Jei nieko nedarysime, laukia grėsmingi pokyčiai: didžiuliai vėjai, alinantis karštis ir užlieta Klaipėda

 (133)
Pasaulis vis garsiau kalba apie būtinybę kovoti su klimato atšilimu. Ieškoma priemonių, kaip mažinti aplinkos taršą. Prie būtinų sprendimų priėmimo prisideda ir Lietuva, ratifikuodama Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos mažinimo, kurį patvirtino per 180 pasaulio šalių. GRYNAS.lt aiškinasi, kokius įsipareigojimus prisiėmė Lietuva, pasirašydama susitarimą, kaip ketinama juos įgyvendinti ir kokios pasekmės gali grėsti, jei nepavyks įgyvendinti išsikeltų tikslų.
Klimato kaita Lietuvoje
© DELFI montažas

Klimatas šiltėti gali iki vieno laipsnio

2015 m. gruodžio mėnesį Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje priimtas Jungtinių Tautų (JT) bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimas. Aplinkos ministerijos duomenimis, pirmą kartą istorijoje visuotiniam Paryžiaus susitarimui išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo įsipareigojimus, apimančius 95 proc. pasaulinių emisijų, pateikė per 180 šalių. Tarp jų ne tik išsivysčiusios, bet ir besivystančios šalys. 2016 m. balandžio 22 d. Niujorke įvykusioje pasirašymo ceremonijoje Lietuva kartu su kitomis 174 pasaulio šalimis susitarimą pasirašė. Ši diena įėjo į pasaulio istoriją.

Šalys įsipareigojo siekti ilgalaikio klimato kaitos švelninimo tikslo, kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir siekti, kad didėjimas neviršytų 1,5°C.

Vis dėlto Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. dr. (HP) Arūnas Bukantis aiškina, kad susitarime įvardytas atšilimas 2 laipsniais ne visada suprantamas teisingai.

„Paryžiaus susitarime yra įvardinta dviejų laipsnių tarsi simbolinė temperatūra, kuri reiškia, kad iki XXI a. pabaigos klimatas neturi atšilti daugiau nei 2 laipsniais, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, t. y. 1750 metais. Tačiau reikia pabrėžti, kad iš tų 2 laipsnių mes vieną laipsnį jau esame „išnaudoję“: temperatūra iki XXI a. pradžios jau yra pakilusi vienu laipsniu“, – sako profesorius.

Lietus
Lietus
© DELFI / Karolina Pansevič

Svarbiausias tikslas – mažinti šiltnamio efektą

Aplinkos ministerijos duomenimis, įgyvendinant Paryžiaus susitarimą Lietuva įsipareigojo kartu su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis bendrai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti mažiausiai 40 proc. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m.

Pagal Europos Komisijos skaičiavimus, Lietuvai ES klimato kaitos ir energetikos tikslų iki 2030 m. įgyvendinimas turėtų kainuoti apie 0,39—0,91 proc. šalies metinio BVP vidurkio. Tačiau manoma, jog bus gauta grįžtamoji nauda dėl sutaupytų lėšų energijos žaliavoms įsigyti, naujų darbo vietų sukūrimo dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo, sutaupytos išlaidos žmonių sveikatos gydymui dėl pagerėjusios oro kokybės sumažėjusių susirgimų, padidės pramonės įmonių konkurencingumas dėl inovatyvių technologijų diegimo ir gamybos modernizavimo.

Kaip teigia Aplinkos ministerijos specialistai, didelį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo potencialą turi transporto ir žemės ūkio sektoriai. Tačiau vis dėlto pagrindinės kryptys, siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus – skatinti pramonę diegti inovatyvias, mažą anglies dioksido kiekį išskiriančias technologijas, investuoti į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, didinti energetinį efektyvumą, plėtoti darnią žemės ūkio produkcijos gamybą, skatinti transporto sektoriaus atsinaujinimą ir taršos mažinimą, tausią gamybą ir vartojimą, visuomenės švietimą.

Svarbiausios sritys – energetika ir ir transportas

Apie taršiausius sektorius Lietuvoje kalba ir mokslininkai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos katedros doc. dr. Aušra Zigmontienė prie Aplinkos ministerijos specialistų jau išvardytų pakitimų reikalaujančių sektorių pridėtų atliekų ir žemės ūkio daromą žalą aplinkai. Anot mokslininkės, pirmiausia vertėtų atsigręžti į energetiką.

„Transportas, energetika, žemės ūkio, atliekų tvarkymo sektoriai - pagrindiniai, kurie daugiausiai į aplinką išskiria CO2. Pirmiausia reikėtų mažinti iškastinio kuro naudojimą, nes jis daro bene didžiausią įtaką šiltnamio efektui. Todėl būtina skatinti atsinaujinančios energijos naudojimą“, – pabrėžia specialistė.

Spūstys
Spūstys
© DELFI / Domantas Pipas

Transporto sektoriui mokslininkė įžvelgia didesnius iššūkius. Anot jos, neužtenka tik skatinti visuomenę naudotis viešuoju transportu ar naujesniais, aplinką mažiau teršiančiais automobiliais: būtina gerinti ir kelių infrastruktūrą.

„Kalbant apie transporto sektorių, tikslas yra kuo daugiau naudotis viešuoju transportu ir mažinti nuosavų transporto priemonių naudojimą. Mūsų automobilių parkas nėra jaunas, žmonės važinėja 15 metų ir dar senesniais automobiliais, kurie išskiria daug nuodingų medžiagų į aplinką. Energijos naudojimo efektyvumo didinimas – dar vienas iš transporto sektoriaus uždavinių. Taip pat reikia gerinti kelių infrastruktūrą, pavyzdžiui, aplinkkelių tiesimas. Taip būtų mažinamos spūstys, kurių metu į aplinką automobiliai išmeta didžiulius kiekius šiltnamio efektą sukeliančių dujų“, – mano A. Zigmontienė.

Anot pašnekovės, energetikos sektorius yra lokalus, todėl iš principo galima lengvai surasti sprendimus, kaip sumažinti taršą. Transporto sektorius reikalauja kur kas daugiau individualių visuomenės investicijų, nes tai – mobilus sektorius.

„Pertvarkyti ar patobulinti sektorius taip, kad sumažėtų aplinkos tarša, reikia daug finansinių išteklių. Todėl pažanga labiausiai įmanomas energetikos srityje, kur nemažą investicijų dalį gali skirti ir valstybė. Kalbant apie transporto sektorių, jį pertvarkyti yra kur kas sudėtingiau, nes didesni sprendimai reikalauja didelių individualių gyventojų investicijų. Ne kiekvienas žmogus gali leisti sau įpirkti naują transporto priemonę, mažiau teršiančią aplinką. Juolab hibridinę transporto priemonę ar elektromobilį, kurie yra ekologiškiausi“, – teigia specialistė.

Oro tarša
Oro tarša
© DELFI / Kiril Čachovskij

Reikia taikyti žiedinę ekonomiką

VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos katedros doc. dr. A. Zigmontienė tęsia, jog negalima pamiršti ir ūkio bei atliekų tvarkymo sektoriaus, nes, anot jos, tai sritys, bene labiausiai atitinkančios ES taip skatinamą žiedinės ekonomikos principą.

„Žemės ūkio sektoriuje būtina tvarkyti mėšlo krūvas, kurios skleidžia metano dujas. Kaip jas tvarkyti? Ogi skatinti efektyvias mėšlo tvarkymo technologijas arba, jeigu mėšlas nenaudojamas kaip trąšos, tuomet prioritetas turi būti bioreaktoriuose gaminti biodujas. Taip būtų surinktos metano ir kitos šiltnamio efektą skatinančios dujos. Kalbant apie atliekų sektorių, reikia sugrįžti prie bioskaidžių atliekų tvarkymo. Į sąvartynus turi patekti kuo mažiau bioskaidžių atliekų. Vadinasi, iš visų atliekų srauto bioskaidžias atliekas reikia eliminuoti kompostuojant, gaminant biodujas“, – aiškina mokslininkė.

Daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų į aplinką išskiriančios pramonės atstovai jau ir šiandien GRYNAS.lt vardija įdiegtas naujas technologijas, pritaikytas inovacijas, kurios padeda sumažinti oro taršą. Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Ramūnas Miliauskas sako, jog daugiau kaip gerą dešimtmetį Lietuvos chemijos pramonės sektorius nebėra didžiausias aplinkos teršėjas.

„Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą daugelis pramonės įmonių susidūrė su nuolat griežtėjančiais reikalavimais, susijusiais su aplinkos tarša (pramoninių teršalų direktyva, ES apyvartinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų leidimų prekybos sistemos direktyva ir t.t.). Sparčiai augant pasaulinei konkurencijai chemijos pramonės įmonės nestovėjo vietoje, o siekė sumažinti gamybos kaštus investuodamos į energijos efektyvumo didinimą, kuro ir žaliavų taupymą, žaliavų pakeitimą į efektyvesnes - skystas kuras pakeistas dujiniu. Šios investicijos užtikrino ir pramonės teršalų, išsiskiriančių į aplinką, žymų sumažėjimą lyginant nuo 1990 m.“, – aiškina R. Miliauskas.

Pašnekovas tęsia, kad kai kurie Europos Komisijos siūlymai nesuderinami su Europos Tarybos išvadomis. Anot jo, net efektyviausi įrenginiai, kurie atitinka santykinius taršos rodiklius, vykdantys veiklą sektoriuose, kuriuose esama anglies dioksido nutekėjimo pavojaus, iki 2030 m. susidurs su gamybinių pajėgumų mažinimu.

„Pernelyg ambicingi klimato kaitos politikos siekiai neigiamai paveiks pramonės konkurencingumą Europos ir pasaulinėje rinkose. Įvedus eilę griežtų struktūrinių priemonių, mažinančių ATL kiekį rinkoje, padidės jų kaina, kas iššauks didelį produkcijos kaštų padidėjimą“, – mano R. Miliauskas.

Stiprėja potvyniai

Nors šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas ir reikalauja daug ekonominių išteklių, tačiau mokslininkai akcentuoja galimus padarinius, jei Lietuvai taip ir nepavyks pasiekti Paryžiaus susitarime užsibrėžtų tikslų.

VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. dr. (HP) A. Bukantis vardija pasekmes tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio gamtai ir ūkiui, jei nebūtų įgyvendinti užsibrėžti tikslai.

„Didžiausią susirūpinimą kelia potvyniai, kurių ir dažnis, ir stiprumas kyla. Taip pat vis dažnėjančios sausros, stiprūs ilgalaikiai krituliai, karščio bangos, miškų gaisrai. Netgi būtų galima įvardinti vandens išteklių vis aštrėjančią problemą, kuri betarpiškai susijusi su klimato atšilimu ir kaita, kadangi dėl kylančios temperatūros senka ir geriamo vandens atsargos. Dar galima pridėti vis greitesnį ledynų tirpsmą, kylantį vandenyno lygį, apsemiamas naujas teritorijas. Aišku, gyvūnų ir augalų rūšių nykimas yra bene viena svarbiausių problemų, kurias lemia klimato atšilimas“, – aiškina A. Bukantis.

Grėstų Klaipėdos užtvindymas

Anot mokslininko A. Bukančio, susitarime įvardijama dviejų laipsnių temperatūra yra riba, kada gamta ir žmogus dar gali prisitaikyti prie klimato kaitos be didesnių padarinių. Jau dabar pastebimos klimato atšilimo pasekmės, kurios laikui bėgant dar stiprėtų.

„Pakilus jūros lygiui vėjo patvankų metu galimas Klaipėdos miesto užtvindymas, ypač žemesnių, centrinės miesto dalies rajonų. Sustiprėtų labai agresyvi vandens ardomoji veikla pliažuose, galima sakyti, visur: tiek žemyninėje dalyje, tiek Kuršių nerijoje. Atrodytų, kad mūsų regionas yra ramus ir ta keliais laipsniais pakilusi temperatūra neturi didelės reikšmės. Tačiau juk kylant temperatūrai daugėja ir kenkėjų bei ligų sukėlėjų rūšių, kurios plinta iš pietų, vidurio Europos“, – teigia specialistas.

Audringa jūra
Audringa jūra
© DELFI / Virginija Spurytė

A. Bukantis prognozuoja, kad jeigu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir toliau augs, Lietuvoje klimatas iki XXI a. pabaigos taps panašus į šiandieninį pietinėse Lenkijos ir Vokietijos srityse.

„Kai mes kalbame apie 2 laipsnius, tai turime omenyje vidutinę globalią temperatūrą. O štai poliarinėse ir vidutinėse platumose šitie atšilimo procesai jau ir dabar yra daug ryškesni. Ir mes jau nuo XX a. pradžios Lietuvoje esame užfiksavę apie pusantro laipsnio vidutinės metų temperatūros pakilimą. Tačiau labiausiai pasikeitė ir dar keisis šaltojo metų laikotarpio temperatūra. Ji kils ir daugiau iškris lietaus, upių potvyniai, kurie tradiciškai turėtų vykti pavasarį, keliasi į gruodį ir trunka 3 – 4 mėnesius. O štai pavasarį ir vasarą fiksuojamas didelis nuosėkis, kuris turi įtakos ir taip Lietuvoje sunkiai besivystančiai upių laivybai. Žinoma, dėl to nukenčia ir hidroenergetiniai ištekliai. Visi šie procesai tik spartėtų, dar reiktų pridėti dažnėjančias ir stiprėjančias sausras, didelę žalą ne tik žemės ūkiui, bet ir miškams“, – pasakoja mokslininkas.

Klimato kaitos poveikis jaučiamas ir dabar (per pastaruosius 50 metų vidutinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo 0,7 oC, vidutinis kritulių kiekis padidėjo 4 proc., 3 kartus išaugo atvejų, kai oro temperatūra aukštesnė nei 30 oC, vidutiniškai 10 dienų sumažėjo su sniego danga, Baltijos jūros lygis Klaipėdoje pakilo 14 - 16 cm ir kt.). Todėl labai svarbu laiku imtis prevencinių priemonių. Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos mažinimo yra veiksmų planas, kaip pasiekti pasaulio užsibrėžtus tikslus. Nors kaina gali būti nemaža, pasekmės, kokių galimai bus sulaukta, jei aplinka ir toliau bus taip pat teršiama šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis – neįkainojamos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

GRYNAS.lt rekomenduoja

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)