Šių metų spalio 22 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (toliau – tarnyba) skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimo reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti. Jais buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl 14 gyvenamųjų namų Kamšos botaninio – zoologinio draustinio (toliau – Draustinis) teritorijoje statybų pripažinimo neteisėtomis, o Aplinkos ministerija ir Tarnyba įpareigotos spręsti klausimą dėl faktinės padėties ginčo teritorijoje įvertinimo, konkrečių vertingųjų savybių ir jų apsaugos režimų nustatymo, dėl valstybinio Kamšos botaninio – zoologinio draustinio ribų tikslinimo ar keitimo, draustinio individualaus apsaugos reglamento rengimo ir patvirtinimo.
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, išnagrinėjusi skundą ir surinkusi papildomus dokumentus, gruodžio 17 d. priėmė nutarimą atmesti tarnybos skundą ir palikti nepakeistus Kauno apygardos prokuratūros prokurorės priimtus nutarimus.
Išnagrinėjusi minėtą skundą Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė padarė išvadą, kad atliekant teritorijų planavimą bei vykdant statybas ginčo teritorijoje buvo pažeistos imperatyvios, t. y. įsakomosios, įstatymo nuostatos, draudžiančios draustinio teritorijoje statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, taip pat valstybiniuose draustiniuose privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus dalyti dalimis.
Tačiau atsižvelgusi į skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, prokurorė pripažino, kad Kauno apygardos prokuratūros prokurorė pagrįstai nusprendė atsisakyti kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, todėl naikinti skundžiamo nutarimo nėra teisinio pagrindo.
Tokį sprendimą lėmė tai, kad valstybės institucijos, atsakingos už saugomas teritorijas, delsia ir iki šiol nėra parengusios teritorijų planavimo dokumento, kuris aiškiai nustatytų Draustinio ribas, kas, prokurorės nuomone, ir sąlygojo ginčo situacijos, kai buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, atsiradimą. Prokurorės vertinimu, šiuo atveju valstybė pati turėtų prisiimti atsakomybę už jos tarnautojų padarytas klaidas.
Tyrimo metu nustatyta, kad 2007 m. buvo pradėtas rengti Kauno rajono savivaldybės, Noreikiškių kaimo specialusis planas. Jo tikslas - išnagrinėti teritorijos tinkamumą gyvenamųjų ir aptarnavimo objektų statybai, santykį su gretimomis teritorijomis, galimybes išvystyti vietovės infrastruktūrą. Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, atsakydamas į projektavimo įmonės prašymą patikslinti ar nagrinėjama ginčo teritorija tikrai nepatenka į Draustinio ribas arba pateikti Draustinio ribas, konkrečiai į klausimą neatsakė, o tik pateikė 1997 m. gruodžio 29 d. Vyriausybės nutarimu patvirtinto Kamšos valstybinio botaninio-zoologinio draustinio plano (mastelis 1:10000) ištrauką. Aplinkos ministerija, atsakydama Generalinei prokuratūrai nurodė, kad tokį pasirinkimą greičiausiai lėmė tai, kad prašymą pateikė projektuotojas, turintis tinkamą darbo su planais kvalifikaciją.
Tyrimo metu nustatyta, kad Draustinis įsteigtas 1960 m. rugsėjo 27 d. LTSR Ministrų Tarybos nutarimu. 1997 m. gruodžio 29 d. Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintas visų Lietuvos valstybinių draustinių sąrašas. Perkeliant Draustinio ribas ant kartografinio pagrindo buvo remtasi LTSR Ministrų Tarybos 1983 m. gruodžio 14 d. nutarimu patvirtinta Draustinio riba. Kaip žemėlapio pagrindas buvo naudojamas mastelio 1:10000 dešifruoti žemės naudmenų fotoplanai, naujausia ir tiksliausia tuo metu turima grafinė medžiaga, tinkama naudoti kaip plano kartografinis pagrindas.
Draustinio ribos skaitmeniniame formate parengtos 1999 m. ir kuriant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų kadastrą buvo perkeltos ir užregistruotos kadastro duomenų bazėje 2005 m. spalio 13 d. Tarnyba pažymėjo, kad Kadastro duomenys skaitmeniniame formate iš Kadastro duomenų bazės pradėti teikti 2007 m. Tuo tarpu Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2007 m. lapkričio 30 d. raštu atsakydamas į projektavimo įmonės prašymą nurodė, kad siunčia ištrauką iš Kamšos valstybinio botaninio-zoologinio draustinio plano M1:10000, patvirtinto 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486, o duomenų skaitmeniniame formate nepateikė. Tarnyba rašte nurodė, kad Kadastras pilna apimtimi pradėjo veikti po jo pridavimo į eksploataciją 2008 m. vasario 26 d.
Specialusis planas buvo suderintas 2008 m. birželio 13 d. nuolatinės statybos komisijos, į kurios sudėtį įėjo ir Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus specialistas, o 2008 m. birželio 19 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu jis buvo patvirtintas.
Taip pat buvo nustatyta, kad Kauno marių regioninio parko direkcijos vykdomos valstybinės saugomų teritorijų kontrolės programoje dar 2010 metais, t. y. iki išduodant statybą leidžiančius dokumentus ginčo teritorijoje statyti gyvenamuosius namus, buvo numatyta patikrinti Draustinį, tačiau patikrinimas atliktas ir į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo kreiptasi praėjus penkeriems metams, t. y. 2015 metais. Toks institucijos, atsakingos už saugomų teritorijų kontrolę, delsimas atlikti patikrinimą, prokurorės nuomone, negali būti pateisintas finansinių galimybių stoka.
Prokurorė akcentavo, kad visos tyrimo metu nustatytos ir aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad viešojo administravimo institucijos, kurios buvo atsakingos už tinkamą Draustinio priežiūrą, priimant administracinius aktus neveikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Be to, valstybinės institucijos, kurių tarnautojams turėtų būti keliami aukštesni kompetencijos reikalavimai, atsakomybę už specialiojo plano atitikimą teisės aktų reikalavimams bando perleisti privačiam asmeniui, t. y. projektuotojui, pasak jų, turinčiam tinkamą darbo su planais kvalifikaciją. Taip pat, viešojo intereso gynimo teisės nerealizavo nepateisinamai ilgą laiką.
Prokurorė, nagrinėjusi tarnybos skundą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju susiduriama su dviejų teisinių gėrių pusiausvyros problema. Iš vienos pusės yra siekiama apsaugoti teritoriją, kuriai yra nustatytas ypatingas teisinis režimas, iš kitos pusės, siekiama išsaugoti bei išlaikyti atsiradusių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, atitinkantį teisėtų lūkesčių principo idėją. Asmenys, įgiję nuosavybėn ginčo teritorijoje esančius žemės sklypus bei šiuose sklypuose pastatytus gyvenamuosius namus, pagrįstai tikėjosi teisėtų lūkesčių išsipildymo bei teisinių santykių stabilumo užtikrinimo. Šie asmenys neturėjo pagrindo manyti, jog administraciniai aktai yra neteisėti, taip pat nėra duomenų, kad jie patys veikė neteisėtai, teikdami viešojo administravimo subjektams neteisingą ar neišsamią informaciją, siekdami, kad ginčijami aktai būtų priimti.
Prokurorė priimdama sprendimą atsižvelgė ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita.
Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtino, kad valstybės institucijos, kurios buvo atsakingos už tinkamą Draustinio priežiūrą, priimant administracinius aktus neveikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai ir viešojo intereso gynimo teisės nerealizavo nepateisinamai ilgą laiką, todėl atsakomybė dėl neteisėtų aktų priėmimo turėtų tekti valstybei.
Įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes prokurorė padarė principinę išvadą, kad apgynus viešąjį interesą, susijusį su saugomų teritorijų apsauga, būtų padaryta didesnė žala kitoms viešojo intereso sferoms, būtent socialinio teisingumo srityje, o asmenims, sąžiningai įgijusiems žemės sklypus bei jame esančius gyvenamuosius namus, būtų sukurti jų teisių ir teisėtų interesų apsunkinimai.
Pagal gautą informaciją dėl Draustinio teritorijos dalyje galimai neteisėtai atliktų statybos darbų bei žemės paskirties keitimo Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras š. m. lapkričio 2 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo. Minėtą tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pareigūnai, tyrimą organizuoja ir vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
