Lietuvos spaudoje šį mėnesį pasirodė informacinis Londono mero pranešimas apie naujai įvedamus automobilių išmetamųjų dujų kiekio standartus Londono mieste. Šio, dviems Lietuvoms gyventojų skaičiumi prilygstančio miesto valdžia buvo atidi praktiškai visų Londone gyvenančių tautybių žmonėms: informacinė kampanija pasiekė ir Lietuvą.

Palies visus įvažiuojančius mikroautobusus ir furgonus

Informaciniuose pranešimuose skelbiama, jog įsigalioja nauji LEZ (žemų išmetimų zonos red. past.) standartai. Nuo šiol visi mikroautobusai bei furgonai galės į miestą įvažiuoti tik tuo atveju, jei jų išmetamųjų dujų kiekis neviršys Euro 3 standarto. O autobusai bei sunkvežimiai turės taikytis prie Euro 4 standarto. Tokios normos Londone įsigalios nuo 2012-ųjų sausio 3 dienos. Kiekvienas automobilis, užsiregistravęs Londono transportą kontroliuojančioje įmonėje yra priskiriamas tam tikram Euro standartui. 

Iš viso pagal išmetamų dujų kiekį išskiriami penki Euro standartai. Pirmasis jų nustato didžiausią, paskutinis – mažiausią galimą automobilių dujų išmetimo kiekį.

Įvažiavimas – už kosminę sumą

Žemų emisijų zona juosia praktiškai visą Londono centrą. Tai - specialūs užkardai ir pro juos gali įvažiuoti tik registruotos transporto priemonės arba dienos mokestį susimokėję asmenys. Nustatytas normas pažeidę automobiliai gaudomi be jokių policijos pareigūnų.

Zoną kertant neregistruotai transporto priemonei specialios stacionarios ir kilnojamos kameros nuskaito automobilio numerį ir jo savininkui skiriama bauda. Dienos mokestis nustatytas toks, jog mėnuo pasivažinėjimo po Londoną senu automobiliu tolygus gero naujo automobilio kainai. Vienos dienos (nesvarbu, ar tai savaitgalis, ar šventinė diena) įvažiavimo kaina mikroautobusams siekia 100, sunkvežimiams – 200 svarų (400 – 800 litų).

Visos ne Londone registruotos transporto priemonės bet kokiu atveju turi būti užregistruotos įstaigoje „Transport for London“ (TFL, „Transportas Londonui“ red. past.) Kitu atveju joms taip pat bus įskaičiuotas vienos dienos įvažiavimo į zoną mokestis, net jei tai bus naujausias ir visus standartus atitinkantis automobilis.


Lietuvoje negalėtų važinėti pusė automobilių

Miestas – galiūnas priima vieniems galbūt drastiškus, tačiau labai reikalingus sprendimus. O kokie Euro standartai galioja Lietuvoje?

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento direktorius Vytautas Krušinskas šypsosi: „Euro 3 standartą atitinka automobiliai, pagaminti po 2000 metų. Jeigu mes pažiūrėsime, kad daugiau nei 50 proc. Lietuvoje važinėjančių automobilių yra senesni nei 13-14 metų, galima teigti, jog Vilniui pritaikius tokį standartą, į miestą neįvažiuotų apie pusė automobilių. Tačiau viską reikėtų tikrinti statistiškai.“
Jeigu mes pažiūrėsime, kad daugiau nei 50 proc. Lietuvoje važinėjančių automobilių yra senesni nei 13-14 metų, galima teigti, jog Vilniui pritaikius tokį standartą, į miestą neįvažiuotų apie pusė automobilių.

V. Krušinsko teigimu, Lietuva – viena iš vos kelių valstybių, dar neturinčių mokesčio už automobilių eksploatavimą. Šis mokestis priklauso nuo transporto priemonės amžiaus, jos atitikimo aukštesniam ar žemesniam Euro standartui arba variklio kubatūros. Galingesnės, daugiau išmetančios transporto priemonės apmokestinamos didesniais mokesčiais. Skyriaus vedėjas pamena, jog iniciatyvų dėl šio mokesčio buvo ne viena, tačiau viskas priklauso nuo politinių sprendimų. O būti politiku, įvedusiu dar vieną mokestį, nenori niekas.

Detalūs išmetamųjų dujų matavimai atliekami tik gamyklose

Euro standartuose vertinami anglies monoksido, kietųjų dalelių (dyzeliniams varikliams), azoto oksido, angliavandenilių dujų išmetami kiekiai. Matuojama, kiek tokių medžiagų iš konkretaus automobilio patenka į aplinką, jam nuvažiavus vieną kilometrą.

Pavyzdžiui, pagal Euro 3 standartą benzinu varomi automobiliai gali išmesti ne daugiau nei 0,15 gramo azoto oksidų, ne daugiau 2,3 gramo anglies monoksido bei 0,2 g angliavandenilių per vieną nuvažiuotą kilometrą. Lietuva kol kas neturi galimybių taip detaliai išmatuoti išmetamųjų dujų sudėties ir kiekių. Tokie matavimai atliekami automobilių gamyklose, nes ir patys standartai yra sukurti daugiau automobilių gamintojams bei eksportuotojams, nei galutiniams vartotojams. Departamento direktoriaus teigimu, gamintojai tiesiog negali tiekti į rinką standartų neatitinkančių automobilių. Tačiau nors jie uoliai laikosi numatytų reikalavimų, Rytų bei vidurio Europos šalyse klesti automobiliai iš „antrų rankų“.

Vilniuje viršijamas leistinas teršalų kiekis

„Šiaip jau jei automobilis Europoje pagamintas pagal Euro 1 standartą, techninių apžiūrų metu jam turėtų būti taikomi šio standarto reikalavimai dėl išmetamųjų dujų, - svarsto V.Krušinskas. - O kiek Euro 5 standarto automobilių (pagamintų 2010-aisiais red. past.) įvežama į Lietuvą, turbūt pavyktų suskaičiuoti ant pirštų. Negalime nustatyti, pavyzdžiui, Euro 3 standarto ir neleisti įvežti žemesnių parametrų automobilių – tai prieštarautų laisvo prekių judėjimo tarp sąjungos narių principams.“

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos direktoriaus pavaduotojo Audriaus Glėbaus teigimu, šiandien visi lengvieji automobiliai Lietuvoje yra tikrinami pagal bendrą Europos sąjungos direktyvą. Taigi nėra vertinama, ar jie atitinka vieną ar kitą standartą – svarbu, kad išmetamųjų dujų kiekis neviršytų dviejų nustatytų procentinių dydžių.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento direktoriaus V. Krušinsko nuomone, šiandien Vilniuje dažniausiai viršijamas kietųjų dalelių koncentracijos kiekis. Kietąsias daleles išmeta dyzelinu varomi automobiliai su senais varikliais. Kita vertus, prie to prisideda ir intensyviai įvairias medžiagas šaltuoju metų sezonu kūrenantys gyventojai, bei statybininkai, nesilaikantys aplinkosaugininkų reikalavimų. 

Tačiau situaciją turėtų pakeisti pokyčiai Europos sąjungos nuostatose. A. Glėbus teigia, jog nauja direktyva 2009/40/EB, nustatanti griežtesnes išmetamųjų dujų normas dyzeliu varomu transporto priemonėms, Lietuvoje turėtų įsigalioti nuo 2012-ųjų.