1994 metais Mažeikių mieste buvo suformuotas 1,90 ha žemės sklypas, į kurį nuosavybės teisės atkurtos Virgilijui Eidimtui, dabar Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nariui, Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžio nariui, buvusiam kandidatui į Mažeikių merus bei būsimam kandidatui į Seimą.
Remiantis GRYNAS.lt turimais dokumentais, tais pačiais 1994 metais miškas politiko buvo aptvertas tvora, tačiau atsakingos institucijos per šitiek metų nesugebėjo padaryti nieko, kad miškas būtų prieinamas visuomenei.
Miškų įstatyme rašoma, kad fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą, išskyrus augalų rūšis, kurių sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija, riešutauti, uogauti ir grybauti. Tačiau šios nuostatos Mažeikių mieste nesilaikoma jau daugybę metų ir valstybinių institucijų darbuotojai dėl to nesuka sau galvos.
Politikas sklypą perleido kitiems
Sklypas Mažeikių mieste buvo suformuotas ir ilgą laiką priklausė vietos politikui ir verslininkui V. Eidimtui. Jis yra Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys, liberalas, buvęs liberalų kandidatas į Mažeikių merus praėjusiuose savivaldybių tarnybų rinkimuose bei būsimas liberalų kandidatas į Seimą Mažeikių vienmandatėje apygardoje. Politiko dukra dirba europarlamentaro Antano Guogos padėjėja, o žmona anksčiau buvo Mažeikių rajono tarybos narė, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narė.
Taip pat V. Eidimtas yra ir degalinių tinklo „Kvistija“ direktorius, įkūrėjas ir, Registro centro duomenimis, vienintelis akcininkas, tačiau oficialiai verslininkas ir politikas sklypų Mažeikiuose nebevaldo, juos perdavė kitiems asmenims. Dabar Mažeikiuose, Urvikių gatvėje, yra du sklypai – viename stovi politikui priklausęs namas, kitame – yra miškas. Abu sklypai yra aptverti tvora ir miškas tampa tarsi kiemo dalimi, nors turėtų būti prieinamas visiems.
Nors ne vieno GRYNAS.lt šaltinio teigimu, V. Eidimtas iki pat dabar gyvena tame name ir naudojasi mišku, net atlieka kapitalinį namo remontą, tačiau oficialiai politikas šio turto nebevaldo. Sklypas, kuriame stovi namas, dabar priklauso Vidai ir Algimantui Juodeikiam, jie jį įsigijo praeitų metų birželio 25 d. GRYNAS.lt šaltinių teigimu, tai yra geri, V. Eidimto pažįstami.
Kitas sklypas, kuriame yra miškų ūkio paskirties žemė ir kuriame yra padarytas pažeidimas – daugybę metų aptverta tvora – taip pat nebepriklauso V. Eidimtui. Tiesa, sklypą dabar valdo jo artimas giminaitis, pusbrolis Vidmantas Eidintas. Politikas 2010 metų birželio 14 dieną sklypą pirkimo-pardavimo sutartimi perleido savo pusbroliui. Tačiau sklypu iki pat dabar naudojasi taip pat pats V. Eidimtas.
Išpjovė griežtai saugomus augalus
Negana to, kad Mažeikiuose yra užtvertas didžiulis miško plotas, GRYNAS.lt turimi dokumentai rodo, jog buvo nustatyta, kad jame buvo išpjauti labai reti augalai – pataisai. Pagal galiojančius teisės aktus šiuos augalus draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir prekiauti jais.
Šie augalai yra griežtai saugomi, aplinkosaugininkai atlieka reidus ypač prieš Velykas ir gaudo pataisų prekeivius. Tačiau su politiku siejamame miške jie buvo išpjauti net 19 arų plote.
„Atlikus 2015 m. spalio 22 d. patikrinimą pagal kompetenciją, nustatyta, kad žemės sklype, 0,19 ha plote, yra išpjauti vaistiniai pataisai bei uoginiai augalai – mėlynės. Buvo paskaičiuota 11400 eurų padaryta žala aplinkai. Taip pat pažeidėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, dėl neteisėto miško žemės naudojimo paskirta 72 eurų bauda. Pažeidėjas sumokėjo baudą ir žalą aplinkai“, - komentavo Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zolubas.
Statybų inspekcija netiria senų pažeidimų
Nuo tvoros užtvėrimo Mažeikiuose praėjo beveik 22 metai. Negana to, miške yra pastatyta su miško paskirtimi nesusijusių statinių, pavyzdžiui, teniso kortai, o tai draudžiama įstatymu. Tačiau nuo teniso kortų pastatymo praėjo 19 metų. Per visą tą laiką valstybinės institucijos nepadarė nieko, kad miškas vėl taptų atviras žmonėms ir tik baksnoja pirštais viena į kitą.
Teritorija buvo patekusi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) akiratį 2015 metų rudenį. GRYNAS.lt turimi dokumentai įrodo, jog buvo nustatyta, kad sklypas aptvertas 2 m aukščio metalinio tinklo tvora su varteliais. Taip pat buvo nustatyta, kad sklype yra įrengta lauko teniso aikštelė su aptvaru.
Teisės aktuose reglamentuota, kad skundų ir pranešimų nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu pradėjus nagrinėti skundą ar pranešimą paaiškėja, jog statinio statyba be statybą leidžiančio dokumento ar statinio statyba, pažeidžianti Lietuvos Respublikos teisės aktus, atlikta seniau kaip prieš 10 metų. Kadangi tvora ir teniso kortai buvo pastatyti seniau kaip prieš 10 metų, jų statybos teisėtumas netiriamas.
GRYNAS.lt VTPSI paklausus, koks skirtumas, prieš kiek metų pastatyta tvora, jeigu šiuo metu ji pažeidžia galiojančius įstatymus ir neleidžia gyventojams patekti į mišką, buvo gautas atsakymas, kad dėl to turėtų rūpintis Valstybinė miškų tarnyba.
„Privačių miškų naudojimo valstybinę kontrolę atlieka Valstybinė miškų tarnyba. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vedėjui R. Paulauskui informacija pateikta 2015-10-06 raštu. Šios tarnybos reikėtų klausti apie priimtus sprendimus“, - komentavo VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė.
Užburtas ratas: siūlo kreiptis atgal į Statybos inspekciją
GRYNAS.lt paklausus Valstybinės miškų tarnybos, kodėl šitiek metų nebuvo imtasi veiksmų, kad miškas būtų prieinamas ir atviras visuomenei bei kodėl jau pusę metų turint informaciją iš VTPSI vėl nieko nebuvo padaryta, buvo sulaukta atsakymo, kad tai ne Valstybinės miškų tarnybos, o tos pačios VTPSI kompetencija.
„Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta atsakomybė už savavališką statybą, o šių administracinių teisės pažeidimų bylų žinybingumas priskirtas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Nei aplinkos apsaugos organų, nei valstybinių miškų ir saugomų teritorijų organų žinybingumui šių pažeidimų tyrimas nepriskirtas“, - komentavo Valstybinės miškų tarnybos direktorius P. Zolubas.
Galimos tik pakartotinos baudos
Taigi išeina užburtas ratas: VTPSI netiria senesnių nei 10 metų statinių ir teigia, kad už tai atsakinga Valstybinė miškų tarnyba, o pastaroji teigia, kad tai ne jos kompetencija ir už tai atsakinga VTPSI. Kol institucijos ginčijasi, kas turi spręsti problemą, tvora, neleidžianti žmonėms patekti į miškus, metų metus stovi kaip stovėjusi.
GRYNAS.lt kreipėsi į aplinkos viceministrą Liną Jonauską prašydama paaiškinti, kurios institucijos kompetencija yra atlaisvinti mišką visuomenei ir kodėl niekas nėra daroma. Anot jo, pagal dabar galiojančius teisės aktus, įstatymo pažeidimą pašalinti yra sunku.
„Jeigu statinys stovi ilgiau negu 10 metų, jo teisėtumas nėra tiriamas, čia iš VTPSI kompetencijos. Šioje vietoje jie nebetiria. Dėl miško pažeidimų yra paskirta 72 eurų bauda. Šiandien mūsų miškininkai ten lankosi ir gali būti skiriama pakartotinė bauda. Ji būtų panašaus dydžio ir taip, matyt, mes nepriverstume savininko nusitverti neteisėto miško užtvėrimo, kuris trukdo praėjimą tiek žmonėms, tiek gyvūnų migracijai“, - kalbėjo L. Jonauskas.
Paklaustas, kaip tuomet galima būtų panaikinti įstatymo pažeidimus, viceministras teigė, kad galima būtų pakeisti ministro įsakymą: „Šiandien matau vienintelį kelią – pasiimti ministro įsakymą ir įtraukti tai, kad būtų skaičiuojama žala už kiekvieną metrą tvoros. Manau, kad pakeitimą padarysime artimiausiu metu, ką tik daviau pavedimą Miškų departamentui ir Miškų tarnybai išsinagrinėti detaliai dėl galimybės pakeisti metodiką ir pirmadienį pas mane yra šaukiamas pasitarimas. Tokio ciniško varianto, kaip dabar tikrai nepaliksime. Tai yra vienas ciniškiausių man matytų variantų, koks tik yra. Žmogus ne tik, kad pripažįsta, sumoka baudas, bet statinys yra paliktas.“
Prokurorai atsisakė ginti viešąjį interesą
Situaciją teritorijoje narpliojo ir prokurorai, kurie svarstė, ar verta ginti viešąjį interesą. Jie gavo skundą, kuriame buvo išreikštos abejonės ir dėl paties sklypo suformavimo, ir nuosavybės atkūrimo V. Eidimtui. Skunde buvo teigiama, kad beveik 4 arų žemės lopinėlis negalėjo būti prijungtas prie politiko sklypo, nes jis tuo metu buvo Mažeikių miesto miškas, o visa kita dalis – Urvikių kaime. Tačiau prokurorai šio fakto nepastebėjo ir nesureikšmino bei su skundu nesutiko. Be to, sklypas buvo suformuotas labai seniai.
Tačiau Šiaulių apygardos prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą ir dėl miško, kuris daugybę metų yra užtvertas ir nepasiekiamas visuomenei. GRYNAS.lt turimi dokumentai rodo, kad prokuratūra teigė nesutinkanti su išdėstyta pozicija, kad institucijos nesiima priemonių nustatytiems pažeidimams šalinti. Tai prokuratūra argumentavo VTPSI atliktu patikrinimu ir Valstybinės miškų tarnybos paskirta bauda, tačiau neatsižvelgė į faktą, kad miškas iki šiol nėra prieinamas žmonėms, o institucijos nieko dėl to nepadarė.
Vis dėlto šis Šiaulių prokurorų sprendimas yra apskųstas Generalinei prokuratūrai.
Nors miškas aptvertas tvora, sako, kad ten gali lankytis visi
Kai GRYNAS.lt šaltiniai lankėsi teritorijoje Mažeikiuose, visas miško plotas buvo aptvertas tvora, o ant vartų pakabinta spyna. Tačiau sklype esančiame name gyvenantis politikas V. Eidimtas GRYNAS.lt bandė paaiškinti, kad į mišką gali patekti visi, kas tik nori. Galiausiai politikas teigė net nebežinantis, kam priklauso miškas, esantis jo kieme.
„Kodėl ten negali lankytis? Pilnai gali lankytis, yra vartai atidarinėti ir ten pilnai gali vaikščioti žmonės. Ten yra buvęs mano miškas, bet jau eilę metų kaip yra mano pusbrolio, bet tvorų yra pridėta dar iš mano laikų“, - kalbėjo V. Eidimtas.
Paklaustas, ar jis iki šiol gyvena tame name ir kokiu pagrindu, nes namas priklauso ne jam, politikas teigė jį besinuomojantis: „Tas namas yra parduotas. Bet aš turiu dar nuomos sutartį, kuri baigsis ir, matyt, nieks nebeleis man ten begyvent.“
Paklaustas, ar ne geriau būtų įspėti pusbrolį, kad miške esančias tvoras pašalintų ir taip nepažeidinėtų įstatymų, V. Eidimtas teigė jau nebežinantis, ar miškas, esantis jo kieme, tebepriklauso pusbroliui: „Nebežinau, ar mano pusbroliui dabar priklauso tas miškas, reikėtų paklausti. Tikrai nebežinau, ar jo, ar ne jo, kaip ten, bent jau negirdėjau, kad ten būtų kito.“
Žinote daugiau nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.
