Kas laukia lietuviškos žiemos: sniegas ir šaltis bus tikra retenybė

 (31)
Klimato kaita Lietuvoje jau pradėjo juodą darbą. Poveikį jaučia ne tik žmonės, bet ir gamta. Žiemos sezoną klimato atšilimas taip pat neatpažįstamai pakeis. GRYNAS.lt aiškinasi, kaip atrodys ateities žiemos ir kokį poveikį pajus vietinės augalų ir gyvūnų rūšys.
Žiema
© DELFI (D.Pipo nuotr.)

Mokslininkai konstatuoja: išliekant panašiam klimato kaitos tempui šimtmečio pabaigoje Lietuvos vidutinė metinė temperatūra turėtų pakilti daugiau nei 4 laipsniais. Tai gali turėti didelės įtakos šaltajam šalies sezonui. O pasikeitus žiemos sąlygoms poveikį pajus ir vietinės rūšys.

Tačiau daug kam įdomu, ko tikėtis šią žiemą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas tikina, kad sausis bus įprastas, o štai vasaris prognozuojamas šiltesnis.

„Temperatūra nuo sausio mėnesio ko gero bus artima įprastai normai. Prognozuojama, kad ji artima daugiametėms žiemos orų tradicijoms, bet matome, koks buvo įvairus gruodis. Todėl galime sakyti, kad bendra tendencija gal ir bus tokia, tačiau neįmanoma tiksliai nusakyti temperatūros svyravimo amplitudės: ar viena savaitė bus labai šalta, kita šilta, ar bus maždaug panaši temperatūra. O štai vasaris prognozuojamas šiltesnis“, – teigia klimatologas.

Sumažės snieguotų dienų ir daugės lietaus

Šiemet pastebimus orų svyravimus, anot klimatologų, sukelia klimato kaita ir vis auganti vidutinė metinė temperatūra.

Kalbant apie klimato kaitą, būtina išskirti dvejopas jos priežastis: natūralus kitimas, kurį dar galima įvardyti kaip gamtos virsmą, natūralų temperatūros svyravimą ir sukeltas žmogaus veiksmų. Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. D. Valiukas aiškina, kad natūralūs gamtos procesai ir ciklai, sukeliantys klimato kaitą bei svyravimą, trunka ne vieną tūkstantį metų, o kai kurie dar ir yra sunkiai prognozuojami. Jis akcentuoja, kad ypač stipriai klimato kaita veikia lietuviškas, kažkada buvusias neįprastai šaltas, žiemas.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

„Šiltėjimas vyksta. Ir, sakykim, per 50 metų metinė temperatūra pakilo apie 0,8 - 0,9 laipsnius Lietuvoje, tai labiausiai sušilo žiemos. Pastebimas šiltėjimas jau virš laipsnio“, – teigia D. Valiukas.
Mokslininkas priduria, kad keičiasi ne tik vidutinė žiemos temperatūra, bet ir jos trukmė, po truputį nyksta šiam metų laikui būdingos savybės.

„Žiemos tapo ne tik šiltesnės, bet ir trumpėja klimatologinės žiemos. Jos prasideda vėliau ir baigiasi anksčiau. Be to, sumažėja dienų su sniego danga skaičius. Skaičiuojama, kad per 50 metų sniegingų dienų sumažėja apie 10. Keičiasi fazinė kritulių sudėtis: mažiau sniego, daugiau skystų - lietaus - kritulių. Dažnesni kritulių svyravimai, kaip šį gruodį: pasninga, ištirpsta, palyja, pasninga, ištirpsta. Fiksuojamas štai toks orų nepastovumas“, – aiškina mokslininkas.

Šaltukas paspaus rečiau

Manančius, kad iš Lietuvos pabėgs žiemos dr. D. Valiukas ramina tikindamas, jog šalies gyventojai dar tikrai jaus ir didesnį šaltuką, ir galės džiaugtis sniegu. Tiesa, daug rečiau nei buvo įprasta anksčiau: žiema ateityje turėtų būti panaši į praėjusių metų gruodį.

„Tikrai taip nebus, kad mes po keliasdešimties metų visiškai nebeturėsime sniego. Jei žiemos temperatūra yra apie -2,8 laipsnio, gruodžiui vidutinė įprasta temperatūra yra -1,9 laipsnio, sausį ir vasarį po -3,2 laipsniai. Jei ta temperatūra pakyla net apie 2 laipsnius, ji vis tiek yra artima nuliui. Kitaip tariant, numatomas dažnas svyravimas: tai minusas tai pliusas, tai sninga, tai ištirpsta. Todėl nereikia įsivaizduoti, kad klimatas atšils ir žiemos bus labai šiltos. Jos bus panašios į gruodį, gal net lapkričio pabaigą. Bus tokių niūresnių, su dulksna dienų. Ir tikrai nereiškia, kad nebus šalčių. Kiekvienais metais turime vieną kitą savaitę, kada temperatūra krenta iki -20 ar -15 laipsnių“, – prognozuoja klimatologas.

Specialistas pažymi, kad tiek kritulių pokyčiai, kai sniegą keičia lietus, tiek temperatūros svyravimai apie 0 °C dar labiau jaučiami Klaipėdoje, kur vyrauja jūrinis klimatas.

Vis daugiau vandens išgaruoja

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, nuo XX a. vidurio vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo 0,8 laipsnio. Žiemų vidutinė oro temperatūra nuo XX a. vidurio pakilo 1,4 °C.

Dienų su neigiama temperatūra skaičius nuo XX a. vidurio sumažėjo vidutiniškai dešimčia per metus. Taip pat dešimčia sumažėjo ir dienų su sniego danga.

Nuo XX a. vidurio metinis kritulių kiekis Lietuvoje kito nedaug. Tačiau žiemą kritulių kiekis išaugo daugiau nei 5 proc. Keitėsi fazinė kritulių sudėtis, dažnesni skysti krituliai (lietus), o kietų kritulių (sniego) mažiau.

Tokie klimato kitimai žiemą neišvengiamai turi įtakos ir Lietuvos gamtai. Hidrologas Aleksandras Kajutis pabrėžia šalies upių ir ežerų pakitimus. Pasak jo, pastebimas nuolatinis nuotėkio mažėjimas, nes vis daugiau vandens išgaruoja dėl aukštesnės temperatūros. Be to, pailgėjo šiltasis periodas.

„Nuotėkio mažėjimas pastebėtas jau senokai. Jeigu kalbėti apie šiandienos situaciją, kiek sumažėjo upių nuotėkis, tai būtų maždaug 3,8 proc., nežiūrint į tai, kad dėl klimato kaitos kritulių daugėja. Bet išgaravimas didėja dar sparčiau. Na, o jei kalbėti apie ilgesnę perspektyvą, kokių 100 metų, dėl klimato šiltėjimo dar labiau padaugės kritulių, todėl bus maždaug kompensuotas tas išgaravusio vandens kiekis“, – aiškina specialistas.

A. Kajučio teigimu, šaltuoju periodu kritulių aiškiai daugėja, o šiltuoju – vos pastebimai, o tai reiškia, kad vasaromis bus fiksuojamas didesnis upių išsekimas, o žiemą – vandeningumas didės.

Žiema
Žiema
© DELFI (D.Pipo nuotr.)

„Šie pakitimai nėra labai reikšmingi, kalbant apie didesnius galimus procesus upėse. Bet pastebėta, kad dėl šiltėjimo mažėja potvyniai, nes per žiemą nebesikaupia tiek sniego ir vyksta vagos uždumblėjimas, nes potvynio metu buvo išnešama daug sąnašų, kas dabar pastebima retai. Per potvynius juk padidėja vandens masė, energija ir tiesiog išnešamos visos sąnašos, atsidengia žvyringas gruntas, kur žuvys gali dėti ikrus, o dabar mažėja tokių vietų. Bet šis procesas tik pastebėtas, dar jis nėra toks pavojingas“, – pasakoja hidrologas.

Upėse ir ežeruose mažėja ledo dangos

A. Kajutis atkreipia dėmesį į dar vieną procesą, kurį sukelia klimato kaita ir šiltėjančios žiemos – upių ir ežerų pasidengimą ledu. Ne tik mokslininkai, bet ir gyventojai pastebi, kad pastaraisiais metais mažai upių ir ežerų pasidengia ledu. Hidrologas aiškina, kad tai natūrali vandens telkinių reakcija į šiltesnes žiemas.

„Labai sutrumpėjo tas laikotarpis, kai upės pasidengia ledu. Pavyzdžiui, anksčiau Nemune ledo danga laikėsi vidutiniškai 84-76 dienas (įvairiuose ruožuose), o dabar tik apie 38 dienas. Upės pasiskirstė į dvi kategorijas: tos, kurios pastoviai pasidengia ledo danga ir tos, kurios nepastoviai. Anksčiau Lietuvoje būta tik kelių upių, kurios tik kartais pasidengdavo ledu, vyravo upės su pastovia ledo danga. Dabar atvirkščiai: padaugėjo upių, kurios ledu pasidengia ne kiekvienais metais, turi nepastovią ledo dangą. Ežerai užšąla, bet jeigu anksčiau nuo gruodžio 3 prasidėdavo sekliųjų ežerų užšalimas ir iki gruodžio 27 d. užšaldavo visi iki 30 m gylio ežerai, dabar matome, kad jie užšąla kur kas vėliau. Ledo storis taip pat bus mažesnis: jei anksčiau rekordinis ledo storis siekdavo 73 – 74 cm, tai dabar jau niekas apie tai ir nesvajoja“, – komentuoja pašnekovas.

Keičiasi paukščių migracijos įpročiai

Dar didesnę įtaką, kaip teigia mokslininkai, šiltėjančios žiemos daro paukščiams. Lietuvos ornitologų draugijos biologas - ekspertas Gintaras Riauba tikina, kad klimato kaita yra akivaizdi priežastis, lemianti migruojančių paukščių rūšių įpročių pokyčius: jei orai būna švelnesni, nėra šalnų, sniego, žvarbaus oro, paukščiai ilgiau pasilieka arba anksčiau sugrįžta pavasarį.

„Moksliškai patvirtinta, kad pavasarį migracija ankstyvėja, o rudenį vėlyvėja: anksti migruojantys paukščiai pradeda grįžti anksčiau, o rudeninės migracijos metu kai kurie paukščiai išskrenda vėliau. Paprastai itin ankstyvo ar vėlyvo išskridimo datos būdingos pavieniams paukščiams, tačiau net ir pavienių atvejų registravimas leidžia konstatuoti, kad paukščių fenologija kinta“, – teigia biologas.

G. Riauba aiškina, kad žiemų šiltėjimo poveikis sparnuočiams dar nėra iki galo ištirtas, tačiau jau neabejojama, kad pasauliniu mastu paukščių rūšių nykimas šylant klimatui paspartės. Žinant kai kurių rūšių biologinės savybes, galima prognozuoti, kurie paukščiai nukentės labiau, o kurie mažiau. Jau dabar turima duomenų, jog šiltėjantis klimatas neigiamai veikia jūrinių ir kitų šaltesnio klimato juostose perinčių paukščių rūšių populiacijas.

„Nukentės specializuotos, tik tam tikrose buveinėse galinčios išgyventi paukščių rūšys, vadinami tam tikrų buveinių specialistai, sėslūs paukščiai pirmiau gali nukentėti nei migruojantys paukščiai. Reikia paminėti, kad tos jautresnės paukščių grupės nukentės tuo atveju, jei iš tiesų klimato kaitos procesai nulems tam tikrų gamtinių buveinių pasiskirstymo pokyčius, pavyzdžiui, išnyks tam tikro tipo miškai arba jie taps labiau fragmentuoti, tai būtent tokio tipo buveinių rūšys ir nukentės“, – pasakoja G. Riauba.

Neris
Neris
© DELFI (D.Pipo nuotr.)

Galimas invazinių paukščių pagausėjimas

Ornitologas užsimena ir apie invazinių paukščių rūšių galimą prisitaikymą gyvenimui Lietuvoje. Jis vardija užsienio pavyzdžius ir mano, kad mūsų šalyje taip pat įmanomi panašūs procesai, juolab, kad ir savos sparnuočių rūšys, tokios kaip gulbės ar vis daugiau ančių, dažnai pasilieka žiemoti Lietuvoje.

„Dėl invazinių rūšių, sunku prognozuoti, bet Europoje jau turime pavyzdžių, kai dažniausiai iš pietų atskrenda svetimžemės rūšys ir prisitaiko čia gyventi. Kai kuriose Vakarų Europos valstybėse jau yra ir fiksuojama daroma įtaka vietinėms rūšims, nes vyksta konkurencija dėl maisto, perėjimo vietų ir vietinės paukščių rūšys išstumiamos. Tai tokių paukščių rūšių ateityje gali atsirasti ir daugiau“, – aiškina biologas – ekspertas.

Reikšminga įtaka ir augalų rūšims

Kylanti vidutinė žiemos temperatūra gali lemti ir tam tikrus augalijos pokyčius. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorija yra atlikusi tyrimą, kaip į augančią vidutinę metų temperatūrą reaguoja invazinis augalas lubinas. Laboratorijos vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja Sigita Jurkonienė pasakoja, jog tyrimo rezultatai buvo vienareikšmiai.

„Pagal laboratorinius tyrimus, auginant augalus klimato kamerose ir imituojant 5 laipsnių atšilimą, galima prognozuoti, kad invazinis augalas gali prarasti savo invaziškumą – patektų į kitą kategoriją, nebegalėtų tokiomis sąlygomis užkariauti mūsų pievų. Bet tai yra tik trejeto metų eksperimentas, tiriant jo dygimą ir pradines augimo fazes. Aišku, natūraliai, gamtoje, gali viskas vykti šiek tiek ne taip, kaip imituojant laboratorinėse sąlygose šiltėjimą“, – aiškina mokslininkė.

Pasak jos, matant, kad net invazinis augalas gali prarasti kai kurias savo savybes, galima konstatuoti, jog vietiniams augalams klimato kaita gali padaryti dar didesnę įtaką, nors kas nutiks vienam ar kitam augalui, prognozuoti sunku.

„Reiktų įsivaizduoti, kad jeigu tokiam charakteringam ir stipriam augalo bruožui kaip invaziškumas daroma stipri įtaka šiose sąlygose, tai, be abejo, šiltėjimas labai atsilieps ir kitoms rūšims, jų bendrijoms ir tarpusavio santykiams tarp rūšių, šaknų sistemai. Kas nutiks vienai ar kitai augalo rūšiai, sunku pasakyti, nes tam reikia atlikti specialius tyrimus, kaip su lubinais. Nėra taip lengvai prognozuojama, tačiau žinoma viena: klimato šiltėjimas tikrai atsilieps augalams, galbūt ir sėklų daigumu, gal pašiltėjus vieni augalai gali nustelbti kitus. Pusiausvyrą prognozuoti labai sunku“, – komentuoja S. Jurkonienė.

Neiššals parazitai

Sunku nuspėti ir kokią įtaką klimato atšilimas žiemą turės vabzdžiams, nes kol kas trūksta mokslinių tyrimų, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad šiltesnės žiemos tikrai lems vienokius ar kitokius jų rūšių pasikeitimus. Entomologas, Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) doc. dr. Andrius Petrašiūnas pasakoja, kad, remiantis kitų šalių atliktais tyrimais, galima įsivaizduoti, jog panašūs procesai vyksta ir Lietuvos gamtoje.

„Lietuvoje tyrimų, kaip vabzdžiai reaguoja į klimato pokyčius, kol kas, kiek man žinoma, nėra padaryta, todėl kalbėti apie konkrečias rūšis yra sunku, belieka prognozuoti. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje yra atlikti tyrimai, kaip kamanės prisitaiko prie kintančio klimato. Tos rūšys, kurios gyvena piečiau, traukiasi į šiaurę, kur temperatūra lieka tokia, kokia joms yra įprasta gyventi. Tai, ko gero, Lietuvoje tas pats vyksta su kai kuriomis vabzdžių rūšimis, tačiau niekas nėra atlikęs jokių išsamesnių tyrimų“, – teigia dr. A. Petrašiūnas.

Miškas
Miškas
© DELFI (O.Gurevičiaus nuotr.)

Mokslininkas svarsto, kad natūraliai šiauriau gyvenančioms rūšims mūsų šalyje darysis per karšta ir jos trauksis labiau į šiaurę. Be to, pastebima, kad manomai dėl klimato šiltėjimo, iš pietų įvairios rūšys po truputį plinta į šiaurę, jų atsiranda ir Lietuvoje.

A. Petrašiūnas pabrėžia, kad žmones gali vis labiau varginti žemės ūkio ir kiti kenkėjai, parazitai, nes, esant nepakankamai šaltoms žiemoms pastarieji neiššals ir sėkmingai peržiemos.
Mokslininkai sutaria: visiškai iš Lietuvos žiemos nepasitrauks, tačiau sulaukti didelio šaltuko ar gausaus sniego bus vis sunkiau. Tai natūraliai lems tam tikrus pakitimus gamtoje, pavyzdžiui, vis mažėjantį vandens telkinių su ledo danga kiekį, paukščių migracijos ar vabzdžių rūšių pokyčius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)