Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (12)
Juodos vėjo jėgainės

Eksperimentas Norvegijoje: kam juoda spalva perdažomos vėjo jėgainės

Jau kuris laikas mokslininkai JAV sprendžia dilemą, kaip išgelbėti paukščius, kurie žūsta nuo vėjo jėgainių. Nors vėjo jėgainės gamina švarią žalią energiją, skaičiuojama, kad vien JAV kasmet į jas atsitrenkę žūsta per 40 tūkst. paukščių. Savo ruožtu Lietuva su tokia problema nesusiduria. Bent jau taip sako didžiausią vėjo jėgainių parką Lietuvoje valdančios įmonės „4energia” direktorius Tadas Navickas. Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis pabrėžia, kad neigiamą jėgainių poveikį pirmiausiai galima sumažinti tinkamai planuojant jų išdėstymo vietas. Tiesa, ornitologas pripažįsta, kad išsamių tyrimų šioje srityje trūksta.

Kaip rašo tinklapis grist.com, Norvegijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame pasiūlytas sprendimas, galimai prisidėsiantis prie paukščių gyvybių išsaugojimo. Šio tyrimo pagrindu Norvegijoje finansuojamas eksperimentas, kurio metu 68 vėjo jėgainių parkai testuos, ar vėjo jėgainių menčių perdažymas juoda spalva gali padėti paukščiams išvengti mirtinų susidūrimų.

Planas yra toks – vieną iš trijų jėgainės menčių perdažyti juoda spalva, sukuriant didesnį konstrastą nuo aplinkos ir padaryti mentes ryškiau matomas žemiau skraidančioms antims, jerubėms ir kitiems paukščiams. Tam, kad nereikėtų iš esmės keisti baltų jėgainės menčių į naujas juodas, šios bus tiesiog perdažomos. Tyrėjai svarsto, kad toks sprendimas bus žymiai paprastesnis nei kiti būdai paukščiams baidyti.

Norvegija taip pat testuoja ir kitą būdą – vėjo jėgainių mentėse norima įrengti mažas UV lempas, kurios šviesdamos nukreiptų paukščius skristi kita kryptimi.

Žalių ar mėlynų jėgainių nėra matęs gyvenime

„Iš principo yra ieškoma, kokia jėgainė mažiausiai išsiskiria dangaus fone. Lietuvoje didelė dalis jėgainių yra gamintojo „Enercon“, šių jėgainių apatinė stiebo dalis yra nudažoma pereinančios žalios spalvos atspalviu. Tai yra gana aukšta juosta 10-15m aukštyje, tikriausiai turima galvoje, kad žiūrintys žmonės į jėgainę, apatinę jos dalį dar tapatintų su mišku, o viršutinę su dangumi, todėl ji būna pilka“, - taip spalvų konstrastus aiškino T. Navickas.

Realiame gyvenime nežinau, ar taip daroma. Nors buvo atvejų Amerikoje, kai parkai uždaromi ar perkeliami, Lietuvoje net neįsivaizduoju, ar tai leistų teisinė bazė... Tai yra labai sudėtingi dalykai. Yra teorinės schemos, o praktiškai viskas Lietuvoje yra daroma tik fantazijų lygmenyje. Galbūt skamba gražiai, bet …“
L. Raudonikis

Pašnekovas sako, kad užsakovui pageidaujant kitokių jėgainės spalvų, ko gero, tai įgyvendinti būtų įmanoma, bet praktikoje tai pasitaiko retai.

„Kai kur jėgainių menčių galai yra dažomi raudona spalva, tai priklauso nuo aviacijos saugumo taisyklių toje šalyje. Lietuvoje yra tiek su dažytais menčių galais, tiek be jų, nes šitas reikalavimas nebėra privalomas. Dažytų mėlynai, žaliai, geltonai nemačiau gyvenime“, - pripažino didžiausią vėjo jėgainių parką Lietuvoje valdančios įmonės vadovas.

Su mentimis žaidžia jūriniai ereliai?

Norvegijoje eksperimentas perdažant vėjo jėgainių mentis vykdomas siekiant išsaugoti paukščių gyvybes, tačiau T. Navickas sako, kad Lietuvoje paukščiai, atsitrenkę į vėjo jėgaines, beveik nežūsta.

„Mes keliuose savo parkuose pagal poveikio aplinkai vertinimą vykdėme ir vykdome monitoringą. Didžiausiame Lietuvos parke, kuriame turime 17 vėjo jėgainių, darėme monitoringą ir kurį laiką skaičiavome paukščius. Pseudo žalieji dažniausiai sako, kad paukščiai pridaužomi, tačiau juos išnešioja lapės, šeškai, katės ir t.t. Ką darėme? Dėliojome negyvus paukščius ant žemės, žiūrėjome, kiek jų dingo ir pagal tai pas mus parke nusamdyti mokslininkai išskaičiavo, kad per metus turėtų žūti 8 nedideli paukšteliai. Suprantu, kad 8 paukštelių gali būti gaila, bet turiu nelaimę turėti namą netoli miško su dideliais langais, į kuriuos, kol jų neapsiklijavau (specialiais ženklais – red. past), per šį pavasarį daugiau nei 8 paukščiai atsitrenkę užsimušė“, - taip situaciją komentavo T. Navickas.

Būtent dėl atliktų skaičiavimų, pašnekovas daro išvadą, kad jėgainės Lietuvoje nėra paukščių žuvimo priežastis. Jis svarsto, kad Norvegijoje tokį eksperimentą galimai galėjo paskatinti jūrinių erelių, kurių ten gausu, žaidimas su jėgainių mentimis, tačiau pašnekovas sako, kad yra girdėjęs tik tokius gandus, o kiek juose tiesos spėlioti nesiryžo.

Ornitologas: svarbu ne spalva, o tinkamas planavimas

Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) vadovas L. Raudonikis sako, kad viskas priklauso nuo to, kuriose vietose yra statomos vėjo jėgainės. Jeigu teritorijos gausiai lankomos paukščių, su jų žuvimo mastais susiduria dauguma šalių. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje vėjo jėgaines leidžiama statyti tik atlikus poveikio aplinkai tyrimą, todėl neigiamas poveikis yra sumažinamas iki minimumo.

„Bet kuris statinys ar ferma, ar namas turi tam tikrą poveikį paukščiams. Poveikis yra, bet poveikio aplinkai ataskaita ir vertina ar tas poveikis yra reikšmingas, ar ne. Visos europinės rekomendacijos akcentuoja, kad viską galima padaryti per planavimą. Kitas momentas – priemonės, kurių galima imtis, jau kai jėgainės veikia – dar sumažinant poveikį. Jeigu grįžtume prie jėgainių dažymo klausimo, tai jeigu jėgainė geroje vietoje stovi, jos ir dažyti nereikia. Bet jeigu jau pastatya pavojingai ir nenori niekas nuimti, tada perdažymas aktualus tampa“, - sako L. Raudonikis. Anot jo, prevencijai gali būti taikomos ir kitokios apsaugos priemonės – yra pasiūlymų dėti tinklus tarp menčių, kabinti oranžinius rutulius ir t.t.

Pas mus parke nusamdyti mokslininkai išskaičiavo, kad per metus turėtų žūti 8 nedideli paukšteliai. Suprantu, kad 8 paukštelių gali būti gaila, bet turiu nelaimę turėti namą netoli miško su dideliais langais, į kuriuos, kol jų neapsiklijavau (specialiais ženklais – red. past), per šį pavasarį daugiau nei 8 paukščiai atsitrenkę užsimušė.
T. Navickas

Tačiau ornitologas nelinkęs daryti išvadų, kad paukščių žuvimo į vėjo jėgaines problematikos Lietuvoje neturime. Jis pabrėžia, kad tam, kad darytum tokias išvadas, būtini išsamūs tyrimai, o tokių Lietuvoje mes neturime: „Problematika yra valstybiniu mastu. Kitų šalių praktikoje valstybė finansuoja tyrimus, stebėseną. Dabar, kol niekas nepastatė, nežino […] Nėra pakankamai tokių tyrimų Lietuvoje, niekas jų nedaro ir nefinansuoja“.

Anot jo, kai daroma poveikio aplinkai ataskaita, joje rašoma, kad nėra informacijos, kad būtų reikšmingas poveikis, todėl darysime stebėseną, ir jeigu bus atvejų, tada reikės imtis priemonių – stabdyti ar perkelti. „Realiame gyvenime nežinau, ar taip daroma. Nors buvo atvejų Amerikoje, kai parkai uždaromi ar perkeliami, Lietuvoje net neįsivaizduoju, ar tai leistų teisinė bazė... Tai yra labai sudėtingi dalykai. Yra teorinės schemos, o praktiškai viskas Lietuvoje yra daroma tik fantazijų lygmenyje. Galbūt skamba gražiai, bet …“, - kalbėjo L. Raudonikis.

Jis pripažino, kad kartu su ornitologais daro monitoringą viename vėjo jėgainių parke, ten poveikio kol kas nepastebėta, bet tai tėra vienas parkas iš daugelio: „Už visą šalį kalbėti negalime“, - apibendrindamas sakė Lietuvos ornitologų draugijos direktorius.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas