Improvizacijai vietos nelieka: trumpai ir aiškiai aprašyta, kur savo sklype reikia sodinti medžius ir krūmus

Gyvenantys nuosavuose namuose ir norintys apželdinti sklypą ar įveisti sodą, negali to daryti bet kur ir bet kaip, nes kitu atveju gali trukdyti augti kitiems augalams ir išdarkyti unikalų kraštovaizdį. GRYNAS.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškinasi, kaip teisingai sodinti ir prižiūrėti želdinius, kad jie nekenktų natūraliai gamtinei aplinkai ir nebjaurotų kraštovaizdžio.

Įforminti saugūs atstumai tarp augalų

GRYNAS.lt kalbinti sodininkai tvirtina, kad augalų sodinimas yra kur kas sunkesnis darbas nei atrodo. Jie sako, kad dažnai nebūna užtikrinti savo sprendimais parenkant augalui tinkamiausią vietą sklype. Tačiau dabar sodininkai gali lengviau atsikvėpti, kadangi šių metų rugpjūčio pabaigoje naujai patvirtinta Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių redakcija. Dokumente aiškiai apibrėžta, kokių taisyklių reikia laikytis sodinant ir prižiūrint augalus savo kieme.

Sodininkė Laimutė sako, kad naujos taisyklės, jos manymu, labai reikalingos. Ji turėjusi nemažai rūpesčių parenkant tinkamą atstumą iki kito augalo. Moters sodyba yra šalia natūralios pievos, kur, jos žiniomis, auga net į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti augalai. Laimutė savo sklype sodino obelis ir baiminosi, kad jų šešėlis gali kristi ant retų augalų. Ji ilgai dvejojusi, kur savo sklype sodinti vaismedžius, kad nebūtų pakenkta aplinkai.

„Bandžiau aš ten matuoti, maždaug įsivaizduoti, kokia bus obelis, bet vis tiek pasodinome per arti pievos. Medis išaugo, o šešėlis krito ant tos pievos. Sunyko augalai šalia medžio. Pas mane buvo atvažiavęs pažįstamas gamtininkas ir sakė, ten augo reti augalai, kurie įtraukti į Raudonąją knygą. Gal dar ir maistingas medžiagas obelis pasisavino, nes ji tai auga toliau, obuoliai sultingi, skanūs. Manau, kad mes taip pakenkėme gamtai“, – pasakoja sodininkė.

O štai Verkių regioniniame parke gyvenantis Darius piktinasi piktinasi, kad kaimynės pasodintos vyšnios darko kraštovaizdį. Jis mano, kad medžiai pasodinti netinkamai parinktoje vietoje.

„Šitaip padrikai medžių niekas nesodina. Negalima šitaip. Pikta žiūrėti. Tikiuosi, kad naujos taisyklės griežčiau viską reglamentuos ir nebus tokių atvejų“, - kalbėjo vyras.

Kas keisis?

Ligi šiol galiojusi redakcija nustatė reikalavimus veisiant medžius ir krūmus, įrengiant vejas ir gėlynus tik valstybinėje ir savivaldybių žemėje. Dabar numatyta, kaip ir kokiu atstumu turi būti sodinami medžiai bei krūmai ir privačioje žemėje.

Ką po įvykusių pasikeitimų turi žinoti nuosavų sklypų savininkai? Pagal šias pakeistas taisykles privačioje žemėje medžiai gali būti veisiami ne arčiau kaip 5 m, krūmai – 1 m atstumu nuo pastatų sienų, išskyrus numatytas išimtis. Be to, nustatyti jų atstumai nuo kaimyninio sklypo ribos, atraminių sienelių, apšvietimo stulpų.

Nemažiau svarbu žinoti, kad naujoje redakcijoje įtvirtinta, jog medžius ir krūmus draudžiama veisti melioracijos griovių ir vandens telkinių dugnuose, melioracijos griovių ir pylimų šlaituose ir vietose, kuriose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose įrašytas draudimas sodinti medžius ir krūmus.

Gyventojams turėtų būti aktualu ir tai, kad draudžiama sodinti medžius ir krūmus kapavietėse ir kapinėse, nesuderinus su savivaldybe ar seniūnija, išskyrus iki 1 m aukščio krūmus. Taip pat draudžiama sodinti valstybinėje ir savivaldybių žemėje miestuose ir miesteliuose, nesuderinus su savivaldybe ar tos žemės valdytoju ar naudotoju arba neturint įgaliojimų tame sklype tvarkyti želdinius.

Priklauso nuo augalo šaknų

Žurnalistų kalbinti mokslininkai sako, kad nauja redakcija iš tiesų reikalinga. Visų pirma, taip apsaugomi natūraliai gamtoje augantys augalai. Antra, aiškiau reglamentavus augalų sodinimą unikalus kraštovaizdis apsaugomas nuo išdarkymo.

Mokslininkai sutaria, kad prieš sodinant augalą reikia žinoti, kokia yra jo šaknų sistema: ar jos eis gilyn į žemės gelmes ar plėsis paviršiuje. Nuo to priklausys šalia esančių augalų augimo sąlygos. Juk besiplečiančios sodinuko šaknys gali trukdyti augti aplinkiniams, galbūt net retiems augalams. Netinkama kaimynystė seniau konkrečioje vietoje augantiems augalams apsunkina vandens, maisto medžiagų pasisavinimą.

Todėl Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Kraštotvarkos katedros doc. dr. Darius Ryliškis sako, kad nauji augalų sodinimo reikalavimai yra būtini norint užtikrinti tinkamą želdinių augimą ir būklę. Anot jo, paprastai šaknų sistema, nematoma plika akimi, yra maždaug pusantro karto platesnė nei lajos plotis. Būtent dėl to, leistino aukščio apibrėžimas yra svarbus.

„Naujoje redakcijoje daugiausiai kalba apie augalų aukštį. Ir tas pasirinkimas nėra kritikuotinas, nes dažniausiai augalų aukštis tiesiogiai koreliuoja su jų šaknų užimamu pločiu. Taigi, žinodami aukštį ne visada, tačiau dažnai galime nuspėti, kiek toli bus išplitusios augalo šaknys. Kitas dalykas, kad vieni augalai turi gilias šaknis, gilumines šaknis, kitų yra paviršinės šaknys. Tai savaime suprantama, kad tie, kurie turi giluminės šaknis, kitiems augalams darys žymiai mažesnę įtaką. Tų augalų, kurių šaknys yra aukštai, žemės paviršiuje, jų įtaka bus didelė. Jie gali nustelbti kitus augalus, nutraukti vandens ir maisto medžiagų tiekimą“, – aiškina D. Ryliškis.

Užstoja šviesą ir kaimynui

Taip pat netinkamu atstumu pasodinus aukštą augalą, pavyzdžiui, obelį ar vyšnią, jis užstoja šviesą kitiems augalams. Be to, šešėlis gali kristi ir į kaimyno sklypą ar kitas teritorijas, kur auga vertingos rūšys. Kraštovaizdžio specialistai aiškina, kad Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių redakcija, kurioje numatytas ir atstumas nuo kaimyno tvoros, turėtų išspręsti nemažai ginčų.

O kas jei kaimynas nesilaiko naujų taisyklių? Kaip aiškina specialistai, čia gali padėti Civilinis kodeksas.

Dažnai dėl želdinių kaimynų santykiai suprastėja. Jei sodinta seniau ir atsiranda nesutarimai, nuosavybės teisės santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas. Jame išaiškinta savininko teisė, jei kaimyniniame sklype augančių augalų šakos ir šaknys trukdo naudoti žemės sklypą.

Susitarus su kaimynu, senas šaknis geriausia apkapoti

Kad konfliktai dėl netinkamai pasodintų želdinių tarp kaimynų įvyksta ne taip jau ir retai, sutinka ir Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Kraštotvarkos katedros doc. dr. D. Ryliškis. Tiesa, jis priduria, kad konfliktai dažnai kyla ne tik dėl lajos suformuoto šešėlio, bet ir dėl sklypo ribas peraugusių želdinio šaknų, ypač jei augalas jau senas. Išsikerojusios šaknys trukdo gyventojams atlikti ūkinius veiksmus savo kiemuose, pavyzdžiui, sodinti daržą ar betonuoti pamatus kiemą. Be to, tokiu atveju augalas ima maistines medžiagas iš kaimyno dirvožemio. Jei taip nutinka, specialistas siūlo tiesiog susitarti su kaimynu ir, abipusiu susitarimu, apkapoti išsiplėtusio augalo šaknis. Tačiau svarbiausia kiekvienam sodininkui tinkamai prižiūrėti savo želdinius. Tuomet šaknys nesiplės į kaimyno kiemą.

„Augalams reikia šviesos, maisto medžiagų. Tinkamas atstumas nuo kaimyno sklypo duoda pakankamai daug vietos šešėliui ir šaknys yra viename sklype. Aišku, būna ir išimčių, kada šaknys specifinės ar neturi, kur augti. Bet jeigu mes turime pagal taisykles pasodintą augalą, dirvožemis nėra perdžiūvęs, jame yra maisto medžiagų, šaknų sistema būna kompaktiškesnė, ne tokia plati“, – aiškina docentas.

Nors medžių ir krūmų sodinimas atrodo lengvas darbas, tačiau būtina laikytis naujai patvirtintų taisyklių. Jos sumažins riziką dėl želdinių susipykti su kaimynu, o svarbiausia garantuos, kad nenukentės šalia, natūralioje aplinkoje, augantys augalai ir kad nebus darkomas kraštovaizdis.

Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles rasite ČIA.