Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (19)
Biokuras. Šiaulių naujienų nuotr.

Miškininkai nebežino, kur dėti biokurą

Dar prieš gerą pusmetį energetikai biokuro gamintojams žadėjo pelningą perspektyvą. Buvo teigiama, kad 2015 m. 50 proc. šilumos bus pagaminta kūrenant biokurą, o 2020 m. šį skaičių ketinta išauginti iki 85 proc. Miškų urėdijų atstovai ir biokuro gamintojai pabrėžia, kad šiais metais biokuro pardavimas bei kainos sumažėjo iki kritinės ribos. Urėdijos viltis deda į naujas statomas biokuru kūrenamas katilines, ypač gaminančias ne tik šilumą, bet ir elektros energiją.

Biokuras praranda paklausą

„Šiauliuose viena biokuru kūrenama katilinė jau veikia. Kita šiuo metu įrenginėjama. Tikimės, kad ją įrengus ūgtels biokuro poreikis. Ir nors mes patys biokuro negaminame, bet rinkos svyravimą labai juntame. Esame sudarę sutartis su pirkėjais, kurie iš mūsų ir nuperka biokuro gamybai naudojamas kirtimo atliekas, malkinę medieną. Tačiau kokia nauda iš sutarčių, jei krito biokuro paklausa? Šilumos gamintojai neperka biokuro, mūsų pirkėjai neperka iš mūsų. Kai kurie geriau moka netesybų baudą. Yra tokių įmonių, kurios ir sutartis nutraukia. Miškuose kaupiasi didžiulis kiekis kirtimų atliekų ir medienos, – padėtį apžvelgia Šiaulių miškų urėdas Stasys Pališkis. – Štai 2014 m. per pirmus du mėnesius kirtimo atliekų ir malkinės medienos pardavėme 5900 kub. m., o per šių metų du mėnesius – tik 3200 kub. m. Tokių metų dar nėra buvę. Žinoma, tam įtakos turėjo ir labai švelni žiema.“

„Kas pirks kirtimų atliekas, jei malkinė mediena beveik už savikainą parduodama, –
pritaria ir Prienų miškų urėdas Robertas Judickas. – Pernai per pirmus du mėnesius pardavėme 4200 kub. m. kirtimo atliekų ir malkinės medienos, o šiemet per tą patį
laikotarpį – tik 3200 kub. Metrų.“

Šiltos žiemos poveikį pajuto ne tik miškininkai, bet ir biokuro birža „Baltpool“. Jos veiklos apžvalgos rodo, kad 2014 m. gruodį apyvarta buvo 62 proc. mažesnė negu lapkritį. Ir nors sausį biokuro rinkoje buvo sudaryta 30 proc. daugiau sandorių ir bendra
apyvarta išaugo 67 proc., palyginti su gruodžiu, vasarį sandorių sumažėjo 11 proc., o apyvarta – 33 proc. Teigiama, kad pagrindinė apyvartos mažėjimo priežastis – kritusios biokuro kainos, kurios tiesiogiai susijusios su švelnia žiema. Dėl šiltos žiemos pradžios biokuro pasiūla beveik 7 kartus viršijo paklausą.

Tiek Šiaulių, tiek Prienų miškų urėdai įsitikinę, kad biokuro paklausai didinti reikia įrengti kuo daugiau šios rūšies kuru kūrenamų katilinių. Ir tokių, kurios gamina ne tik
šilumą, bet ir elektros energiją, nes tada biokuras bus reikalingas ištisus metus. „Gąsdinimai, kad Lietuvoje pritrūks žaliavos biokuro gamybai, neturi jokio realaus pagrindo. Manau, tokias kalbas skleidžia tie, kurie nori numušti biokuro kainas“, – pabrėžia Šiaulių miškų urėdas S. Pališkis.

Biokuro paklausa – klimato ir politikos įkaitė

UAB „Kietasis biokuras“ vadovas Albinas Monstavičius, be šiltos žiemos, įžvelgia ir kitų priežasčių. „Iš aukštų tribūnų duodama suprasti, kad pagrindinis kuras yra dujos, – dar vieną biokuro paklausos mažėjimo priežastį nurodo A. Monstavičius. – UAB „Kietasis biokuras“ gamina briketus ir granules. Šiemet briketų beveik neparduodame. Granules parduodame italams, bet ir šios rūšies biokuro pardavimas smarkiai krito, nes žiema Italijoje taip pat buvo labai šilta. Dėl tos priežasties smarkiai sumažėjo granulių kaina. Mums įtakos turi ir Europos santykiai su Rusija. Atsirado problemų dėl transportavimo. Jei nuvežame biokuro granules į Italiją, atgalinio krovinio nėra. Tai 40 proc. pabrangino transporto išlaidas.“

Pasak bendrovės vadovo, didelio pagerėjimo nereikėtų tikėtis ir iš kogeneracinių katilinių. „Mes patys Plungėje esame pasistatę kogeneracinę katilinę. Elektros gamybos kvotą gavome 12 metų, tad dar penkerius metus galime gaminti ne tik šilumą, bet ir elektros energiją. O kaip bus toliau, nežinau, nes jau dabar naujoms katilinėms elektros gamybai kvotos nebeduoda, ES parama katilinių statybai irgi nebebus teikiama”, - sakė A. Monstavičius.

Įtakos turi ir pasaulinė rinka

„Neatmestinas dalykas, kad biokuro žaliavos, kaip ir visos medienos, rinkai labai didelę įtaką turi pasaulinė rinka. Anksčiau skandinavams mūsų urėdija per metus parduodavo 25 tūkst. kub. popiermedžių, šiemet jų niekas neperka. Šiuo metu turime apie 10 tūkst. kub.
popiermedžių, o pirkėjų nėra. Net sutarčių nesame pasirašę. Kai kurios popiermedžius pirkusios įmonės užsidaro. Skandinavai teigia, kad medienos rinka atsigaus tik 2016 m., – kalba Šiaulių urėdas S. Pališkis. – Mūsų urėdijoje popiermedis, malkinė mediena ir kirtimo atliekos sudaro 58 proc. visos produkcijos. Šiemet urėdijoje nevyksta nei popiermedžių, nei malkinės medienos aukcionai. Sumažėjo ir kitos medienos pirkimas. Paklausą dar turi geriausia mediena, o prastesnės niekas neperka. Dėl eglės medienos net pardavimo sutarčių neturime.“

Popiermedžių, malkinės medienos paklausa nesidžiaugia ir Prienų miškų urėdas R. Judickas. Per du šių metų mėnesius šio asortimento parduota 2980 kub. m. mažiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Jaučiasi apgauti

S. Pališkis įsitikinęs, kad meškos paslaugą miškininkams daro ir krovinio svorio
ribojimai. Vežant didesnį krovinį ir kuras, ir laikas taupomas. Kai krovinys didesnis, gauni ir didesnes pajamas. O kai tą patį kiekį medienos tenka vežti beveik per dukart
daugiau reisų, padidėja transportavimo išlaidos. „Priėmė įstatymo pataisą, leidžiančią važiuoti iki 48 t. su kroviniu sveriančioms mašinoms. Tačiau kiekvienam reisui reikia išsiimti leidimą. Tarkime, per dieną, numatau, kad mes galime padaryti 5 ar 6 reisus. Tiek leidimų ir turime išsiimti. O jei staiga paaiškėja, kad reisų bus mažiau, nes gauname mažiau užsakymų, tos dienos leidimai dingsta. Mes priklausomi ir nuo kelių. Pasikeitė oro sąlygos, pabjuro keliai – ir mes privalome keisti savo planus, – kalba Šiaulių urėdas. – Įstatymo pataisa priimta, bet įstatyminiai įgyvendinamieji aktai mums neleidžia ja pasinaudoti. Realiai – tai neįgyvendinamas sprendimas.“

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas