Skubiai išvykta prie ežero ir buvo vykdomas stebėjimas. Temperatūra tą vakarą nukrito iki 9 laipsnių šalčio, tačiau vyriškis vis tiek valtimi atplaukė pasiimti pastatytų tinklų. Pareigūnai išlaukė, kol pilietis susirinko tinklus ir išplaukė į krantą. Sulaikymo metu pilietis A.P. turėjo su savimi septynis statomus žvejybinius tinklus, pagamintus iš valo. Žvejo laimikis nedidelis, tačiau brangus. Tinkluose spurdėjo viena lydeka, vienas ešerys ir viena kuoja.
Pareigūnai paėmė guminę pripučiamą valtį, statomus žvejybinius tinklus, sugautą žuvį, surašė ATP protokolą už ATPK 87 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Piliečiui gresia bauda nuo 400-1000 litų (115 – 289 EUR) su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Teks atlyginti ir aplinkai padarytą žalą, kuri, preliminariai įvertinus, bus apie 600 Lt (173 EUR).
Žvejyba tinkliniais ne mėgėjiškos žūklės įrankiais – vienas populiariausių brakonieriavimo būdų. Žvejojama visais metų laikais, tinklai statomi ir po ledu. Didžiausia žala padaroma žuvų neršto metu, kai sugaunamas gana didelis jų kiekis. Vandens telkiniuose paliekami tinklai užtveria žuvų migracijos kelius.
Europinė lydeka gyvena vidiniuose visos Europos vandenyse, išskyrus Pirėnų pusiasalį, pietinę Italiją, Kroatiją, Hebridų ir Šetlando salas. Giminiškų rūšių yra Š. Amerikoje, Rusijoje, kai kur Azijoje. Lietuvoje paplitusi upėse ir ežeruose. Labai dažna. Paprastai sugaunama 30-60 cm ilgio, 0,3-2,5 kg. Mėgsta stovintį ar lėtai tekantį vandenį ir gilias tankiai apžėlusias vietas.
Lietuvoje metro ilgio, 10 ir daugiau kg sveriančios žuvys - ne retenybė, tačiau dažniausiai sugaunamos iki 2,5 kg svorio ir iki 60 cm ilgio lydekos. Yra keletas mėgėjiškos žūklės būdų gaudyti lydekas: skrituliai, spiningavimas, žūklė gyva žuvele. Skrituliais dažniausiai gaudoma ežeruose arba lėtos tėkmės upėse. Skrituliui naudojamas masalas paprastai būna gyva žuvelė, dažniausiai mažas ešeriukas, kuoja, karosiukas
Ešerio kūnas iki 50 cm ilgio, aukštas, kuprotas, apaugęs kietais žvynais. Nugara tamsiai žalsva. Šonai žalsvai gelsvi su 5-9 tamsiomis skersinėmis juostomis, pilvas baltas. Lietuvoje gana dažna žuvis, paplitusi gėluose vandenyse. Paprastai sugaunama 15-18 cm, 70-500 g, 4-9 metų.
Paprastoji kuoja – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai. Gausiai paplitusi beveik visos Eurazijos gėlųjų vandenų žuvis. Kūno ilgis 15-25 cm (kartais iki 30 cm), kūno masė 200-600 g (kartais iki 1300 g). Nugara pilkai melsva arba žalsva, šonai sidabriški. Krūtinės pelekai gelsvi, nugaros ir uodegos - pilki, pilvo - oranžiniai arba raudoni. Kuojos Lietuvoje labai dažnos - gyvena ežeruose, upėse, Kuršių mariose. Gyvena būriais seklesnėse vietose. Neršia ant augalų balandžio-gegužės mėnesiais. Minta smulkiais moliuskais, zooplanktonu bei augaliniu maistu.
