Jau ne vienerius metus Generalinės miškų urėdijos atstovai ir savivaldybių vadovai nesutaria, kas turėtų rūpintis miestų miškais. Dėl to daug diskutuojama, tačiau galutinis sprendimas vis dar nepriimtas. Nors ši problema aktuali visose šalies savivaldybėse, tačiau panašu, kad kol kas šia tema daugiausiai kalba Druskininkų savivaldybės ir vietos miškų urėdijos vadovai.

Druskininkų savivaldybės meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas įsitikinęs, kad miesto miškus valdyti patikėjimo teisė turėtų būti patikėta ne miškų urėdijai, o savivaldybei. Jo žodžiais, savivaldybės vadovai ir specialistai daug metų rūpinasi minėtais miškais, kuriuose nuolatos atnaujinami parkai, pėsčiųjų ir dviračių takai, kuriama infrastruktūra. Ir kaip pavyzdį pateikė šalia Druskininkų savivaldybės renovuotą centrinį senųjų gydyklų parką, kuriame įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, šviestuvai, atnaujintos parko vejos, pasodinti nauji želdiniai, sutvirtinta Nemuno upės krantinė.

„Šis parkas taip pat yra miesto miškas, jeigu jis priklausytų miškų urėdijai, mes negalėtume be jos žinios pastatyti, kad ir šio, centriniame miesto parke esančio grojančio fontano, suoliukų ir t.t.,“ – kalbėjo meras. Pašnekovas sakė, kad Valstybinės reikšmės miesto miškus, supančius Druskininkus gal ir galėtų prižiūrėti Miškų urėdija, tačiau pačiame mieste augančius, o ypač miesto centre esančius miškus savivaldybė turėtų prižiūrėti pati.

Savivaldybė negalės tinkamai prižiūrėti

Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, vyr. architektas Vilius Margelis patvirtino, kad miesto miškus perdavus valdyti patikėjimo teise miškų urėdijai, savivaldybė negalės tinkamai jų prižiūrėti. Mat miesto teritorijoje esančiuose miškuose įrengtus parkus reikia nuolatos prižiūrėti, rūpintis jų atnaujinimu, apšvietimu, į juos nemažai investuoti. Tokių miškų priežiūrai reikalingas finansavimas, kurį šiuo metu skiria miesto miškais besirūpinanti Druskininkų savivaldybė. Daugeliu atvejų nebūtų galima gauti ES paramos investicijoms į šių miškų tvarkymą, kadangi savivaldybė negalėtų vykdyti projektų ne savo valdomuose miškuose, o urėdija negalėtų užsiimti jai nenumatyta veikla. Vyriausiasis architektas pabrėžė, kad Druskininkai yra kurortinis miestas, kurio beveik 80 proc. užima miškai, todėl, jo žodžiais, dauguma parkų yra miesto miškų teritorijoje. Druskininkai, skirtingai nuo kitų miestų, yra kurortas, ir čia daug kas kitaip.

„Pavyzdžiui, jūs nuvažiavote į Šiaulius, ar jūs imsite ten vaikščioti po miesto miškus? Žinoma, kad ne. Žmonės ten važiuoja tikrai ne dėl to. O į Druskininkus atvykusius poilsiautojus tikrai domina miesto miškuose įrengtos poilsio ir rekreacijos zonos, dviračių takai.... Todėl savivaldybei svarbu turėti galimybes tuos miškus tinkamai prižiūrėti“ – teigė V. Margelis.

Druskininkų miesto miškuose gausu parkų

Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas sakė, kad miesto miškuose įrengtas ne vienas parkas. Druskininkiečiai ir miesto svečiai savo laisvalaikį mėgsta leisti neseniai atnaujintuose centriniame senųjų gydyklų bei Vijūnėlės – Druskonio parkuose, poilsiautojų gausu Nemuno pakrantėje miške įsikūrusiame nuotykių parke „One“, taip pat Sveikatingumo parke ir kituose.
„Esame žalias miestas ir sieksime tokiu išlikti. Savivaldybė ne prieš, kad urėdija pasirūpintų minėtomis poilsiavietėmis, tačiau jie žino, kad to negalės padaryti tinkamai jau vien dėl finansų, juk reikia nuolat investuoti,“ – įsitikinęs R. Malinauskas

Klausimas taip pat svarstomas Aplinkos ministerijoje

Pasak Druskininkų miškų vyriausiojo urėdo Zenono Naujoko, diskusijos dėl miesto miškų perdavimo valdyti patikėjimo teise kilo po to, kai Generalinė urėdija dar praeitų metų pradžioje išplatino pranešimą, kuriuo informavo, jog Aplinkos ministerijoje svarstomas klausimas dėl miesto miškų perdavimo valdyti patikėjimo teise VĮ Miškų urėdijoms.

Minėtu laišku miškų urėdija buvo įpareigota iki 2011 m. gegužės 20 d. Generalinei miškų urėdijai pateikti siūlymus dėl Druskininkų savivaldybės miesto miškų perdavimo miškų urėdijai tikslingumo, žinoma, prieš tai suderinus tai su savivaldybe. Urėdas Z. Naujokas teigė, kad tokį raštą gavo visos šalies urėdijos, kurios taip pat, kaip ir Druskininkų, šį klausimą turėjo suderinti su savo miesto savivaldybėmis.

Atiduoti Druskininkų miesto miškus vietinei urėdijai netikslinga

Z. Naujokas pasakojo, jog minėtas Miesto miškų perdavimo valdyti patikėjimo teise klausimas buvo drauge svarstomas su Druskininkų savivaldybės administracijos atstovais ir specialistais. Po susitikimo Miškų urėdija pateikė raštišką atsakymą savivaldybei, kuriame rašoma: „Perdavus miškus valdyti miškų urėdijai, dėl kurorto plėtros kiltų įvairių teisinių ginčų bei nesutarimų su savivaldybės administracija ir miesto visuomene, be to, reikėtų papildomų pajėgų šių miškų priežiūrai. Siekiant to išvengti bei atsižvelgti į tai, kad miesto miškai išsidėstę įvairiais masyvais ir nepatogūs administruoti, manome, kad šių miškų perdavimo valdyti patikėjimo teise Druskininkų miškų urėdijai nėra tikslinga“.

Urėdas pripažino, kad miesto miškuose, kuriuose įrengti įvairūs parkai, miškininkai negali vykdyti pagrindinės savo veiklos – rūpintis mišku, saugoti medžius nuo kenkėjų, veisti jaunuolynus ir pan.
„Mes visada džiaugiamės, kai mums ką nors atiduoda, bet šiuo atveju, gal ir pasikartosiu, vykdyti savo veiklos kaip dera negalėtume. Dauguma miesto miškų išdėstyti ten, kur įrengta infrastruktūra, pavyzdžiui nuotykių parkas „One“, centrinis miesto, taip pat Vijūnėlės – Druskonio parkai ir, netgi, miesto kapinės. Daugumoje tokių miškų vykdoma miesto plėtra, o kiti miškai išsidėstę tarp gyvenamųjų rajonų...“ – kalbėjo Druskininkų miškų urėdas Z. Naujokas.

Artimiausi planai

Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas sieks, kad kurorto miškai, esantys centrinėje miesto dalyje, būtų perduoti valdyti patikėjimo teise savivaldybei. Meras sakė, kad šia tema buvo kalbėta su Aplinkos ministru jo viešnagės Druskininkuose metu.

„Manau, kad bus dar ne vienas susitikimas su atitinkamais ministerijų atstovais. Tikrai ketiname spręsti šį klausimą,“- patikino meras.