Turėtų išgyventi dauguma žuvyčių
Visos lydekos buvo labai gyvybingos ir gana spėriai paniro į Margio ežero vandenį. Tiesa, tarp jų atsitiktinai papuolė ir du starkiai. Jie, deja, bet kelionės neišgyveno – paleisti į ežerą, išplaukė pilvais į viršų. „Bartžuvės“ atstovas aiškino, kad taip nutiko dėl to, kad starkiai yra jautresni ir juos gabenant reikia pasirūpinti didesniu deguonies kiekiu.
Paleidimo procedūroje dalyvavęs aplinkos apsaugos inspektorius Tomas Petrokas GRYNAS.lt sakė, kad jo funkcija šiame renginyje yra tik formali: „Turiu stebėti, kad viskas vyktų pagal taisykles – turiu sužiūrėti, kad žuvys būtų paleistos, kad jų kiekis atitiktų tą, kuris yra numatytas, kad vandens temperatūra žuvims būtų tinkama“.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros vyriausiojo specialisto Vilmanto Musniko teigimu, šiemet įžuvinti ir kiti ežerai Trakų rajone. Visai neseniai 2000 šamukų pasipildė Galvės ežeras, o šįsyk eilė atėjo ir Margiui.
„Nesu ichtiologas, tačiau jeigu žuvys nebuvo sužalotos, neiškilo į paviršių, yra tikimybė, kad didelė dalis jų išgyvens, - sakė pareigūnas, paklaustas, kiek iš 1000 lydekaičių, paleistų į Margio ežerą, gali išgyventi. - Vis tiek jos jau yra paaugusios ir maisto joms ten tikrai yra – ir kuojų, ir aukšlių ir kitų žuvyčių“.
V. Musnikas primena, kad įžuvintas lydekaites bus galima gaudyti tikėtina, kad jau kitąmet, kai jos pasieks 45 cm ilgį. Pagavus mažesnes ir nenorint gauti baudos, būtina paleisti jas atgal į vandenį.
Kiek anksčiau įžuvinimo procedūra atlikta ir Kauno mariose. Ten paleista apie pusė tonos dvimečių šamukų.
Į vandenis paleis daugiau kaip 400 tūkst. žuvų
Iš viso šiemet mūsų šalies vandenyse bus įveista daugiau kaip 400 tūkst. žuvų – 125 tūkst. lydekų, 50 tūkst. šamų, 183 tūkst. sterkų, 73 tūkst. lynų, 12 tūkst. karpių, 3 tūkst. margųjų plačiakakčių ir 1 tūkst. baltųjų amūrų. Šios žuvys apsigyvens daugiau kaip 60 vandens telkinių. Dabar jau yra įveista 68 tūkst. lynų, 20 tūkst. šamų, po 1 tūkst. baltųjų amūrų ir lydekų.
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, yra įveisiamos šiųmetės ir vyresnės žuvys, kadangi tokių išgyvena nepalyginti daugiau nei įveisiant lervutes.
Žuvis rekomendavo mokslininkai
GRYNAS.lt primena, kad šių metų pradžioje Aplinkos ministerija paskelbė, kad Lietuvos vandens telkinių įžuvinimui bus skirtas 1 mln. litų. Pagal programą, planuojama įžuvinti didžiuosius vandens telkinius, kurie nėra išnuomoti. Pasirinktos penkios žuvų rūšys - lydekos, sterkai, šamai, lynai, baltieji amūrai ir margieji plačiakakčiai.
Dar žiemą kalbintas Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas teigė, kad žuvų rūšys buvo pasirinktos atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas, kurie ežerai palankūs kokios žuvims.
Jis pabrėžė, kad svarstant įžuvinimo klausimus buvo atsižvelgta į mokslininkų suskirstytas ežerų kategorijas. Vieni ežerai labiau palankūs lydekoms, kiti sterkams ir pan. Pagal tai ir planuojama vykdyti žuvų jauniklių paleidimą į Lietuvos ežerus.
„Jeigu ežeras yra palankus sterkams, būtų nelogiška į tokį ežerą leisti tas rūšis, kurios negalės prisitaikyti ir būti produktyvios“, - vieną iš pavyzdžių pateikė viceministras.
Kiek vėliau, kilus abejonėms, ar tikrai milijonas litų, surinktas už žvejų bilietus, bus skirtas įžuvinimui L. Jonauskas dar kartą pabrėžė, kad suma nesikeičia, tačiau gali būti, kad bus padalinta į du ar tris etapus, nes žuvivaisos įmonės negali pasiūlyti reikiamo kiekio įžuvinimui skirtų žuvų.
