Apribojimai pavojingų atliekų deginimui, didesni ar mažesni, yra daugelyje užsienio šalių, įskaitant ir Lietuvą. Panaudotą tepalą deginti galima, tačiau tik tam pritaikytose krosnelėse su kelių lygių filtrų sistema. Taip pat norint įsirengti tokią krosnelę reikia gauti leidimą, privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, laikytis apribojimų, kad į aplinkos orą nebūtų išmetama daugiau teršalų nei tai numatyta teisės aktuose, būtina nuolatos vykdyti išmetamų dujų monitoringą. O visų reikalingų dokumentų gavimas gali užtrukti nuo pusmečio iki metų. Todėl net didelės įmonės į galimybę deginti panaudotas alyvas žiūri skeptiškai, nes abejoja, ar tokia investicija atsipirks, o mažos, nenorėdamos pirkti brangių sertifikuotų krosnelių, mokėti dideles sumas už leidimus, neretai tai daro paslapčia, nelegaliai. Tačiau ilgai ir nuolat veikti nelegaliai dažnu atveju nepavyksta. Tuo metu tenka mokėti administracines baudas bei atlyginti aplinkos orui padarytą žalą deginant pavojingas atliekas, teigiama Utenos RAAD pranešime spaudai.
Siekdami, kad pažeidimų netinkamai tvarkant alyvų atliekas būtų kuo mažiau, aplinkosaugininkai primena apie alyvos atliekų keliamą pavojų aplinkai ir šių atliekų tvarkymo galimybes.
Alyvų atliekų tvarkymo galimybės
Alyvos atliekų turėtojas (fizinis asmuo) savo pareigą tinkamai atsikratyti atliekomis gali vykdyti pasinaudodamas šiomis galimybėmis:
• alyvos atliekas perduoti alyvos atliekas turintiems teisę tvarkyti atliekų tvarkytojams;
• alyvos atliekas perduoti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms, jeigu asmuo naudojasi šių įmonių paslaugomis, tvarkydamas savo transporto priemonę.
Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių pareigos:
• nemokamai priimti alyvos atliekas iš asmenų, kuriems teikia transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros paslaugas;
• kaupti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikloje susidarančias alyvos atliekas ir jas laikyti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
• nemaišyti alyvos atliekų su kitomis atliekomis ar medžiagomis;
• susidariusias, sukauptas alyvos atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
Panaudota alyva yra užteršta įvairiais metalais ir kelia pavojų aplinkai. Alyvų atliekoms patekus į vandens telkinius jų paviršius padengiamas orui nepralaidžia plėvele, o dėl to mažėja deguonies koncentracija vandenyje, todėl jame esantys gyvi organizmai gali pradėti dusti. Atliekoms susimaišius su vandeniu susidaro emulsija, kuri lengvai pažeidžia vandens gyvūnų kvėpavimo organus, patekus į gruntą gali sutrikti augalų ir dirvožemio organizmų aprūpinimas deguonimi. Ypač didelė žala daroma šioms atliekoms prasiskverbus į gruntinius vandenis, kuriuos intensyviai naudoja žmogus.
Draudžiama:
• išpilti ar išleisti alyvų atliekas ir alyvų atliekų perdirbimo liekanas į paviršinio bei požeminio vandens telkinius bei drenažo ir kanalizacijos sistemas;
• išpilti ar išleisti alyvų atliekas ir alyvų atliekų perdirbimo liekanas ant dirvožemio;
• perduoti alyvų atliekas asmenims, neturintiems teisės tvarkyti tokių atliekų;
• deginti alyvų atliekas, neturint teisės tai daryti.
Pagal LR ATPK 51/19 straipsnį, alyvų atliekų tvarkymas Alyvų atliekų tvarkymo taisyklėse nenumatytais būdais pareigūnams užtraukia baudą nuo 579 iki 1158 eurų.
