Keičiasi atliekų tvarkymo mokesčiai: kas gali tikėtis mažesnių sąskaitų?

 (176)
Jau ne vienerius metus kalbama apie būtinus atliekų tvarkymo pakitimus: gyventojai tikisi didesnio skaidrumo, nustatant atliekų surinkimo tarifus, o aplinkosaugininkai kalba apie rūšiavimo būtinybę. Nuo šių metų sausio mėnesio savivaldybės jau turi teikti projektus, kaip ruošiasi tvarkyti atliekas. GRYNAS.lt aiškinasi, kaip savivaldybės keis atliekų surinkimo sistemas, kokios naudos tikimasi ir kokios naujos atliekų tvarkymo kainos laukia vartotojų.
Nuosavų namų šeimininkai mokės kitaip
© sekunde.lt nuotr.

Mokestis už atliekų tvarkymą keisis

Nors dar 2013 m. savivaldybės turėjo perskaičiuoti atliekų tvarkymo mokesčius pagal Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką, to padaryti nepavyko nei vienai savivaldybei. Procesą stabdė vis kylančios diskusijos, kaip kiekviena savivaldybė turi tai padaryti, nes paruošta metodika pasirodė per sunki ir sudėtinga. Todėl 2016 metais metodiką pakeitus į Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisykles , nustatytas galutinis terminas iki kada savivaldybės turi pasitvirtinti atliekų tvarkymo planus, o nuo 2017 m. sausio 1 dienos, pradėti juos taikyti.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė aiškina, kad rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių vienas iš tikslų - nustatyti dvinarę įmoką, kuri susidėtų iš pastovios ir kintamosios dalių.

„Įmokos dydis turi būti paskirstytas į kelias dalis. Pastovi dedamoji dalis yra ta, už kurią moka visi gyventojai, visi atliekų turėtojai. Tai yra skiriamos lėšos atliekų tvarkymo infrastruktūros išlaikymui ir plėtrai: sąvartynų įrengimui, uždarymui ir rekultivacijai, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių išlaikymui, surinkimo priemonėms ir kt.“, – komentuoja L. Zukė.

Specialistė tęsia, kad minėta kintamoji dalis bus mokama už paslaugos suteikimą. Ji apskaičiuojama pagal pasirinktą kintamąją, pavyzdžiui, nuo išvežamų atliekų kiekio, turimo konteinerio tūrio, atliekų išvežimo paslaugos suteikimo dažnumo ar kt. Tačiau kintamoji įmokos dalis galės būti nemokama, kai gyventojas deklaruos, kad tam tikrą laiką nesinaudoja nekilnojamuoju turtu. Tam gyventojai turės pateikti įrodymus pagal savivaldybės nustatytą tvarką.

Sąskaita
Sąskaita
© Shutterstock nuotr.

Nuosavų namų ir daugiabučių gyventojams skirtingi tarifai

Mokesčio apskaičiavimas už atliekų išvežimą besinaudojantiems kolektyviniais konteineriais ir nuosavų namų šeimininkams skirsis.

Nuosavų namų gyventojams pastovaus mokesčio tarifo dalis priklausys nuo nekilnojamo turto paskirties ir ploto ar objektų skaičiaus, taip pat gali būti skaičiuojama ir nuo gyventojų skaičiaus. Tuo tarpu tiems, kurie naudojasi kolektyviniais konteineriais, daugiausiai daugiabučių namų gyventojams, tie patys kriterijai bus taikomi apskaičiuojant ne pastovią, bet kintamąją dalį. Tai išimtis, kuri taikoma taisyklėse.

Nuosavų namų gyventojams kintamoji mokesčio dalis gali priklausyti nuo konteinerių skaičiaus ir tūrio, pridedant dar ir ištuštinimo dažnį, arba atiduodamų komunalinių atliekų svorį.

Konteineriai
Konteineriai
© DELFI / Tomas Vinickas

Be šių įvardytų kintamųjų dalių, savivaldybės galės pasirinkti ir visai kitą apskaičiavimo kriterijų, t.y. nustatyti kintamą mokesčio dalį, kuri bus taikoma nesvarbu, kur stovės konteineris – privačioje teritorijoje ar daugiabučio namo kieme. Tokiu atveju kintamoji dalis bus skaičiuojama remiantis atliekų susikaupimo norma, kurią pasirinks pati savivaldybė.

Viešųjų vietų atliekos – savivaldybėms

Savivaldybės, rašydamos projektus, turi atsižvelgti ir į vadinamų bešeimininkių atliekų tvarkymą:. Pagal rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo taisykles, anot L. Zukės, šių atliekų tvarkymo išlaidos negali būti įtraukiamos į rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį ir jas privalo padengti savivaldybė. Specialistė pabrėžia, kad savivaldybės negali viešose erdvėse susikaupusių atliekų tvarkymo sąnaudų įtraukti į gyventojų mokesčius.

„Bešeimininkės – tai miškuose ar bet kur kitur paliktos atliekos. Pagal atliekų tvarkymo įstatymą, savivaldybių pareiga yra organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijų atliekų tvarkymui. Užtikrinti tų sistemų funkcionavimą, organizuoti atliekų, kurių turėtojų nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Remiantis šio įstatyto punktu nustatyta, kad už bešeimininkių atliekų tvarkymą atsakingos savivaldybės. Pagal minėtas taisykles, savivaldybės negali į gyventojų mokamus mokesčius už atliekų tvarkymą įskaičiuoti bešeimininkių atliekų tvarkymą“, – tvirtina pašnekovė.

Baltarusijos pasienis - sunkvežimiai
Baltarusijos pasienis - sunkvežimiai
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Rūšiuojantys mokės mažiau

Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo taisyklių vienas iš tikslų - sumažinti atliekų kiekį ir skatinti žmones rūšiuoti: kuo daugiau rūšiuojame atliekas, tuo mažiau sukaupiame mišrių komunalinių atliekų. Be to, rūšiuojant, pavyzdžiui, kartonines, metalines, popierines pakuotes, už jų išvežimą mokėti nereikia: pakuočių perdirbimu pasirūpina patys gamintojai ar importuotojai. Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja L. Zukė primena, kad tokia tvarka nėra nauja, tačiau nesant aiškios rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydžio nustatymo tvarkokai kurios savivaldybės, manytina, galėdavo įtraukti pakuočių surinkimo ir perdirbimo sąnaudas į gyventojų mokesčius už atliekų tvarkymą.

„Pakuotės – kartoninės, metalinės ir kt. – yra gamintojo atsakomybė. Gamintojų ir importuotojų pareiga, pagal atliekų tvarkymo įstatymą, organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų sutvarkymą. Svarbu, kad nebūtų piktnaudžiaujama mokesčiais, t. y. nebūtų tokių atvejų, kai gyventojai du kartus sumoka už pakuočių atliekų sutvarkymą, t. y. pirmą kartą sumoka pirkdami gaminį supakuotą į pakuotę ir antrą kartą sumoka atsikratę pakuotės atliekomis. “, – teigia specialistė.

Priklauso ir nuo pragyvenimo lygio

Tvirtindamos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, neturi viršyti 1 proc. visų disponuojamų namų ūkio pajamų. Tai reiškia, kad gyventojų mokestis už atliekų tvarkymą priklauso nuo vidutinių gaunamų pajamų, regiono, kuriame gyvena, pragyvenimo lygio ir kitų veiksnių. Aplinkos ministerijos atstovės L. Zukės nuomone, įvedus konkrečią atliekų tvarkymo kainodarą, atsiranda skaidrumas: gyventojai žino, kiek ir už ką moka.

„Iki šiol atliekų tvarkymas buvo vienintelė paslauga, kurios kainodara nebuvo nustatyta. Įvedus taisykles, atsiranda reikalavimai atliekų tvarkymo kainodarai. Savivaldybėms įgyvendinus taisykles, gyventojas žinos, už ką moka. “, – mano pašnekovė.

Atliekų rūšiavimas
Atliekų rūšiavimas
© Shutterstock nuotr.

Atliekų tvarkymo projektai skirtingi

30 savivaldybių jau yra patvirtinę rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį pagal Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisykles . Juose numatyta taikyti skirtingus atliekų surinkimo tarifus. Pavyzdžiui, Prienų nuosavų namų gyventojai nuo liepos 1 dienos už atliekų tvarkymą mokės pastoviąją dalį ir kintamąją, priklausomai nuo konteinerio dydžio, o tie, kurie naudojasi kolektyviniais konteineriais, – nuo gyvenamojo ploto dydžio.

Ignalinos gyventojai taip pat mokės pastovią mokesčio už atliekų tvarkymo dalį bei kintamąją, apskaičiuojamą pagal gyventojų skaičių (daugiabučiuose) arba turimo konteinerio tūrį bei jo išvežimo dažnį (nuosavų namų savininkai).

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja šiek tiek didesnius pakitimus. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis aiškina, kad sostinė ketina keisti ir atliekų vežėjus, todėl kol kas sunku pasakyti, kokie nauji atliekų vežimo įkainiai bus nustatyti gyventojams.

„Pagal naująją tvarką, atliekų vežėjai sudarytų sutartis su savivaldybe, o ne su gyventojais. Savivaldybė galėtų kontroliuoti ir išvežamų atliekų kiekius, ir tuos teršėjus, kurie iki šiol visai nebuvo sudarę sutarčių už atliekų išvežimą ir šiukšlino kitų sąskaita. Iki šiol galiojanti sutartinė atliekų tvarkymo sistema neužtikrina pakankamos kontrolės ir savivaldybė neturi duomenų apie dabartinių atliekų vežėjų sutartis su atliekų turėtojais“, – aiškina specialistas.

Anot jo, rinkliava būtų nustatyta visoms įmonėms ir gyventojams, Vilniaus teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą pagal Gyventojų ir Nekilnojamojo turto registrų duomenis.

„Yra numatyta 15 skirtingų rinkliavos dydžių: daugiabučiams ir individualiems namams, viešbučiams, gydymo, maitinimo bei kt. įstaigoms, sodininkų bendrijoms, nes kiekvieno jų veikla, turinti įtakos atliekų susidarymui, yra labai skirtinga, susidaro skirtingos jų aptarnavimo sąnaudos“, – teigia V. Juodis.

Elektronikos prietaisai
Elektronikos prietaisai
© EGIO nuotr.

Nerūšiuotos atliekos teršia aplinką

Savivaldybių atstovai dar kartą pabrėžia, kad jau parengti ar dar rengiami atliekų tvarkymo projektai turėtų skatinti gyventojus rūšiuoti. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė Jūratė Žaltauskaitė aiškina, kad nerūšiuotos atliekos, ypač natūraliai yrančios gamtoje, į aplinką skleidžia pavojingas medžiagas.

„Popierius, stiklas, plastikas gamtoje suyra per daugybę metų. Tokioms atliekoms esant aplinkoje ir yrant, išsiskiria tam tikros medžiagos, o lyjant, sningant, teršalai išplaunami, patenka į dirvožemį, toliau į gruntinius vandenis ir gali juos užteršti kenksmingomis medžiagomis. Ypač jei, tarkim, ant popieriaus spausdintas tekstas, likę dažai su metalais, kurie labai pavojingi. Dar vienas aspektas, kad jei kartu su maistu plastiką ar popierių suryja gyvūnas, visos kenksmingos medžiagos patenka į jo organizmą“, – pasakoja specialistė.

Pasikeitus atliekų tvarkymo sistemai, turėtų ne tik keistis mokesčio už atliekų išvežimą dydis, bet ir privalo mažėti atliekų kiekis: manoma, kad gyventojai bus labiau linkę rūšiuoti. Juk tokiu atveju jiems teks skirti mažiau lėšų atliekų vežėjams ir tvarkytojams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)