Estijos užstato sistemą administruojančios įmonės „Eesti Pandipakend“ vadovas Rauno Raalas GRYNAS.lt teigė, kad džiaugiasi galėdamas savo patirtį perduoti lietuviams. Lietuva labai daug ko pasimokė iš Estijos diegiant užstato sistemą.
- Su kokiais iššūkiais teko susidurti Estijai įvedant užstato sistemą?
- Manau, kad sunkiausia buvo sistemos dalyvius (gamintojus, importuotojus ir prekybininkus) supažindinti su sistema, kad jie ją suprastų. Užstato sistema veikia ne pelno siekiančiu principu, todėl buvo labai svarbu, kad visos grandys suprastų sistemos logiką ir tikslą: tai yra švaresnis miestas, gamta ir aplinka.
Todėl valdžios vaidmuo taip pat buvo labai svarbus. Ji turėjo supažindinti užstato sistemos dalyvius ir paskatinti juos prisijungti į savotišką socialinį projektą. Labai džiaugiuosi, kad ir Lietuva suprato, kad ši sistema yra svarbi, taip bus švaresnė ir Lietuva, ir Baltijos šalys.
- Ar daug žmonių iš pradžių grąžindavo pakuotes, ar sistema buvo populiari?
- Žinoma, kad sistema pilnai įsivažiuotų, reikia 1-2 metų. Tačiau nors to niekas ir nesitikėjo, Estijoje žmonės priprato labai greitai. Jau per pirmus metus žmonės grąžino daugiau nei 60 proc. pakuočių ir tai buvo tikras skaičius, ne popieriuje, kaip dažnai nutinka Rytų Europoje.
- Kaip žmonės vertina šią sistemą dabar?
- Natūralu, kad prie kiekvieno naujo dalyko žmogus turi prisitaikyti. Buvo didelis atotrūkis tarp atliekų surinkimo nuo Estijos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio ir 2005 metų, kai Estijoje pradėjo veikti sistema. Manau, kad daugelis žmonių pasąmonėje dar prisiminė sovietinės okupacijos laikotarpį, kai buvo ribota stiklo surinkimo sistema ir tai padėjo grįžti prie pakuočių rinkimo rutinos. Manau, kad Lietuvoje viskas bus paprasčiau, nes jūs jau turite veikiančią stiklo pakuočių surinkimo sistemą, tik dabar prisidės dar ir kitokių pakuočių.
Depozito sistema Estijoje veikia jau 10 metų (nuo 2005 metų gegužės) ir mes labai didžiuojamės, kad per tą laiką buvo perdirbta 2,87 milijardo pakuočių. Kadangi Estijoje yra mažai, vos 1,3 milijono gyventojų, verta didžiuotis šiuo skaičiumi.
- Kiek dabar yra perdirbama pakuočių Estijoje?
- Kiekvienais metais mūsų centrą pasiekia 242 milijonai vienkartinių pakuočių. Dar 20 proc. daugkartinio naudojimo stiklo pakuočių iš prekybos tinklų keliauja tiesiai gamintojams, kad būtų išplautos ir vėl pripildytos. 2015 metais lapkričio mėnesį mūsų pakuočių surinkimo lygis buvo: 89 proc. PET pakuočių, 85 proc. vienkartinių stiklo pakuočių, apie 70 proc. skardinių. Šios pakuotės yra perdirbamos.
- Kokios šalys buvo pavyzdys Estijai įsivedant užstato sistemą?
- Mums pavyzdys buvo seniausia pasaulyje užstato sistema Skandinavijos šalyse (Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje). Daugiausiai žinių perėmėme iš Norvegijos ir Švedijos. Visada sakiau, kad 60-70 proc. užstato sistemos yra panaši visose valstybėse, tačiau yra kita dalis, vietos specifika (geografinė padėtis, gyventojų tankumas, kultūros ypatumai ir t.t.). Tai yra paskutinis sistemos sukūrimo žingsnis.
Labai džiaugiuosi, kad mes turėjome galimybe savo žinias perduoti lietuviams ir taip prisidėti prie užstato kūrimo sistemos Lietuvoje. Labai norėčiau, kad jūs išvengtumėte klaidų, kurias padarėme mes.
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“, įmonės, kuri yra atsakinga už užstato sistemą Lietuvoje, vadovas Gintaras Varnas teigė, kad iš Estijos buvo perimta nemažai pamokų.
„Ruošdamiesi naujosios užstato sistemos pradžiai, nuolat bendradarbiavome su Estijoje veikiančiu užstato sistemos administratoriumi, domėjomės ne tik jų pasiekimais, bet ir sunkumais, su kuriais susidūrė. Tad pirmaisiais sistemos veikimo metais planuojame surinkti apie 60 proc. į rinką išleidžiamų pakuočių, o ilgainiui – 85 proc. pakuočių. Žinoma, sėkmingas sistemos startas, visų pirma, priklauso nuo pačių šalies gyventojų. Tikimės, kad perimta geroji patirtis ir didžiulis darbas, kurį nuveikėme rengdamiesi vasario 1 dienai, padės sistemai sėkmingai prigyti ir Lietuvoje“, - teigė G. Varnas.
