Kilo ginčas dėl Lukiškių aikštės: kivirčo objektu tapo liepos

 (70)
Lukiškių aikštės rekonstrukcija kelia tikras aistras. Nesutariama ne tik dėl būsimo paminklo, kuris stovės aikštės viduryje. Pastaruoju metu kilo nemažas konfliktas tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir gamtos mylėtojų dėl planuojamų kirsti liepų aikštės teritorijoje.
Lukiškių aikštės rekonstrukcija
© DELFI / Andrius Ufartas

Planą reikia peržiūrėti

Lukiškių aikštė ir vėl tapo ginčų objektu. Šįkart ietis surėmė savivaldybė ir gamtos mylėtojai: aikštės projektuose numatyta iškirsti keliasdešimt liepų, kurios ir tapo konflikto ašimi. Motyvuojama, kad šie medžiai jau nudžiuvę, kelia pavojų žmonėms, pažeistos jų šaknys. Kai kurie atsiduria ant planuojamo tiesti dviračių tako.

Nors leidimai kirsti 21 liepą iš 240, Vilniaus savivaldybės duomenimis, jau išduoti, Aplinkos ministerija ketina iš naujo apžvelgti, ar tikrai tiek medžių reikia pašalinti, nes dalis jų gali būti dar labai geros būklės. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas sako, kad kirtimas turi būti numatomas tik tuo atveju, jei liepos jau nebeįmanoma išgelbėti.

„Pirmiausia, tai reikia iš tikrųjų peržiūrėti visus planus, kurie yra numatyti, ypač dėl kirtimų. Kai sakoma, kad pažeistos šaknys, reikėtų galbūt išsaugoti ir pažiūrėti, ar iš tikrųjų rekonstrukcija padarė tokią žalą ir atidėti kirtimą kitam etapui. Iki aikštės atidarymo šis kelias tikrai nėra užkirstas. Kitas dalykas, reikia susikoncentruoti į medžių išsaugojimą, o ne į jų atsodinimą. Atsodinimas yra jau kraštutinis bandymas pagerinti esamą blogą situaciją. Kraštutinė priemonė. Kai mes netenkame, atsodiname naują. Akivaizdu, kad kai kurie medžiai turi būti kertami dėl jų prastos būklės, bet kiekvienas medis turi savo atskirą situaciją ir ją reikia įvertinti“, – teigia M. Norbutas.

Martynas Norbutas
Martynas Norbutas
© DELFI / Andrius Ufartas

Viceministras pažymi, kad naujieji planuojami sodinti medžiai dar daug metų formuos tokius vainikus, kokius dabar turi šimtametės liepos Lukiškių aikštėje. Anot M. Norbuto, pasodinti ketinamų augalų skaičius gali būti didesnis už iškertamų liepų, tačiau jie gali neatstoti senųjų liepų dėl didėjančios miesto taršos. Jis įsitikinęs, kad senas medis atlieka savo funkciją, jau yra susiformavęs, o jaunas - praeis ne vienas dešimtmetis, kol jis funkcionuos taip, kaip senasis.

Piktinasi medžių mylėtojai

Labiausiai esama situacija piktinasi Vilniaus miesto gyventojai, susibūrę į grupę „Gelbėkime Vilniaus medžius“. Į susitikimą su Lukiškių aikštės rekonstrukcijos apželdinimo dalies architektėmis, Aplinkos ministerijos atstovais atvykusios grupės narės piktinosi, jog medžiai nevertinami, nelaikomi vertybėmis, o jų kirtimas yra lengviausias būdas įgyvendinti aikštės atnaujinimo projektą.

„Visų pirma, tai ši situacija kelia pasipiktinimą: projektas su visuomene prieš porą metų buvo derinamas vienoks, o dabar rezultatas jau kitoks, atsiranda nauji aspektai, kuriems, savaime aišku, mes nepritariame“, – GRYNAS.lt sako vilnietė „Gelbėkime Vilniaus medžius“ narė Saulė Katauskaitė.

Lukiškių aikštės rekonstrukcija
Lukiškių aikštės rekonstrukcija
© DELFI / Andrius Ufartas

Anot jos, kad būtų nukertamas sveikas medis, neužtenka argumento, kad jis trukdo nutiesti dviračio taką.

„Kadangi jau visi leidimai išduoti, reikėtų pagal kompetenciją tikrinti visą situaciją, ar kiekvienam konkrečiam medžiui, kuriam išduotas leidimas nupjauti, ar jis pagrįstas. Argumentacija, kad čia turi eiti dviračių takas arba, kad vienas medis yra blogas, kiti geri, bet visi trukdo, tai visus reikia pjauti, irgi nelabai tinkama. Į medžius nežiūrima kaip į vertybę. Kreipiamasis dėmesys į tai, kaip atlikti vienus ar kitus statybos darbus, nesukeliant sau papildomų išlaidų. Tada, aišku, tikrai lengviau išpjauti visus medžius, nežiūrint, jie sveiki ar ne, ir nutiesti tiesų dviračių taką“, – aiškina pašnekovė.

Diskutuoja, ką reikia daryti

Architektų sprendimu piktinasi ir kiti „Gelbėkime Vilniaus medžius“ nariai. „Facebook“ esančioje organizacijos grupėje viešai aptariamas gegužės 8-osios susitikimas Lukiškių aikštėje, kuriame teigiama, kad būtina stengtis išgelbėti tas liepas, kurios dar nėra labai smarkiai pažeistos. Tačiau daug vilties nededama, nes, kaip teigiama „Facebook“ įraše, projekto perdarymas reikalautų papildomo laiko, o aikštės rekonstrukcija jau greitai turi būti baigta.

Kertami sergantys medžiai

Visos strėlės dėl liepų kirtimo lekia į Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ architektę, projekto dalies vadovę želdyno daliai (želdynų tvarkymo) Jurgą Silviją Večerskytę – Šimeliūnę ir Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų poskyrio vadovę Giedrę Čeponytę. Tačiau J. S. Večerskytė – Šimeliūnė GRYNAS.lt sako, kad planuojamos kirsti liepos buvo profesionaliai apžiūrėtos specialistų grupės, kuri įvertino jų augimo galimybės ir nusprendė, kad jos jau nėra gyvybingos, o kai kurios gali bet kuriuo metu nulūžti ir sužeisti praeivį. Be to, kai kurie medžiai serga įvairiomis ligomis, kuriomis gali apsikrėsti sveiki medžiai.

„Projektas suderintas su Kultūros paveldo departamentu, gautas leidimas tvarkymo ir kai kurių medžių šalinimo darbams. Daug specialistų apžiūrėjo medžius, buvo daug diskusijų, tariamasi, bet yra visokių nuomonių“, – sako architektė.

Silvija Šimeliūnė
Silvija Šimeliūnė
© DELFI / Andrius Ufartas

Ji tęsia, kad kirtimas numatomas labai mažas, tik toks, kurio reikalauja saugumas ir kitų medžių sveiko augimo užtikrinimas – tik 21 medis iš 240 (nesudaro 10 proc.). Be to, kalbama ir apie nukirstų augalų atsodinimą. Tiesa, jau ne liepomis, tačiau miestui pritaikytais augalais, kurie atsparūs druskoms, daugeliui ligų, tinkami prie vis didėjančios miesto taršos.

„Pasipiktinimas kyla iš kai kurių žmonių, kurie mano, kad bus iškertama per daug liepų, nors kirtimas tikrai nebus kažkoks destruktyvus. Nėra keičiama nei 10 proc. želdyno. Planuojama kirsti tik tuos, kurie nėra geros fizinės būklės. Tuo labiau, turint omenyje jų ilgalaikę priežiūrą, kuri buvo pakankamai prasta ir čia jau užkoduotos netinkamo genėjimo problemos, medis miršta ir dėl to, kad jį pažeidžia šiluminė trasa. Bet yra žmonių, kurie įsitikinę, kad net pats neperspektyviausias medis turi būti paliktas, nežiūrint į tai, kad atliekami tvarkymo darbai ir, jei tas medis užgrius ant žmogaus, tai kažkas turės būti atsakingas. Bet, aišku, nebus tie žmonės, kurie emocijas šiandien lieja“, – aiškina projekto vadovė želdyno daliai.

Nori atkurti vizualinį ryšį

Tačiau architektė neatmeta galimybės, kad projektą gali tekti koreguoti: „Aš manau, kad, ko gero, bus vidinis susitikimas ir mes dar kartą apsvarstysime jį. Bet šiaip projektas yra parengtas, mes kaip kraštovaizdžio architektai iš paveldosauginės pusės manome, kad labai svarbu yra atkurti didesnį vizualinį ryšį apatinėje dalyje su bažnyčia, nes šiuo metus jis yra visiškai prarastas. Dar sovietmečiu aikštė pritaikyta Lenino paminklui. Mums atrodo, kad yra svarbu padaryti vizualinį ryšį. Žinoma, suprantame, kad negalime ignoruoti medžių ir destruktyviai tų dalykų kategoriškai nedarome, bet tam tikrus mažiausios vertės, pačius mažiausius ar be lajos pašalinti galime, nes tam leidimai yra išduoti. Dabar, jei bus priimti kažkokie kiti sprendimai, juos priims žmonės, kurie išduoda leidimus.“

Lukiškių aikštės rekonstrukcija turi būti užbaigta jau kitais metais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

GRYNAS.lt rekomenduoja

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)