Kol vieni piliečiai miškuose teršia, kiti organizuoja talkas

 (14)
Turbūt dažnam iš mūsų yra tekę vaikštinėjant miške užtikti nelegalių šiukšlynų.
Šiukšlės miške
Šiukšlės miške
© GRYNAS.lt nuotr.

Miškų teritorija „mėgstama“ ne tik statybinių atliekų šiukšlintojų, bet ir pavienių gyventojų, kurie neturėdami sąlygų ar noro veža ir verčia miškan viską, kas atlieka iš buities. Kartais, kai atliekų nedaug, doram piliečiui jas surinkti į kelis šiukšlių maišus nesudėtinga ir vienam, tačiau kai šiukšlių jūra didelė, reikia ieškoti pagalbininkų. GRYNAS.lt domisi, kaip spręsti šiukšlių tvarkymo klausimus, kai iniciatyvos nori imtis patys piliečiai.

Problema iki galo neišspręsta

Bene garsiausiai per visą Lietuvą yra nuskambėjusi švarinimosi akcija „Darom“. Šios akcijos organizuotos penkerius metus, dažniausiai pavasarį, kuomet miško šiukšlintojų darbus atidengdavo ištirpęs sniegas. Akcijos rezultatai akivaizdūs – ženkliai sumažėjo šiukšlių kiekiai, atsirado daugiau sąmoningų piliečių. Tačiau ateiti į talką lengviau, kai ją suorganizuoja kažkas kitas ir joje dalyvauja tūkstančiai žmonių. O ką daryti, kai mūšio lauke atsiduri vienas?

Susivienijimo „Žali.lt“, kuris užsiima įvairiomis pilietinėmis iniciatyvomis, steigėja Virginija Vingrienė gyrė „Darom“ akcijos nuveiktus darbus, tačiau tikino, kad šiukšlinimo problema liko iki galo neišspręsta. Ji ypač aktuali miškuose ar laukymėse, šalia buvusių uždarytų senų sąvartynų, kaimų, sunkiai prieinamuose skardžiuose ar daubose.

Ši problema aktuali besikuriančių privačių gyvenamųjų namų naujakurių kvartaluose ar tolimuose vienkiemiuose. Nemaža dalis gyventojų nenori susitaikyti su naujove, ne tik verčiančia keisti senus įpročius, bet ir už tai mokėti mokesčius. Todėl susigundoma patogesne ar net pigesne galimybe jomis atsikratyti.
V. Vingrienė


„Dauguma šių sąvartynų iš pažiūros ne nauji, greičiausia likę nuo tų laikų, kuomet šiukšlių atsikratymas kaimuose buvo pačių gyventojų reikalas ir šią problemą jie spręsdavo kaip išmanydami“, - aiškino V. Vingrienė. Anot jos, tai lemia ne tik gyventojų kultūra, bet ir sąlygų atsikratyti atliekomis tinkamai, nesudarymas. Kai kuriuose vietovėse iki šiol trūksta konteinerių bei yra neišspręstas šiukšlių išvežimo klausimas. 

„Ši problema aktuali besikuriančių privačių gyvenamųjų namų naujakurių kvartaluose ar tolimuose vienkiemiuose. Nemaža dalis gyventojų nenori susitaikyti su naujove, ne tik verčiančia keisti senus įpročius, bet ir už tai mokėti mokesčius. Todėl susigundoma patogesne ar net pigesne galimybe jomis atsikratyti. O tokia atsikratymo vieta, kaip bebūtų gaila, tampa vietos, kuriose galima likti mažiau pastebimiems – miškai“, - sakė pašnekovė.

Talką organizavo su miškininkų pagalba

Susivienijimo „Žali.lt“ nariai praėjusią vasarą ėmėsi iniciatyvos patys organizuoti savanorių talkas nelegaliems sąvartynams sutvarkyti. Pasirinkta vieta – Vilniaus rajone esantis nelegalus šiukšlynas miško tankmėje ties Bieliūnų kaimu, Griovių draustinyje. Į talką pakviesta Vilniaus miškų urėdijos Sudervės girininkija, Neries regioninio parko atstovas bei aplinkosaugininkai. Surinkta per 300 maišų šiukšlių, krūvos statybinių atliekų, antkapių elementų, senų sofų ir padangų. Kaip pabrėžė V. Vingrienė talkas planuojama tęsti ir šį pavasarį.

„Nepakanka vien piktintis šiukšlintojais, išreiškiant nepasitenkinimą nemaloniu vaizdu ar priekaištauti, jog kažkas jų nesutvarko. Svarbu patiems imtis iniciatyvos parodant pavyzdį. Didelės investicijos čia nereikalingos, pakanka tik noro, pasiryžimo ir entuziastingo darbo, kurio nauda gamtai ir mums patiems – akivaizdi ir neįkainojama“, - sakė talkas organizavusio susivienijimo atstovė.

Kur kreiptis dėl talkos?

GRYNAS.lt redakciją pasiekė skaitytojos Robertos laiškas, kuriame ji teiraujasi, kur reikėtų kreiptis, norint suorganizuoti talką. Mergina pasakojo prie savo namų aptikusi nemenką sąvartyną, kurį pavasarį norėtų sutvarkyti.

Mes privalome šiukšles tvarkyti. Turime savo brigadas – kitaip neišeina.
A. Vaitkevičius

„Šiukšlynas tęsiasi labai didelėje teritorijoje – šiukšlės pastoviai yra pilamos už Zujūnų karjero. Tarp Zujūnų ir Pilaitės yra miškas, kuriame būna ir išrinktų automobilių, ir padangų“, - pasakojo Roberta. Toje teritorijoje nėra namų, todėl žmonės šiukšles, anot merginos, veža maišais. Šis sąvartynas susiformavęs seniai, todėl skaitytoja teigė maniusi, kad jis bus sutvarkytas per „Darom“ akciją, tačiau taip nenutiko.

Šiukšlių tvarkymo talką pernai vasarą suorganizavusi V. Vingrienė merginai patarė arba kreiptis į vietos seniūniją, arba susisiekti su girininkija, kuriai priklauso prišiukšlinta teritorija. 

„Jeigu teritorija priklauso seniūnijai, ji ir turėtų ją sutvarkyti. Jeigu girininkijai, ji taip pat yra atsakinga“, - sakė V. Vingrienė. Ji aiškino, kad jeigu sąvartyną atranda aplinkosaugininkai, jie paprastai surašo aktą ir paveda teritoriją sutvarkyti atsakingiems asmenimis – seniūnijai arba girininkijai. Tačiau valdininkams šiukšlių teritorijas sutvarkyti įprastai užtrunka dėl lėšų arba pajėgumų stygiaus, nes visi turi kitų darbų.

Moteris teigė, kad talkos organizavimas jiems užtruko apie savaitę, nes teko susiderinti ir su komunalininkais, kad jie surinktas šiukšles išvežtų. „Teko juos paraginti ir keliais raštais“, - prisiminė V. Vingrienė.

Nepakanka vien piktintis šiukšlintojais, išreiškiant nepasitenkinimą nemaloniu vaizdu ar priekaištauti, jog kažkas jų nesutvarko. Svarbu patiems imtis iniciatyvos parodant pavyzdį.
V. Vingrienė

Ji teigė, kad visuomeninei organizacijai suorganizuoti talką, ko gero, lengviau nei pavieniam žmogui, tačiau labai norint, viskas yra įmanoma: „Manyčiau, kad gyventojui yra įmanoma, jeigu tik pajungiamas atkaklumas, nepabijoma ne tik skambučiais, bet ir raštais paraginti. Tada su laiku pagalba ir pajudėtų. Juo labiau girininkijos yra suinteresuotos gyventojų iniciatyvomis, nes trūksta joms pajėgumų. Mūsų atveju girininkija net labai džiaugėsi mūsų pareikšta iniciatyva“.

Miškininkas: šiukšles tvarkyti privalome

Vilniaus miškų urėdo pavaduotojas Algis Vaitkevičius GRYNAS.lt sakė, kad be gyventojų pagalbos tvarkant miškus išsiversti būtų sudėtinga, nes teritorija, kurioje urėdija veikia, yra labai didelė, didelis gyventojų tankumas, o tai savo ruožtu lemia ir didesnes darbų apimtis. 

Klausiamas, kaip dažnai urėdija vykdo šiukšlių rinkimo talkas, A. Vaitkevičius pasakojo, kad ji kasmet dalyvauja didžiojoje švarinimosi akcijoje „Darom“. Kiekvienoje Vilniaus miškų girininkijoje veikiantys jaunų miško bičiulių būreliai kas mėnesį su girininkais apvažiuoja mišką, padeda jame palaikyti tvarką.

„Būna, kad sodo bendrijos paskambina ir praneša apie prišiukšlinimą“, - sakė A. Vaitkevičius.
Jo teigimu, švarą miškuose stengiamasi palaikyti ir prie miškų pastatant konteinerius.

Kur reikėtų kreiptis skaitytojai Robertai, norinčiai sutvarkyti sąvartyną šalia jos gyvenamos teritorijos, miškininkas konkrečiai pasakyti negalėjo. Pirma, jis patarė išsiaiškinti, kam priklauso ta teritorija - kokiai seniūnijai, kokiai girininkijai. O tada jau pagalbos tikrai galima sulaukti.

„Mes privalome šiukšles tvarkyti. Turime savo brigadas – kitaip neišeina“, - apibendrindamas situaciją komentavo A. Vaitkevičius.

GRYNAS.lt reportažas apie atliekas miškuose:

www.GRYNAS.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)