Specialistai atskleidė, kad pavojingu virusu užsikrėtusios kiaulės užkastos įmonės teritorijoje. Ir jei virusas plis toliau, Lietuvoje gali atsirasti labai daug masinių kiaulių kapaviečių.

Kiaules palaidojo įmonės teritorijoje

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas GRYNAS.lt atskleidė, kad Ignalinoje esančiame kiaulių komplekse „Idavang“ kiaulės buvo užmigdytos naudojant anglies dvideginį, o vėliau jos buvo užkastos įmonės teritorijoje.

„Ignalinoje kiaulės buvo palaidotos suderinus vietą su Lietuvos geologijos tarnyba. Iš tikrųjų mes žinojome, kad aplink siaučia maras, todėl rekomendavome visoms kiaules auginančioms įmonėms iš anksto pagalvoti apie galimą gyvulių naikinimą. Iki tol gyvūninės kilmės atliekos buvo vežamos į Rietave esančią specialią sanitarinę įmonę. Tačiau dabar tai būtų labai pavojinga, kadangi tokiu būdu virusas gali išplisti ir pasiekti kitas fermas. Be to, ilgai trunka pervežimas ir pats utilizavimo procesas. Atsižvelgiant į tai radome kitą būdą – užkasimą“, - teigė pašnekovas.
Lietuvoje kiaulės marinamos specialiomis dujomis
Visgi jis tikino, kad bet kur afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusių kiaulių laidoti negalima. Tam turi būti parinkta speciali vieta, įvertinus gruntą ir požeminio vandens išteklių gausumą. Tačiau dauguma įmonių, pasitvirtinus blogiausiam scenarijui, pasak A. Baravyko, gyvulius galėtų laidoti savo teritorijoje.
V. Minkevičius
Visų pirma norėčiau pasakyti, kad pats laidojimas yra ekstremalus dalykas. Paprastai tokių atliekų laidoti negalima. Bet jeigu be to neįmanoma, tas vietas reikia parinkti taip, kad kuo mažiau būtų teršiama aplinka.

O visos užsikrėtusios kiaulės, kaip teigė pašnekovas, buvo numarintos pačioje įmonėje: „Kiaulių numarinimui buvo naudojamas anglies dvideginis. Tokiu būdu kiaulės užmigdomos. Tam buvo naudojamas specialus konteineris, į kurį jos atvestos ir naudojant dujas buvo užmigdytos. O tada kiaulės buvo sumestos į duobę, kuri buvo užkasta. Apskritai toks marinimo būdas nėra skausmingas. Tokiu pačiu būdu sveikos kiaulės užmigdomos skerdyklose.“

Vienintelis būdas – numarinti dujomis

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas, užkrečiamųjų ligų specialistas dr. Dainius Zienius teigė, kad pavojingu virusu užsikrėtusias kiaules galima utilizuoti dviem būdais – užkasant arba sudeginant. Tačiau Lietuvoje šie gyvūnai nedeginami, o laidojami.

O jų marinimui, anot mokslininko, alternatyvų nėra – vien dujos. Tokiu būdu nespartinamas viruso plitimas: „Kiaulių numarinimui naudojamos dujos. Utilizuojant negali būti jokio ryšio su krauju. Dėl to jokių injekcijų būti negali. Uždusimas nuo dujų nėra skausmingas dalykas. Šios medžiagos labai greitai suveikia. O vėliau kiaulės palaidojamos. Tos vietos būna pažymimos, kad nevyktų statybos. Virusas pakankamai pavojingas, todėl kapinynai ilgam laikui turi būti palikti ramybėje. O sudeginus liktų pelenai, kurie nebūtų kenksmingi. Aukšta temperatūra virusą sunaikina.“

Kiaules norima laidoti neveikiančiuose sąvartynuose

Lietuvos geologijos tarnybos Kvartero geologijos ir procesų poskyrio vyriausiasis geologas Vytautas Minkevičius, paprašytas įvardyti pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos kiaulių laidojimui parenkama vieta, atskleidė, kad tam reikalinga detali analizė. Vieta turi būti tokia, iš kurios pavojingi dariniai nepasklistų aplinkoje ir nekeltų pavojaus žmonėms.
Ieškoma vietų, kur būtų galima laidoti kiaules
„Visų pirma norėčiau pasakyti, kad pats laidojimas yra ekstremalus dalykas. Paprastai tokių atliekų laidoti negalima. Bet jeigu be to neįmanoma, tas vietas reikia parinkti taip, kad kuo mažiau būtų teršiama aplinka. Viską apsunkinanti aplinkybė – dideli užkasamų kiaulių kiekiai. Kaip tik todėl ekogeologiniu požiūriu visada patikriname, ar numatoma vieta saugi. Labai gerai, jei tai būtų molinga žemė, kuri santykinai mažiau laidi nei smėlis ar žvyras. Tada patikriname, kokiame gylyje yra požeminis vanduo. Aukštai jo būti negali. Taip pat į duobę turi būti tiesiama nelaidi danga – hidroizoliacija“, - aiškino geologas.
A. Baravykas
Kiaulių numarinimui buvo naudojamas anglies dvideginis. Tokiu būdu kiaulės užmigdomos. Tam buvo naudojamas specialus konteineris, į kurį jos atvestos ir naudojant dujas buvo užmigdytos. O tada kiaulės buvo sumestos į duobę, kuri buvo užkasta. Apskritai toks marinimo būdas nėra skausmingas. Tokiu pačiu būdu sveikos kiaulės užmigdomos skerdyklose.

Be to, masinė kiaulių kapavietė negali būti toje vietoje, kur slypi naudingosios iškasenos, kadangi bet kada gali atsirasti poreikis jas išgauti. Taip pat kiaulių laidoti negalima ir šalia geriamojo vandens telkinio. Anot V. Minkevičiaus, duobių gylis priklauso nuo kiaulių skaičiaus: kuo jų daugiau, tuo duobės gilesnės.

Vis dėlto geologas patvirtino, kad kiaules įmonės gali laidoti ir savo teritorijoje. Tačiau pasitaiko tendencija, kai savivaldybės siūlo kitą vietą, į kurią specialistai žiūri įtariai: „Kartais pačios savivaldybės siūlo tam tikras vietas. Kai kada jos nori kiaules laidoti uždarytuose sąvartynuose. Tačiau jų uždarymui buvo panaudoti Europos Sąjungos pinigai, todėl nebenaudojami sąvartynai numatytą laiką turėtų išlikti tokie, kokie buvo po uždarymo. O kapaviečių priežiūrą turėtų užtikrinti savivaldybės. Apskritai laidojimo vietų Lietuvoje yra daug, nes tarybiniais metais masiškai buvo laidojamos juodlige užsikrėtusios kiaulės. O kiek metų negalima kasinėti kapaviečių, pasakyti sunku, nes nėra daug informacijos apie virusą.“