Magija Vilniaus širdyje: užgrobus valstybinį namą ėmė kilti daugiabutis turčiams

 (181)
Vilniaus miesto širdyje, Žvėryne, Poškos gatvėje esančiame sklype susiklostė keistesnė nei keista istorija. Apsukrūs verslininkai ieškojo ir panašu rado būdą, kaip užgrobti valstybinę žemę prestižinėje Vilniaus vietoje ir ten pradėti prabangaus daugiabučio statybą. O valstybinės institucijos daro viską, kad prokurorų pastangos apginti viešąjį interesą būtų kuo greičiau užgniaužtos.
Poškos g. 18
Poškos g. 18
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

Įsigijo garažą ir pavertė kūrybinėmis dirbtuvėmis

2000 metais pirkėjas Leonidas Kotonas privatizavo valstybiniame sklype esantį garažą. Viskas būtų gerai, tačiau visai šalia garažo buvo ir gyvenamasis namas, kuris nebuvo privatizuotas ir nebuvo parduotas privačiam asmeniui. Taigi valstybiniame sklype Žvėryne buvo trys pastatai: universiteto bendrabutis, privačiam asmeniui priklausantis garažas bei nesuregistruotas ir niekam nepriklausantis (kitaip valstybei priklausantis) gyvenamasis namas.

L. Kotonas privatizavo tik garažą, bet ne gyvenamąjį namą. 2007 m. garažas buvo rekonstruotas į kūrybines dirbtuves. Tačiau yra abejojančių, kad rekonstrukcija buvo tik fiktyvi, o po jos turto būklė buvo visiškai tokia pati kaip ir prieš rekonstruojant, bet pasikeitė turto statusas ir taip verslininkas įgijo teisę į didesnį plotą valstybinės žemės.

Po rekonstrukcijos L. Kotonas jokių turtinių teisių į šalimais esantį gyvenamąjį namą taip pat neįgijo. 2008 metais teisme vykusioje byloje dėl kitų aplinkybių tai pripažino ir pats L. Kotonas. „Gyvenamasis namas, Poškos g. 18 <...> nėra ir negali būti dalimi kūrybinių dirbtuvių, nes kūrybinės dirbtuvės priklauso man“, - teismui rašė L. Kotonas 2009 metais.

Valstybinis namas – mįslingai dingo iš registro

Kita istorijos dalis yra dar keistesnė – tai matomas-nematomas ir vėliau vėl matomas valstybei priklausantis gyvenamasis namas registro duomenyse. Senas gyvenamasis namas Žvėryne buvo bešeimininkis ir nepriklausė niekam. Kitaip tariant, priklausė valstybei arba savivaldybei, tačiau iki šiol neaišku, kodėl savivaldybė nesuregistravo savo turto.

GRYNAS.lt turimi dokumentai įrodo, kad 2005 metais Nekilnojamojo turto registre sklype buvo trys pastatai: bendrabutis, kūrybinės dirbtuvės ir neįregistruotas gyvenamasis namas. 2006 metais Nekilnojamojo turto registre liko tik du pastatai: bendrabutis ir kūrybinės dirbtuvės. Kur dingo valstybei priklausantis gyvenamasis namas – paaiškinti sunku net patiems valdininkams.

Tiesa, gyvenamasis namas registre vėl atsirado 2015 metais, kai buvo pažymėtas faktas apie jo nugriovimą. Neaišku, kodėl 2006 metais pamirštas namas vėl buvo prisimintas 2015 metais.

Vis dėlto tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek Registrų centras 2008 metais dalyvavo kitoje teismo byloje dėl namo, kai kiti asmenys siekė įgyti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą. Tuomet abi institucijos žinojo apie neįregistruotą valstybei priklausantį turtą Žvėryne, Registrų centras savo paaiškinime paminėjo, kad namas priklauso valstybei, bet kažkodėl nei viena institucija namo taip ir neįregistravo.

Po valstybiniu namu suformuotas žemės sklypas

Toliau istorija suka dar įdomesne vaga. Kadangi namas dokumentuose tapo „nematomas“, L. Kotonui buvo suformuotas žemės sklypas ne tik po kūrybinėmis dirbtuvėmis, bet ir po valstybiniu namu Žvėryne.

GRYNAS.lt turimi dokumentai rodo, jog 2011 metais Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu buvo nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti: bendrabučiui ir kūrybinėms dirbtuvėms. Apie gyvenamąjį namą sklype tuo metu kalbos jau nebebuvo. Tačiau pats gyvenamasis namas buvo.

2014 metais lapkričio mėnesį antstolis lankėsi sklype ir konstatavo, kad „sklype matomas faktiškai stovintis gyvenamasis namas“. Taip pat jis padarė fotografijų.

Taigi 621 kv. m. sklypas verslininkui buvo suformuotas ir po privačiomis kūrybinėmis dirbtuvėmis, ir po valstybės gyvenamuoju namu. 2011 m. rugsėjį žemės sklypas buvo išnuomotas L. Kotonui ir jo magija pavyko: valstybės turtas atsidūrė privačiose rankose. Vėliau nuomos sutartis ir sklypas buvo perduotas įmonei UAB „P18“, kurios vieninteliu akcininku ir vadovu buvo L. Kotonas.

Gavo leidimą statyti daugiabutį ir viską nugriovė

Šiame sklype Žvėryne 2014 metų lapkritį Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybas leidžiantį dokumentą daugiabučio statyboms.

Statytojai po to, kai buvo išduotas statybos leidimas, nugriovė ir kūrybines dirbtuves, ir valstybinį gyvenamąjį namą, nors jis UAB „P18“ ir nepriklausė. Nugriovimo faktas matomas 2015 metų Registro centro duomenyse.

GRYNAS.lt turimais dokumentais, 2016 metų sausį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) teikė informaciją, kad išduotame leidime gyvenamojo namo griovimas nenumatytas.

Vis dėlto abu statiniai buvo nugriauti ir pradėtos daugiabučio statybos. Dabar, kol vyksta teismas, statybos yra sustabdytos, bet sklype jau riogso nemaža dalis statinio.

Statybos leidimas – miglotas

Statybų leidimo išdavimas prokuratūrai kelia abejonių. Buvo teigiama, kad susitarimu, kurio data nenurodyta, Lietuvos edukologijos universitetas leido statytojams neatlygintinai naudotis šalia, savo sklype, esančia žemės dalimi automobilių aikštelei įrengti, mat pagal statybos reglamentą, statant daugiabutį privaloma įrengti vienam butui po vieną automobilio stovėjimo vietą, o kitos vietos statytojas neturėjo.

Vis dėlto pagal įstatymus draudžiama valstybinę žemę perleisti privatiems asmenims. Pats universitetas išsigynė tokio susitarimo. „Jokio oficialaus sutikimo universitetas nebuvo davęs UAB „P18“ naudotis valstybine žemės sklypo dalimi automobilių aikštelei įrengti“, - GRYNAS.lt rašė Lietuvos edukologijos universiteto atstovas Tomas Petryla.

Taigi, šiuo pagrindu leidimas statyboms negalėjo būti išduodamas. VTPSI 2015 metais birželį atliko patikrinimą ir nustatė, jog leidimas išduotas teisėtai, tačiau nežinojo šio svarbaus fakto.

GRYNAS.lt žiniomis, patikrinimą atlikęs VTPSI darbuotojas Valdemaras Nenartavičius prokuratūroje teigė, kad jam atliekant patikrinimą nebuvo žinomos aplinkybės, kad universitetas nėra davęs leidimo. Specialistas teigė, kad jeigu jam būtų buvusi žinoma informacija, kad statytojas neturi leidimo, išvados būtų buvusios kitokios. Šiuo konkrečiu atveju galėjo būti surašytas nurodymas griauti statinius.

VTPSI: statybos leidimas neteisėtas

Dabar VTPSI atliko minėtos išvados, kad leidimas išduotas teisėtai, patikrinimą. Ir nustatė priešingus rezultatus - leidimas neteisėtas.

„Laikytina, kad statytojui su prašymu išduoti leidimą nepateikus dokumentų, leidimas išduotas neteisėtai. VTPSI Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto V. Nenartavičiaus pasirašytą leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimo aktą su išvada, kad leidimas išduotas teisėtai, VTPSI naikins ir teisme palaikys prokuroro poziciją dėl leidimo panaikinimo.“, - GRYNAS.lt informavo VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė.

Atsipirks keliolika tūkstančių eurų?

Prokurorų teigimu, vadovaujantis Registrų centro duomenimis, valstybinio gyvenamojo namo rinkos vertė 2015 m. sausio 1 dieną buvo 17 900 eurų. Pastaroji suma, anot prokurorų, ir laikytina žala, kurią dėl neteisėtų statytojo veiksmų patyrė valstybė, tad šios lėšos priteistinos valstybei kaip žalos atlyginimas.

Internete galima rasti skelbimų, kuriuose jau pardavinėjami butai dabar statome daugiabutyje. Pigiausio kaina - 120 670 eurų, brangiausio – 171 770 eurų. Taigi, prokurorų reikalaujama suma neturėtų sudaryti didelių nepatogumų verslininkams.

Narplioja prokuratūra ir teismas

Įdomus faktas yra ir tas, kad prokuratūra ne iš karto ėmėsi ginti viešojo intereso. Gyventojų bendruomenė 2015 balandį kreipėsi į prokuratūrą dėl galimų pažeidimų, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūra jokių pažeidimų neįžiūrėjo ir 2015 metų liepą net atsisakė reikšti civilinį ieškinį.

Tik po to, kai bendruomenė kreipėsi į Prezidentę ir Generalinę prokuratūrą, Vilniaus apygardos prokuratūra savo poziciją pakeitė. Dabar prokuratūra gina viešąjį interesą.

Prokuroras GRYNAS.lt žiniomis pateikė visą eilę reikalavimų: panaikinti žemės sklypo suformavimą, pripažinti negaliojančią žemės nuomos sutartį, panaikinti statybą leidžiantį dokumentą, įpareigoti UAB „P18“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, priteisti iš atsakovo UAB „P18“ valstybei 17 900 eurų žalos atlyginimą.

„Byla vyksta. Reikalavimai yra atkurti visą padėtį iki statybų pradžios, kiek tai įmanoma“, - GRYNAS.lt komentavo bylą nagrinėjantis Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Rolandas Kruopis.

Nori pašalinti vienintelę šalį, kuri nesudarytų taikos sutarties?

Visos valstybinės institucijos: tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek Nacionalinė žemės tarnyba, savo paaiškinimuose teigia, kad nepritaria prokuroro reikalavimams ir prašo taikyti ieškinio senatį arba atmesti ieškinį.

Dabar byla yra nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Kaip trečiasis asmuo byloje buvo VO Žvėryno bendruomenė, tačiau ji iš teisminių procesų gali būti pašalinta. Toks sprendimas jau buvo priimtas žemesnės instancijos teisme, dabar šis sprendimas yra apskųstas aukštesnės instancijos teismui ir teismas šį mėnesį turėtų priimti sprendimą.

„Buvo vienas parengiamasis posėdis ir dabar po posėdžio teismas išsprendė vieną prašymą – vieną byloje dalyvavusį asmenį pašalino iš trečiųjų asmenų sąrašo. Dėl tos teismo nutarties buvo paduotas atskirasis skundas ir byla Vilniaus apygardos teisme yra. Ir kai grįš, nagrinėsime toliau“, - GRYNAS.lt informaciją patvirtino prokuroras R. Kruopis.

Pati Žvėryno bendruomenė nuogąstauja, kad iš teisminių procesų išmetama vienintelė šalis, kuri šiuo atveju nepasirašytų taikos sutarties ir nepritartų statybų įteisinimui už keliolikos tūkstančių eurų įmoką. Visos kitos valstybinės institucijos prokuroro reikalavimams nepritaria.

Kodėl namas tapo nematomu, neturi paaiškinimo

Registrų centro Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Gražina Urbonavičė GRYNAS.lt negalėjo paaiškinti, kodėl namas dingo iš duomenų 2006 metais.

„Deja, negalėčiau plačiau pakomentuoti 2005-2006 m. situacijos – pagal turimus duomenis atrodo, kad namas 2006 m. nebuvo niekur dingęs (juk ir 2008 m. byloje jis figūruoja)“, - laiške rašė G. Urbonavičė.

Taip pat paklausta, jeigu 2008 metais Registrų centras žinojo apie tai, kad namas priklauso valstybei, kodėl jo neįregistravo, atstovė teigė, kad tai ne Registrų centro darbas: „Registrų centras pats nesiima iniciatyvos įregistruoti ar išregistruoti pastatų ar nuosavybės teisių. Tai atliekama savininko ar suinteresuotų asmenų pateiktų dokumentų pagrindu.“

Paklausta, kodėl tuomet 2015 metais namas vėl atsirado registre, G. Urbonavičė teigė, kad taip buvo padaryta, kad galima būtų įregistruoti daugiabutį: „Klausime minimas gyvenamasis namas buvo išregistruotas pernai liepą. Tai buvo atlikta gavus asmens prašymą įregistruoti nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Asmuo kartu su prašymu pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą ir kadastro duomenų bylą. Šioje kadastro duomenų byloje užfiksuotas gyvenamojo namo, apie kurį klausiate, žuvimo faktas. Taigi šiais dokumentais remiantis, duomenys apie gyvenamąjį namą ir buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.“

Kodėl savivaldybė neįregistravo savo turto, atsakymas nebylus

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė GRYNAS.lt komentavo, kad išduodama leidimą statyti daugiabučius, savivaldybė nežinojo apie namą. Tačiau GRYNAS.lt turimi dokumentai įrodo, kad savivaldybė turėjo tai žinoti, nes 2008 metais dalyvavo kitoje teismo byloje dėl šio namo. Vis dėlto, pasak pašnekovės, savivaldybė negali abejoti Registrų centro dokumentais.

„2013 m., Registrų centro duomenimis, minėto sklypo vieną dalį su bendrabučio pastatu panaudos teise valdo Lietuvos edukologinis universitetas, kitą dalį, su registruotu kūrybinių dirbtuvių pastatu, nuomos teise valdo UAB „P18“. 2013 m. išduodant specialiuosius architektūros reikalavimus ir 2014 m. išduodant statybą leidžiantį dokumentą daugiabučio gyvenamojo namo statybai ir negyvenamos paskirties pastatų griovimui vadovautasi pateiktu VĮ Registrų centro išrašu, kuriame nebuvo informacijos apie gyvenamąjį namą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas neturi įgaliojimų ir prievolės tikrinti registrų centro įrašų tikrumo ir sandorių istorijos“, - rašė A. Petrauskienė.

Pastatai prieš griovimą
Pastatai prieš griovimą
© Skaitytojo nuotr.

Kodėl savivaldybė neįregistravo turto nei 2005, 2006 ar 2008 metais, kai dalyvavo teisme? Aiškaus atsakymo gauti nepavyko.

„Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybė neturi duomenų apie gyvenamąjį namą D. Poškos g. 18, nes minėtas statinys nebuvo ir nėra įrašytas į Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą“, - komentavo A. Petrauskienė.

Į teismo užklausą atsakė žaibišku greičiu

GRYNAS.lt turimi dokumentai įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2016 metų sausio 27 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl šios bylos, prašydama taikyti ieškinio senatį arba atmesti ieškinio reikalavimus.

Įdomu tai, kad tik 2016 metų sausio 25 d. savivaldybė gavo teismo pranešimą, įpareigojantį pateikti paaiškinimą, tam buvo skirta 20 dienų, o atsakyta buvo per nepilnas 2 dienas. Savivaldybės darbuotojai pademonstravo žaibišką ir valdininkams dažnai nebūdingą spartą.

„Dėl klausimo, susijusio su paaiškinimų teismui pateikimu, pažymime, kad byloje, kurioje Savivaldybė savo paaiškinimus į patikslintus prokuroro reikalavimus pateikė per 2 dienas, toks savivaldybės veiksmas yra pagrįstas byloje esama situacija – prokuroras reikalavimus patikslino ne Savivaldybės, bet statytojo „P18“ atžvilgiu, todėl savivaldybei pakako 2 dienų tam, kad prašytų teismo nagrinėti bylą pagal jau anksčiau pateiktą savivaldybės poziciją“, - GRYNAS.lt komentavo Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento vadovas Edvardas Varoneckas.

Kokia ta savivaldybės pozicija? Pasak savivaldybės teisininko, prokuroro reikalavimus prašoma atmesti: „Statybos leidimas nebuvo išduotas gyvenamojo namo griovimui, o naujai statybai ir negyvenamajam pastatui griauti, todėl savivaldybė nesutinka, kad statybos leidimas gali būti panaikintas ir dėl šios priežasties prokuroro reikalavimus savivaldybei prašo atmesti. Tuo atveju, jei byloje bus nustatyta, kad pats statytojas „P18“ pažeidė statybos reikalavimus, tai tokiu atveju, pagal prokuroro reikalavimus, teismas išspręs tokių statytojo veiksmų neteisėtumo pasekmes.“

Kaip po valstybei priklausančiu namu buvo suformuotas žemės sklypas?

Atsakymas į šį klausimą taip pat nėra aiškus. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Audrius Gelžinis dėl visko kaltino Nekilnojamojo turto registro duomenis.

„Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius prieš priimdamas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-02 įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo D. Poškos g. 18, Vilniaus mieste, suformavimo ir įregistravimo valstybės įmonėje „Registrų centras“ patikrino nurodytus dokumentus ir sutikrino pateiktus duomenis su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patvirtinančiais statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype D. Poškos g. 18, Vilniuje, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų registravimą. Pažymėtina, kad prokuroro reikalavimais ginčijamų NŽT administracinių aktų priėmimo metu jūsų nurodomas gyvenamasis namas nebuvo įregistruotas viešame Nekilnojamojo turto registre“, - laiške rašė A. Gelžinis.

Turtą pardavė sau pačiam?

Dar 2000 metais garažą privatizavęs ir vėliau įmonei „P18“ perdavęs turtą ir valstybinės žemės nuomos sutartį verslininkas L. Kotonas ilgą laiką buvo vienintelis šios įmonės akcininkas ir vadovas. Dabar įmonėje „P18“ oficialiai dirba vos vienas darbuotojas, o jos direktorius yra Dmitrijus Černovas.

GRYNAS.lt žiniomis, 2011 metais nuomos sutartyje tarp Valstybės turto fondo ir L. Kotono žemės sklypo vertė buvo nurodyta 265 645 lt. 2012 metais, kai nuomos sutartis buvo perduota UAB „P18“, žemės sklypo kaina buvo 242 272 lt.

Dar vienas įdomus faktas, kurį įrodo GRYNAS.lt turimi dokumentai, jog 2012 metais L. Kotonas būdamas vienintelis UAB „P18“ akcininkas nusprendė bendrovės įstatinį kapitalą padidinti 700 tūkstančių litų. Bendrovės įstatinio kapitalo padidinimas buvo apmokamas nepiniginiu įnašu – nekilnojamu turtu, t.y. kūrybinėmis dirbtuvėmis. Turtas buvo įvertintas net 700 tūkst. lt ir tokią vertę greičiausiai nulėmė įgytas žemės sklypas.

L. Kotonas dabar yra kaip atsakovas viešojo intereso gynimo byloje, tačiau GRYNAS.lt aiškino, kad turtą pardavė.

„Kokio komentaro? Aš pardaviau šitą objektą ir viskas, jau kažkur metai. Aš teisme esu kaip liudininkas. Aš pardaviau „P18“ įmonei ir nesu direktorius, bet kažkada buvau“, - aiškino L. Kotonas.

Teigia nieko neteisėto nepadarę

Įmonę „P18“ teisme atstovaujantis advokatas Linas Jakas GRYNAS.lt teigė, kad jo klientas nieko nusikalstamo nepadarė, tačiau nenorėjo gilintis į bylos detales.

„Apibendrintai galiu pasakyti, kad mano klientas tikrai nieko neteisėto nėra padaręs. Esu įsitikinęs 100 procentų, kad ta byla pasibaigs mano kliento naudai. Į detales aš šiai dienai nelįsiu, nes mane saisto įsipareigojimai klientui, konfidencialumo įpareigojimai“, - kalbėjo L. Jakas.

Advokatas yra įsitikinęs, kad prokurorui nepavyks nuginčyti dokumentų: „Vertinu taip, kad mano klientas yra teisus ir manau, kad prokurorui nepavyks įrodyti viešojo intereso pažeidimo. Manau, kad tie dokumentai, kurie yra ginčijami, jie nebus pripažinti negaliojančiais.“

Žinote daugiau nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt, garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.

www.GRYNAS.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)