos gyventojai. Pasiteiravus, galbūt prie tokio rodiklių galėjo prisidėti ir ligos, V. Jusys patikino, kad tai reikšmės migracijai neturėjo.

Ornitologas V. Jusys
Ornitologas V. Jusys
© V. Jusio nuotr.

„Galbūt prie to prisidėjo vėlyvas pavasaris, žiema užsitęsė iki pat balandžio. Tačiau vasara tikrai buvo graži ir gamta prastu oro skųstis negalėjo. Tačiau pastebėjome, kad jauniklių išsiperėjo sąlyginai mažai, lyginant su praėjusiais metais. Tam įtakos turi birželio antra pusė, liepos pradžia, kada kasdien lyja ir jaunikliai palieka savo lizdus, kadangi padidėja tikimybė, kad jie gali žūti“, - kalbėjo ornitologas.

Pasak specialisto, įdomios ir kitų paukščių tendencijos. Šiemet pagauta daug didžiųjų, mėlynųjų zylių, tačiau labai mažai buvo nendrinukių, krakšlių, devynbalsių, pečialindų. Praėjusiais metais pagautas rekordinis skaičius nykštukų – 5 tūkst. O šiais metais jų pagauta vos 100.

Be to, neįprasta, kad spalio pradžioje prie Ventės rago skraidžiojo gausūs kregždžių būriai. Tuomet jų suskaičiuota apie 20 tūkst. Tokie dideli skaičiai stebina ornitologus, kadangi šie paukščiai Lietuvą paprastai palieka iki rugsėjo vidurio.

Susilaikymas išgelbės paukščius

O kokios paukščių migracijos galėtume tikėtis kitais metais? V. Jusys nelinkęs iš anksto prognozuoti, tačiau svarsto, kad paukščių vienaip ar kitaip turėtų padaugėti. Taip jau gamtoje yra. Ornitologas pridūrė, kad jeigu žmonių daroma neigiama įtaka paukščių populiacijoms augs, gerų naujienų kažin ar sulauksime.

Pasiteiravus, kiek dar laiko tęsis žiedavimas, ornitologas užsiminė, kad tai priklausys nuo orų.
„Žiedavimas paprastai tęsiasi iki lapkričio 10 dienos. Tačiau kitos savaitės ketvirtadienis penktadienis, paskutinė spalio savaitė, kai pasisuks pietvakarių, vakarų vėjas ir parodys, ar žiedavimas tęsis. Jeigu tuo metu pagausime paukščių, tuomet bus galima sakyti, kad migracija dar nesibaigė. Tačiau jeigu paukščių nebebus, vadinasi, migracija baigėsi.“

Trūksta mokslinių studijų

Vilniaus universiteto Ekologijos ir aplinkotyros centro vedėjas Stanislovas Sinkevičius GRYNAS.lt teigė, kad susidariusios situacijos vienareikšmiškai apibūdinti negalima.

„Trūksta informacijos, kad galėtume viską įvertinti. Mes konstatuojame faktą, kad šiame taške (Ventės rage, – red. past.) matome mažesnius skrendančių paukščių srautus. Tačiau nežinome, kaip yra kituose taškuose, kurių iš esmės nėra nustatyta. Gal paukščiai skrenda kitu keliu?

Malta, Marokas ne tik šaudo mūsų paukščius, bet ir gaudo juos gaudyklėmis, šakas ištepa klijais, kitais lipniais skysčiais, prie kurių prilipę paukščiai kankinasi iki mirties... Be to, ne paslaptis, kad kai kurie tuo užsiima nelegaliai. Tai didžiulė problema.
V. Jusys

Mažai žinome apie naujus migravimo kelius. Taip yra dėl to, kad neturime apibendrintų tyrimų, duomenų. Pavyzdžiui, žinau, kad gervės pakeitė migracijos maršrutus, taip pat laukinės žąsys, kai kurios kitos paukščių rūšys, o iš šiaurinių platumų skrendantys paukščiai keliauja ne vakariniu Baltijos pakraščiu, o pasisuka pro Skandinaviją. Taip tiesiog išvengia šaltų bangų. 

Kai kurių paukščių rūšių populiacija tikrai mažėja ir priežastys kodėl taip vyksta gali būti įvairios. Pavyzdžiui, nepalankios sąlygos. Kai susidaro vadinamieji ciklai, paukščių sumažėjimai, padidėjimai. Iš kitos pusės ornitologas V. Jusys mažiau sužieduoja paukščių, jis yra registratorius, tačiau jis lygiai taip kaip ir aš, gali tik spėlioti, kodėl taip vyksta“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

S. Sinkevičius akcentavo, kad yra sukaupta milžiniška duomenų bazė – kiek, ko, kada sužieduota ir panašiai. Tačiau jokios mokslinės studijos, monografijos, pasinaudojant šiais duomenimis, iki šiol nėra. Per paskutinius 20 metų neapginta nė viena mokslinė disertacija apie paukščių migracijas, pasinaudojant sukauptais žiedavimo duomenimis.

„Kalbėti apie mokslinius rezultatus be galo sunku. Vyksta rutininis darbas, žmonės sunkiai dirba nuo ankstyvo ryto iki vakaro maustydami žiedelius ant paukščių, veda šią statistiką, tačiau viskas tuo ir baigiasi. O reikia gilesnių įžvalgų, mokslinių studijų. Neturime apibendrinančių rezultatų“, - sakė Gamtos tyrimų centro mokslininkas.

Nenori imtis tyrimų

Pasiteiravus, kodėl mokslinių darbų nėra, arba jie kažkur užstringa, specialistas užsiminė, kad greičiausiai viską lemia prioritetai ir asmeninės žmonių savybės.

Paukščių migracija
Paukščių migracija
© Artūro Žuko nuotrauka

„Jie pradeda, bet nepabaigia savo darbų. Žmogus lyg ir turėtų viską padaryti, bet jis neapsigina savo darbo, neparašo iki galo. Kiti tiesiog nekreipia dėmesio. Reikia gilesnių tyrimų nei spėjimų. Sakykime, kad pasiskaitėme, jog vakarų Europoje daug šių paukštelių nušaunama ir suvalgoma, bet tuo viskas ir baigiasi, niekas neapsiima plačiau gilintis į šią temą ir parengti darbų,“ - sakė pašnekovas.

S. Sinkevičiaus teigimu, žinutė, kad paukščių sužieduojama mažiau, yra lyg uždegta raudona lemputė – perspėjimas mums. Tačiau dabar reikia nesustoti ir gilintis toliau, o ne tik spėlioti ir daryti tam tikrus prielaidas, nesiimant mokslinių tyrimų.

„Matome ir kitus pavojingus ženklus – pastebima, kad vasarą atskridusių paukščių pasiskirstymas vienoje ar kitoje vietoje yra mažesnis. Taip pat stichinės nelaimės, pavyzdžiui, išsilieja naftos produktai, kurie apnuodija žiemojančius paukščius, todėl vėlgi jų sumažėja. Yra daug dalykų, kuriuos reikėtų sudėti į vieną vietą ir padaryti tam tikrą išvadą. 

Tai, kad viename taške (Ventės rage, - red. past.) paukščių registravimas sumažėjęs, ar padidėjęs, iš esmės dar nieko nepasako. Kas gali paneigti, kad prancūzai, belgai, italai daug nušauna, suvalgo mūsų paukščių? Niekas. Čia tik viena medalio pusė. Galime tik spėlioti, neturint jokios mokslinės studijos, kurios, kaip matome, reikia“, – konstatavo S. Sinkevičius.

www.GRYNAS.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)