Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (100)
Statybos
DELFI (T. Vinicko nuotr.) / Statybos

Didžiausia Lietuvos gėda: analogų surasti sunku

GRYNAS.lt kartu su Latvijoje ir Estijoje veikiančių portalų DELFI žurnalistais atliko tarptautinį tyrimą siekiant išsiaiškinti, kokie Baltijos šalyse yra nelegalių statybų mastai. Visose trijose šalyse situacija smarkiai skiriasi, bet aišku viena - tokių įžūlių atvejų kaip Lietuvoje kaimyninėse šalyse tiesiog nėra.

Statybų kontrolė ir leidimų išdavimas – vienose rankose

Estijoje statybų leidimus išduoda vietinės savivaldybės, kurios taip pat yra atsakingos ir už statybų priežiūrą. Visos šalies mastu nėra jokios duomenų bazės, kuri kauptų duomenis apie nelegalias statybas šalyje.

Ekonomikos reikalų ministerijos duomenų bazėje yra visi šalyje esantys pastatai, tačiau bazė dar nepilna. Iki 2020 metų visi pastatai turėtų būti šiame registre. Pastatai, esantys šiame registre, yra legalūs.

Pasak ministerijos, Estijoje yra apie 28 tūkstančius namų, kurių nėra šioje bazėje, bet tai nereiškia, jog jie nelegalūs. Nemaža dalimi į šį skaičių patenka seni sovietų laikais statyti namai, kurie nėra tinkamai įregistruoti.

Latvijoje statybas kontroliuoja taip pat kiekviena savivaldybė atskirai, todėl labai sunku pasakyti, kiek nelegalių statybų šalyje yra, nėra bendros duomenų bazės, duomenis turi tik kiekviena savivaldybė atskirai.

Nežino, kiek nelegalių statinių šalyje yra

Pernai Latvijos Valstybinė aplinkos tarnyba, tirianti statybas dėl poveikio aplinkai, pradėjo 8 administracinius procesus dėl statybų pajūryje, tačiau, pasak tarnybos, tai nėra didelė problema.

Kartais į statybų procesą Latvijoje tenka įsijungti ir policijai. 2015 metais pajūrio apsaugos juostoje nežinomas asmuo ėmė reguliariai kirsti medžius, nes norėjo ten nutiesti kelią. Tačiau niekas nebuvo nubaustas, nes kaltininkas nebuvo surastas.

Tačiau konkrečią nelegalių statybų statistiką turi tik vietos savivaldybės, kiekviena atskirai. Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba tokių duomenų nekaupia.

Estijoje situacija yra tokia pati.

Lietuvoje galiojanti tvarka yra visai kitokia. Savivaldybės išduoda tik statybas leidžiančius dokumentus bei tvirtina detaliuosius planus. Statybas kontroliuoja ir tikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), kuri ir žino, kiek nelegalių statybų atvejų yra šalyje. Be to, ji gali skirti baudas ir įpareigoti pašalinti nelegalius statinius. O jei tai nepadaroma, inspekcija kreipiasi į teismą.

Nelegalių statybų statistika Lietuvoje

Lietuviai bent jau žino, kokia situacija su nelegaliomis statybomis yra šalyje. Duomenys rodo, kad nelegalių statybų per penkerius metus Lietuvoje palaipsniui mažėja.

2011 metais buvo nustatyta 841 savavališka statyba, 453 padariniai tais pačiais metais buvo pašalinti. 2012 m. nustatyti 717 savavališkos statybos atvejai, 87 tais pačiais metais buvo pašalinti. 2013 m. nustatyti 618 atvejai, 76 tais pačiais metais buvo pašalinti, 42 iš jų gavo leidimus. 2014 m. nustatyti 498 atvejai, 76 tais pačiais metais buvo pašalinti, 53 iš jų gavo leidimus. 2015 m. – nustatyti 462 atvejai, 72 tais pačiais metais buvo pašalinti, 47 iš jų gavus leidimus.

Savavališkos statybos padarinių pašalinimo galimybės: nugriauti statinį (jo dalis) arba statinį pertvarkyti pagal projektą; gauti statybą leidžiantį dokumentą, kai tokio statinio statyba toje teritorijoje yra galima.

VTPSI perdavus antstoliams vykdyti pagal teismų sprendimus išduotus vykdomuosius raštus, 2015 metais nugriauta arba pradėta griauti 13 objektų (21 statinys), 2014 m. – 7 objektai (9 statiniai), 2013 m. – 9 objektai (11 statinių), 2012 m. – 5 objektai (6 statiniai).

Statybos Vilniuje ir Klaipėdoje

Estijos ir Latvijos tarnybos taip pat negalėjo pateikti tikslių skaičių, kiek nelegalių statybų per penkerius metus buvo nustatyta sostinėje bei pajūrio regionuose.

2011 m. Vilniaus apskrityje nustatyti 240 nelegalių statybų atvejų, Klaipėdos apskrityje – 121.

2012 m. Vilniuje - 339 atvejai, Klaipėdoje – 57. 2013 m. Vilniuje - 204 atvejai, Klaipėdoje – 75. 2014 m. Vilniuje - 218 atvejų, Klaipėdoje - 61. 2015 m. Vilniuje - 178 atvejai, Klaipėdoje – 65.

Taigi, žiūrint į regionų statistiką, matoma, kad bene pusę nelegalių statybų atvejų yra užfiksuoti sostinėje arba pajūryje.

Paragino valstybines institucijas dirbti geriau

Žurnalistai iš Estijos tikslių duomenų, kiek pastatų per penkerius metus nugriauta pateikti negalėjo, tačiau teigė, kad tokie atvejai yra labai reti, ypač, jeigu kalbama apie namus, kuriuose iš tiesų gyvena žmonės.

2007 metais buvo vienas ryškiausių atvejų Taline, kai buvo be leidimų pastatytas šešių aukštų gyvenamasis namas, buvo pastatytas tik pastato karkasas, todėl po teismų sprendimų nuspręsta pastatą nugriauti.

Nacionalinis audito biuras Estijoje 2014 metais paskelbė ataskaitą, kurioje paskatino valstybines institucijas nebūti tokioms pasyvioms kalbant apie nelegalias statybas, išsiaiškinti, kiek tokių pastatų yra ir kur jie yra ir ar jie yra saugūs žmonėms.

„Pasak duomenų, kuriuos turime, panašu, kad nelegalių statybų Estijoje mažėja, nes tiesiog mažėja išaugęs statybų bumas, jos nebevyksta taip intensyviai ir vietos valdžia turi daugiau laiko bei priemonių susitvarkyti su nelegaliomis statybomis arba jas įteisinti“, - sakė Estijos audito biuro ryšių su visuomene vadovas Toomas Mattsonas.

Už statybas per arti jūros – tik bauda

Estijos žurnalistai pasakojo, kad kartais pasitaiko atvejų, kai žmonės pasistato statinius per arti jūros, paprastai viskas vyksta taip: gaunamas leidimas valčių pastogei, o pasistatomas namas. Paprastai už tai taikoma bauda, nes tai gali baigtis ilga kova teismuose. Taigi mažos savivaldybės nelabai entuziastingai žiūri į statinių griovimą.

Estijoje draudžiama statinius statyti arčiau nei 100 metrų iki jūros, kai kuriais atvejais ir 200 metrų, nebent statinys ten istoriškai buvo anksčiau, pavyzdžiui, sena valčių prieplauka.

Lietuvoje pajūrio juosta yra 100 metrų ir joje galima statyti tik su vandens telkiniu susijusius statinius bei atstatyti senus pastatus.

Vijūnėlės dvaras
Vijūnėlės dvaras
© DELFI montažas

Baudos skirtingos

Lietuvoje bauda už nelegalias statybas siekia nuo 2 896 iki 5 792 eurų. Taip pat, jeigu statinys įteisinamas jau pradėjus jį statyti, dar reikia sumokėti specialią įmoką, kuri priklauso nuo statinio dydžio ir gali siekti 10 tūkstančių eurų.

Baudos taip pat skiriamos ir juridiniams asmenims. Už naujo ypatingo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo 7240 eurų iki 14481 euro. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo 11584 iki 21721 euro.

Už naujo ypatingo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo 11584 iki 21721 euro. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo 14481 iki 28962 eurų.

Estijoje bauda asmeniui yra iki 1200 eurų, o juridiniam asmeniui bauda gali siekti iki 32 tūkstančių eurų. Tarnybų teigimu, vidutinė bauda asmeniui yra apie 200 eurų, o įmonei 600-1000 eurų, tik labai retais atvejais skiriamos maksimalios baudos.

Latviai pabrėžia, kad bauda visuomet taikoma individualiai, priklausomai nuo aplinkybių bei pažeidimo sunkumo. Maksimali bauda fiziniam asmeniui yra iki 1400 eurų, o juridiniam asmeniui – 7100 eurų.

Galimybė įteisinti pastatą pradėjus statybas be leidimo – visur

Lietuvoje daug ką piktina įstatymo nuostata, kad pradėjus statyti statinį be leidimo vėliau galima jį įteisinti ir gauti leidimą, susimokėjus specialią įmoką, jeigu toje vietoje statyba yra galima.

Vis dėlto, tokia galimybė galioja ir Estijoje, kur tarnybos pirmiausiai ieško galimybių statinį įteisinti, jeigu toje vietoje tai įmanoma. Ten ir statybų leidimų išdavimas, ir statybų kontrolė yra sutelkta vienose savivaldybių rankose, o jeigu kažkas nesutinka su vietos valdžios sprendimais, ginčai sprendžiami teismuose. Pasak vietoje dirbančių žurnalistų, pilnai pastatytą namo, kuriame gyvena žmonės, nugriauti beveik neįmanoma ir apskritai net nebaigti statyti nelegalūs statiniai griaunami ganėtinai retai.

Tokia galimybė galioja ir Latvijoje.

Lietuvoje įžūlių nelegalių statybų atvejų yra labai daug, pavyzdžiui, statybos Kamšos draustinyje, Vijūnėlės dvaras, statybos Kuršių nerijoje. Nors šios statybos yra su visais savivaldybių leidimais, jos vystomos negalimose vietose. Latvijos ir Estijos žurnalistai sako, kad šiose šalyse tokių atvejų tiesiog nėra. Tai nelaikoma didžiule problema.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas