Dėl nustekentų žuvų išteklių virkaujantiems žvejams – gera žinia. Milijonas inkubatoriuose išsiritusių ir šiek tiek jau paaugintų sterkų žuvyčių jau pakeliui į Nemuno deltos atšakas. Šiuo mailiumi ketvirtadienį ir penktadienį Rusnės žuvivaisos specialistai įžuvino salą juosiančias Skirvytės ir Atmatos upes, jų protakas, salą kertančias mažesnes upes ir Nemuno žemupio intakus.
Tai tie vandens telkiniai, kurių ištekliai žūklės reikmenimis košiami ir skurdinami ne tik vietinių žvejybos verslo subjektų, bet ir meškeriotojų armijos iš visos Lietuvos. Beje, Rusnės moksleivija reguliariai pakrantes valo nuo apsileidėlių palikimo, kad tik netaptų šlamšto sankaupų sala.
Žinoma, žinia, kad nustekentos Vakarų Lietuvos žvejybos vietos – nuo Kuršių marių iki Leitės upės žiočių – šiomis dienomis yra gausinamos Rusnės žuvivaisos ceche išaugintais sterkų mažyliais, kelia ūpą ir duoną iš žūklės pelnantiems, ir mėgėjams pramogautojams. Nes visi tikisi naudos.
„Iki antradienio baigsis kelionės su gyvuoju įžuvinimo svoriu po krašto upes, tada įžuvinimo programos įvykdymo pabaiga ir pasidžiaugsim“, - žurnalistei sakė Žuvininkytės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrio direktorius Stasys Aleksandravičius.
Įžuvinimo sterkų mailiumi programa, apimanti ne tik Klaipėdos krašto, bet ir visos Lietuvos vandens telkinius, šiemet Rusnės poskyrio kolektyvui buvo skirta didelė. Iš mariose ir Nemuno žemupyje sugautų ir išnaršintų sterkų reproduktorių ceche iki pavasario buvo subrandinta 3,4 mln. sterkų lervučių, ir visos jos įvairiomis partijomis specialiuose maišuose su deguonies prisotintu vandeniu jau iškeliavo į Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Rytų Lietuvos upes.
„Pastarieji metai mums buvo sėkmingi, didžiuojamės pirmą kartą sėkmingai įžuvinę Šventąją ir Nerį eršketų mailiumi. 1700 jų buvo mažučiai, o 198 užauginome net iki 400 gramų svorio ir taip pat paleidome augti į upes Ukmergės rajono teritorijoje“, - sako S.Aleksandravičius.
Kolektyvas turi vilčių, jog pagal vieną iš ES remiamų projektų Rusnėje bus statomas eršketų mailiaus auginimo cechas. Planuojama iš Kanados importuotus eršketų ikrus Rusnėje inkubuoti ir patiems užauginti iki įžuvinimui tinkamos žuvyčių išsivystymo stadijos.
Beje, pirmieji 30 žymėtų eršketukų, parvežtų iš Lenkijos, į Lietuvos vidaus vandenis buvo paleisti 2011-ųjų liepą. O vėliau į Neries ir Šventosios upes iš viso buvo paleista daugiau kaip 5 tūkstančiai jau Lietuvoje - Rusnės, Simno ir Žeimenos poskyrių cechuose - išaugintų eršketų jauniklių.
Bet dabar Rusnės poskyrio kolektyvo rūpestis – šamai. „Jau paaugintų mažylių laukia kelionės į tolimus Lietuvos vandens telkinius“, - sekmadienį lrytas.lt sakė S.Aleksandravičius. Pasak jo, 10 tūkst. Rusnės ceche užaugintų šiųmetukų šamų bus paleista į vandenį įvairiose Lietuvos vietose, o 2 tūkst. - Vakarų Lietuvos upėse.
Rusnės žuvivaisos specialistai Dainius Kekys, Vytautas Kėrys, veterinarijos gydytojas Gintaras Banys ir poskyrio direktorius S.Aleksandravičius džiaugiasi visų išaugintų jauniklių gyvybingumu. Ne tik eršketai, šamai, bet ir įprastiniai šlakiai, lynai, sterkai, vėgėlės turtina žuvų išteklius.
Tiesa, viešoje erdvėje galima rasti ir skeptiškų atsiliepimų – neva po 10-12 mln. litų kasmet valstybė skiria įvairių žuvų veisimui, o žūklautojai vis tiek fiksuoja kasmet tik mažėjančius jų sugavimus. Tad negi visą gėrį, mokesčių mokėtojų pinigais sukurtą, išgaudo brakonierių ordos?
