Susidomėjimas – didžiulis

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos programos skyriaus vyriausioji specialistė Indrė Kapusčytė GRYNAS.lt sakė, kad toks kvietimas jau buvo skelbtas pernai ir kadangi susilaukė didelio susidomėjimo, šiemet pratęstas.

„Pareiškėjai turi galimybę įsirengti saulės kolektorius, vėjo elektrines bei biokuro katilus ar geoterminio šildymo sistemas savo reikmėms, o ne pardavimui“, - sakė I. Kapusčytė. Jos teigimu, individualiems namams įsirengti atsinaujinančios energijos šaltinius iš viso skirta 2 mln. litų paramos.

„Iki šios dienos esame sulaukę labai daug projektų – apie 200”, - sakė specialistė. Ji pabrėžia, kad šiemet subsidijų gavimo tvarka yra ženkliai supaprastinta, t. y. tereikia užpildyti projekto registracijos formą www.laaif.lt tinklapyje. „Ji labai nesudėtinga ir reikalauja minimalių laiko sąnaudų. Joje turi būti nurodyta pagrindinė informacija apie pareiškėją bei diegiama įranga ir technologija. Pagrindinis reikalavimas – kad namas būtų visiškai baigtas statyti ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Kitas dalykas – tai turi būti gyvenamieji namai. Nebaigtos statybos namai paramos prašyti negali“.
R. Viduolis
Kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Čekijoje subsidijos, kiek žinau, siekia 50 proc. Bet 30 proc. irgi šis tas, geriau negu nieko. Jeigu tos informacijos daugiau būtų, žmonės žinotų, tikrai gal ir koks sujudimas atsirastų – dabar kol kas iš klientų net negirdėjau, kad jie paminėtų tą reikalą.

Paramos programoje gali dalyvauti tie individualūs namai, kurie biokuro katilus savo namuose įsirengė nuo 2012 balandžio 15 d. iki šių metų gruodžio 1 d.

„Visos projektų registracijos formos priimamos iki tol, kol pakaks lėšų. Kai bus gauta daugiau projektų, nei skirta lėšų, priėmimas bus stabdomas“, - patikslino I. Kapusčytė.

Vis dėlto, apsidžiaugusiems, kad galės susigrąžinti kone trečdalį įsigyto biokuro katilo sumos, vertėtų suklusti – galima susigrąžinti dalį sumos tik nuo tų katilų, kurių vertė neviršija nustatytų „lubų“.

„Ministro įsakymu yra nustatyti maksimalūs tinkamų išlaidų dydžiai, tarkime, katilo, kūrenamo biokuro granulėmis, už kilovatą maksimalus tinkamų išlaidų dydis – 500 Lt. Pagal šį dydį ir apskaičiuojama galima subsidija“, - patikslina I. Kapusčytė.

Viliasi subsidijų ir kitiems metams

Ar valstybės subsidijos įsirengiant biokuro katilus bus skiriamos ir kitąmet pasakyti dar anksti, nes išlaidų sąmatos sudaromos metams. Tačiau I. Kapusčytė daro prielaidą, kad subsidijos ir kitiems metams gali būti realios.

„Pernai buvo paskelbtos naujos šios dvi priemonės (subsidijos atsinaujinantiems energijos ištekliams ir renovacijai – red. past.) fiziniams asmenims, poreikis buvo labai didelis. Šiemet papildomai skirtas finansavimas. Šiemet susidomėjimas lygiai taip pat didelis, žmonės noriai vykdo projektus ir prašo kompensacijos, todėl galbūt, atsižvelgiant į šių metų poreikį, ir galėtume tikėtis. Viskas priklausys nuo finansavimo. Lėšos į programą gaunamos pardavus taršos leidimus ir tuomet jos paskirstomos, kokias priemones finansuoti. Sudėtinga atsakyti tiksliai, kad tikrai kitais metais bus, bet tikėtis galime“, - ateities perspektyvas atsargiai vertino Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos programos skyriaus vyriausioji specialistė I. Kapusčytė.

Vieni pardavėjai jaučia sujudimą, kiti - ne

Savo ruožtu biokuro katilais prekiaujančių įmonių atstovai pasidaliję tarsi į dvi stovyklas. Vieni giriasi, kad susidomėjusių biokuro katilais klientų skaičius auga tiesiog akyse, kiti sako, kad vasarą – visiškas pirkimo štilis.

„Susidomėjimas biokatilais yra didžiulis. Žmonės darosi vis sąmoningesni, taigi savo būstą nori šildyti ir pigiai, ir ekologiškai. Tokie norai yra įgyvendinami, kadangi būsto šildymas biokuru yra itin ekologiškas, o pasinaudojus naująja kompensavimo programa, investicijas galima sumažinti net trečdaliu“, – sako įmonės „Biokaitra“ komercijos vadovas Aurimas Žala.

Nors kasmet vis didesnio populiarumo sulaukiantys biokuro katilai reikalauja nemažų investicijų, skaičiuojama, kad jos atsiperka per 3-5 metus. Lietuvių gaminamų granulinių katilų kainos svyruoja nuo 10 000 Lt už katilą, skirtą individualiam namui, iki 40 000 Lt už katilą, skirtą patalpoms, didesnėms nei 300 kv. m. Pasinaudojus subsidijomis ir susigrąžinus trečdalį lėšų, biokatilas pirkėjui kainuos atitinkamai nuo 7 000 Lt iki 28 000 Lt. Per kiek laiko katilas atsiperka priklauso ir nuo kuro, kuris naudojamas. Išlaidos už 1 kv. m šildymą malkomis per mėnesį sudaro 2,33 Lt, šiaudų granulėmis – 2,96 Lt, medžio granulėmis – 3,68 Lt, gamtinėmis dujomis – 5,37 Lt, dyzeliu – 5,85 Lt, elektra – 10,26 Lt.
I. Kapusčytė
Pareiškėjai turi galimybę įsirengti saulės kolektorius, vėjo elektrines bei biokuro katilus ar geoterminio šildymo sistemas savo reikmėms, o ne pardavimui ir gauti iki 30 proc. valstybės kompensaciją. Iš viso skirta 2 mln. litų paramos.

„Pirkėjai kol kas nedaug žino apie šią biokaltilų subsidijavimo programą, todėl visiems mūsų klientams, besidomintiems mūsų katilais, stengiamės paaiškinti, kaip pasinaudoti subsidijomis, padedame sutvarkyti dokumentus, kad pirkėjai nepraleistų galimybės katilus įsigyti pigiau“, – aiškino A. Žala.

Biokuro katilais prekiaujančių įmonių „Technika Jums“ ir „Kalvis“ atstovai pripažino, kad vasarą prekyba nedžiugina ir pirkėjų didesnio susidomėjimo dėl valstybės teikiamų subsidijų neužfiksuota.
„Dabar visi atostogauja ir niekam nerūpi, visi galvoja, kad žiemos tikriausiai nebus, nes dabar labai šilta“, - teigė „Technika Jums“ atstovas Regimantas Viduolis. Jo teigimu, žmonėms iš tiesų trūksta informacijos šia tema.

„Kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Čekijoje subsidijos, kiek žinau, siekia 50 proc. Bet 30 proc. irgi šis tas, geriau negu nieko. Jeigu tos informacijos daugiau būtų, žmonės žinotų, tikrai gal ir koks sujudimas atsirastų – dabar kol kas iš klientų net negirdėjau, kad jie paminėtų tą reikalą“, - neslėpė R. Viduolis.