Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (40)
Brakonierių žemėlapis (RAAD statistika pagal pažeidimus)
GRYNAS / Brakonierių žemėlapis (RAAD statistika pagal pažeidimus)

Lietuvos brakonierių žemėlapis: lietuvio „rekordas“ pribloškia

Brakonieriavimo problema, plačiai išsikerojusi Lietuvoje, buvo sumažinta įvedus didesnes baudas ir griežtesnę žalos aplinkai atlyginimo sistemą, tačiau aplinkosaugininkams iki šiol apstu darbo. Per metus jie pagauna net po kelis šimtus piktavalių. Juos labiausiai stebina rekordininkai – pažeidėjai, kuriems negėda tą patį prasižengimą padaryti net po kelias dešimtis kartų. GRYNAS.lt, remdamasis aplinkosaugininkų pateikta informacija, sudarė Lietuvos brakonierių žemėlapį ir pasidomėjo, kas turi įtakos žmogaus polinkiui nusikalsti.

Pirmauja – Klaipėda

Lietuvoje per tris šių metų ketvirčius aplinkosaugininkai jau surašė 2894 pažeidimų protokolus brakonieriams. Iš pateiktos statistikos galima išskirti regionus, kuriuose brakonieriams surašyta daugiausiai protokolų.

Pirmauja Klaipėdos apskritis, kur surašyta 741 pažeidimai gyvosios gamtos srityje. Antroji vieta atiteko Šiaulių (438), trečioji – Kauno (401) apskritims. Toliau rikiuojasi Vilniaus (393), Utenos (332), Alytaus (260), Marijampolės (185) ir Panevėžio (144) apskritys. Daugiausiai pažeidimų fiksuota mėgėjiškos žūklės srityje (1962 ), toliau eina medžioklė (per 200), mažiausiai pažeidimų priskirta kitai gyvūnijos apsaugos kategorijai (40).

Kartais jie ir įkliūna, bet visada žaidžia savotišką žaidimą, bandydami nugalėti. Tas žaidimas gali tęstis be galo tol, kol tas žmogus laimi. Aš įsivaizduoju, kad kartais jie yra pagaunami, bet kartais ir ne, tai jiems suteikia didžiulį galios pojūtį.
R. Milašiūnas

Iš viso per minėtą laikotarpį surašyta baudų už beveik pusę milijono (445 754 Lt), tačiau pažeidėjai susimokėjo tik apie pusę šios sumos (217 375 Lt). Taip pat paskaičiuota, kad pastaruosius III ketvirčius pažeidėjai padarė gamtai žalos už daugiau nei pusę milijono (655 475 Lt) ir susimokėjo maždaug trečdalį šios sumos (187 329 Lt). Beveik penkias dešimtis tūkstančių litų žalos gamtai atlygino Šiaulių apskrities brakonieriai (49 256 Lt), Kauno (37 711 Lt) ir Klaipėdos (38 360 Lt) apskrities pažeidėjai.

Žeberklais žūklavę brakonieriai
Žeberklais žūklavę brakonieriai
© Utenos RAAD nuotr.

Aplinkosaugininkai iš peties pasidarbavo ir konfiskuodami pažeidimo padarymo priemones bei įrankius. Per III šių metų ketvirčius daugiausiai surinkta tinklinių žvejybos įrankių (791), mėgėjų žvejybos įrankių (610). Taip pat konfiksuoti du elektros žvejybos įrankiai. Iš medžioklės taisykles pažeidusių asmenų konfiskuota 17 šautuvų ir 207 kiti draudžiami įrankiai. Aplinkosaugininkai iš pažeidėjų atėmė 91 vandens transporto priemonę ir konfiskavo 8 automobilius.

Aplinkosaugininkų surinktų baudų ir konfiskuotų įrankių statistika
Aplinkosaugininkų surinktų baudų ir konfiskuotų įrankių statistika
© AM

Mena įspūdingą rekordą

Aplinkos apsaugos departamentams uždavus klausimą, kiek jiems per savo darbo praktiką yra tekę turėti kelis kartus iš eilės baudžiamų brakonierių, įspūdingiausią statistiką pateikė Kauno RAAD.

„Galime paminėti, jog pasitaiko atvejų, kai tas pats brakonierius įkliūna ne vieną kartą. Tačiau tokių atvejų paskutiniu metu nėra daug, mat baudos bei žalos, padarytos gamtai, yra ganėtinai didelės. Brakonieriumi rekordininku galima pavadinti asmenį, kuris 2002 - 2006 m. laikotarpiu buvo baustas 59 kartus už žvejybą draudžiamoje vietoje (Kauno HAE draudžiamoje 500 m zonoje), draudžiamu užkabinamuoju būdu. Beveik kiekvieną kartą buvo sugavęs žuvies, todėl žala padaryta aplinkai taip pat įspūdinga (19 600 Lt). Pagrindinė brakonieriavimo priežastis - darbo netekimas bei pastovių lėšų neturėjimas“, - pavyzdį pateikė Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos skyriaus
vyresnioji specialistė Roberta Keizikienė.

Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas taip pat galėjo pasidalinti keletu pavyzdžių, kuomet tas pats asmuo įkliuvo aplinkosaugininkams į rankas po kelis sykius iš eilės. Kai kurių gyventojų „pasiekimai“ šitoje srityje pribloškia. Štai, pavyzdžiui, vienas Ignalinos rajono, Dūkšto seniūnijos gyventojas nuo 2005 metų yra sulaikytas 26 kartus už neteisėtą žvejybą tinklais. Už tokį patį prasižengimą 12 kartų yra bausti dar du tautiečiai - vienas vilnietis ir vienas zarasiškis. Molėtų rajono gyventojas šioje srityje yra pasižymėjęs 10 kartų.

Tie asmenys, kurie pakliuvo ne vieną ir ne du kartus, galima su humoru pasakyti, kad jų „toks gyvenimo būdas“, jie faktiškai baudų nesusimoka, tos sumos jiems „kabo“, kaupiasi, turto jie nebeturi.
S. Mikėnas

Kitų rekordininkų prasižengimai kuklesni – A. Vaičiūnas išvardija dar bent penkis asmenis, aplinkosaugininkams už neteisėtą žvejybą tinklais įkliuvusius po 5-8 kartus. Beje, tarp jų minima ir viena moteris, Ignalinos rajono gyventoja. Į inspektorių nemalonę ji nuo 2005 metų yra patekusi penkis kartus.

Klaipėdos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas sako pamenantis vieną atvejį, kuomet vienas brakonierius nuo 2005 metų yra baustas 11 kartų. Dukart jis prasižengė šiemet.

Brakonieriai šalia nukankintų žvėrių, kurie jiems atsies daugiau nei 60 tūkst. litų
Brakonieriai šalia nukankintų žvėrių, kurie jiems atsies daugiau nei 60 tūkst. litų
© Utenos RAAD nuotr.

„Šiurkščių pažeidimų skaičius 72, iš jų 2 žmonės bausti po 2 kartus šiais metais už šiurkščius žvejybos pažeidimus, vienas už šiurkštų žvejybos ir medžioklės pažeidimą. Šiurkščių žvejybos pažeidimų - 64 vnt., medžioklės - 8 vnt“, - vardijo aplinkosaugininkas.

Baudų šešėlis persekioja visą gyvenimą

Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas GRYNAS.lt pasakojo, kad brakonierių-rekordininkų statistika nėra vedama, tačiau jis prisimena keturis-penkis asmenis, kurie per kelis metus yra prasižengę po 5-7 kartus. Visi pažeidimai fiksuoti žvejybos srityje.

„Tie asmenys, kurie pakliuvo ne vieną ir ne du kartus, galima su humoru pasakyti, kad jų „toks gyvenimo būdas“, jie faktiškai baudų nesusimoka, tos sumos jiems „kabo“, kaupiasi, turto jie nebeturi. Tai atitinkamo socialinio sluoksnio gyventojai“, - tipiško brakonieriaus portretą bendrais bruožais nupiešė aplinkosaugininkas. Anot jo, nors iš dalies tokių brakonierių itin sudėtinga išsireikalauti susimokėti baudas, jiems šios metams bėgant niekur neišnyksta ir nėra nubraukiamos.

Valtyje esanti vyresnio amžiaus moteris pretenduoja į metų brakonierės titulą
Valtyje esanti vyresnio amžiaus moteris pretenduoja į metų brakonierės titulą
© Utenos RAAD

„Jeigu jisai (brakonierius – red. past.) nesusimoka paskirtos administracinės baudos, mes perduodame informaciją antstoliams ir jie bando išieškoti (baudą – red. past.). Tik kai jis kažkur  įsidarbina, gauna kažkokias pajamas, iškart atitinkamas procentas nuo tų pajamų nuskaičiuojamas. Tas baudų šešėlis persekios, ko gero, visą gyvenimą“, - įspėja S. Mikėnas. Pašnekovo teigimu, ir šiandien ateina informacija iš antstolių, kad apmokėtos baudos, kurios paskirtos prieš aštuonerius ir daugiau metų.

O kodėl tas pats žmogus 24 kartus viršija greitį? Tai ir čia lygiai tas pats – tai vėlgi yra ir būdas žmogaus, ir šiai dienai, kada ieškinių dydis pasidarė didesnis, tokių rekordininkų nebeturime.
S. Gudzinevičius

Aplinkosaugininkas per savo ilgametę darbo patirtį yra prisiklausęs įvairiausių pasiteisinimų ir istorijų, kodėl piliečiai brakonieriauja, todėl vieno populiariausio melo išskirti negali. Tačiau prasitaria, kad pasitaiko ir tokių, kurie sako: „gaudžiau ir gaudysiu. Jūs mane gaudot, o aš - žuvį“, taip pat skamba ir kitas gana dažnas pagraudenimas, kad „neturiu ko valgyti“.
„Visokiausių atvejų būna, pakliūna ir tie, kurie turi viską. Ir šiais metais buvo tokių. Įkainiai yra dideli, bet moka tas sumas palaipsniui“, - sakė S. Mikėnas.

Anksčiau pažeidimai galėjo apsimokėti

S. Mikėnas sutinka, kad anksčiau, kai buvo mažesni įkainiai už neteisėtai pagautas žuvis daliai pažeidėjų galbūt ir apsimokėdavo „bandyti laimę“ ir surizikuoti: o gal neįklius. Tačiau prieš kelis metus kai kurios baudos išaugo dešimteriopai, taigi ir pagundų nusikalti turėjo sumažėti.

„Jie žinodavo, kad inspektorius, ypatingai tokiame regione kaip Vilniaus, kur vandens telkinių yra tikrai daug, kiekvieną dieną prie to vandens telkinio nenuvažiuos ir nesugaus. Jeigu maksimaliai pakliūdavo du tris kartus per metus, logiškai jie išsiskaičiuodavo ir gal jiems apsimokėdavo. Kažkiek žuvies pagaudavo, kažkiek parduodavo ir t.t. Bet kai dabar žalos įkainiai yra didesni ir vos ne dešimt kartų už kai kurias žuvų rūšis, nežinau – jokios logikos nėra, kad apsimokėtų“, - samprotavo Vilniaus RAAD aplinkosaugininkas.

Jis sutinka, kad per pastaruosius metus itin šiurkščių pažeidimų žvejybos srityje yra iš tiesų gerokai sumažėję. Viena to priežasčių - padidintos baudos.

Rekordininkas susimokėjo visas baudas

Alytaus RAAD gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stasys Gudzinevičius patvirtino kolegos S. Mikėno žodžius, kad didžiausi apskrities rekordai priklauso keliems asmenims, prasižengusiems po 5-7 kartus. 

„Turėjome vieną pilietį, kuris nuo 2009 metų buvo pakliuvęs septynis kartus, paskui jis, tiesa, išvažiavo į Angliją. Jis vis pakliūdavo su tinklais“, - pasakojo aplinkosaugininkas. Tiesa, jis pabrėžė, kad iš šio konkretaus pažeidėjo pavyko išsireikalauti visų baudų sumokėjimo ir žalos gamtai atlyginimo.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento sulaikyti pažeidėjai
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento sulaikyti pažeidėjai
© Šiaulių RAAD

Paklaustas, kodėl piliečiai ryžtasi net po kelis kartus pakliūti į rankas aplinkosaugininkams darydami tą patį prasižengimą, S. Gudzinevičius kėlė retorinį klausimą: „O kodėl tas pats žmogus 24 kartus viršija greitį? Tai ir čia lygiai tas pats – tai vėlgi yra ir būdas žmogaus, ir šiai dienai, kada ieškinių dydis pasidarė didesnis, tokių rekordininkų nebeturime“.

Anot S. Gudzinevičiaus, žmogus, turintis proto, pasiskaičiuoja, kad dabar, darydamas nusižengimą, jis gaus ne tik baudą, bet gali netekti ir nusikaltimo įrankių, ir transporto priemonės – didėja rizika.

„Yra buvę atvejų, kad neturi turto (pažeidėjas – red. past.), į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Anstoliai kas kažkiek laiko patikrina, ar neatsirado turto, bet čia jau jie seka šį dalyką, ne mes“, - aiškino Alytaus RAAD aplinkosaugininkas.

Psichoanalitikas: noras nusikalti –  savo jėgų įrodymo forma

Pscihoanalitikas Raimundas Milašiūnas, paklaustas, kas skatina brakonierių norą nusikalsti vėl ir vėl, pirma atkreipė dėmesį,kad  kiekvienas žmogus savo gyvenime siekia stabilių dalykų, kurie yra saugumo garantas. Kartais stabilumas sukuriamas drastiškose ir neadekvačiose situacijose. Tai yra vienas paaiškinimas, kodėl vis kartojamas tas pats veiksmas. 

„Dirbdamas su žmogumi, kuris daro nusikaltimą, ir ieškodamas psichologinių priežasčių, bandyčiau surasti kažkokias šaknis jo asmenybėje, kurios rodo, kad jam visą laiką reikia įrodyti savo pajėgumą, jėgą įveikti kitus. Šiuo atveju tai yra susidūrimas ar su aplinkosaugininkais, ar su policija. Kartais jie ir įkliūna, bet visada žaidžia savotišką žaidimą, bandydami nugalėti. Tas žaidimas gali tęstis be galo tol, kol tas žmogus laimi. Aš įsivaizduoju, kad kartais jie yra pagaunami, bet kartais ir ne, tai jiems suteikia didžiulį galios pojūtį“, - samprotavo R. Milašiūnas.

Pasak psichoanalitiko, linkę nusikalsti žmonės paprastai savyje turi bejėgiškumo problemų, yra atėję iš šeimų, kuriose susidūrė su nuvertinimu ar panašiais dalykais.

Brakonieriumi rekordininku galima pavadinti asmenį, kuris 2002 - 2006 m. laikotarpiu buvo baustas 59 kartus už žvejybą draudžiamoje vietoje (Kauno HAE draudžiamoje 500 m zonoje), draudžiamu užkabinamuoju būdu.
R. Keizikienė

„Jiems reikia kiekvieną kartą įrodyti – aš galiu būti nepagautas, galiu būti laimėtojas ir pan.“, - aiškino pašnekovas.

Nors dauguma žmonių turi savyje pykčio ir agresijos apraiškų, šie jausmai dažnai laikomi užgniaužti, arba, kaip sako psichoanalitikas, brandžios asmenybės tokią agresiją sugeba  panaudoti siekdami karjeros, bandydami save įtvirtinti visuomenėje, darbe, šeimoje.

„Kartais dėl tam tikrų priežasčių susidaro tokios aplinkybės, kad žmogus nustoja riboti savo vidinius impulsus ir tada agresija gali pasireikšti į išorę nevaldomu būdu – tai gali būti asocialus elgesys, nusižengimas“, - dėstė R. Milašiūnas.

Pašnekovas neabejoja, kad brakonieriaujantys žmonės tikrai pagalbos neieškos pas psichologus, nes tai reikštų pripažinimą, kad esama vidinių problemų. Taigi šiuo atveju labiau galėtų padėti griežtesnės drausminančios priemonės ir draugai, artimieji, kurie parodytų, kad galima galią ir savo asmenybę įtvirtinti kitais, ne nusikalstamais būdais.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas