Dažuose slypintis pavojus: metas rimtai susirūpinti

 (30)
Aplinkos tarša gali būti labai įvairi. Dažnai net nepagalvojame, kad šalia mūsų esančios medžiagos gali kelti didžiulę grėsmę. Pavyzdžiui, pakenkti gali net automobilių apdailai, baldams ar kitiems daiktams naudojami dažai. GRYNAS.lt savo tyrime aiškinasi, kokių gamtai kenksmingų medžiagų galima rasti įvairiuose dažuose, koks jų poveikis ir ką daryti, kad tarša būtų kuo mažesnė.
Dažymas
© Shutterstock

Pavasarį kyla noras atsinaujinti: perdažyti namą juosiančią tvorą, perlakuoti senas medines duris ar nusibodusius baldus. Tačiau Baltijos aplinkos forumo specialistai perspėja, kad dažus būtina rinktis atsakingai, nes kitu atveju jie gali pakenkti ir aplinkai, ir visiems gyviems organizmams.

Cheminių medžiagų ekspertė Justė Kukučionė aiškina, kad dažai aplinkai kenkia, jei jie yra išpilami arba jei bet kaip atsikratoma dažų atliekomis. Be to, anot jos, nemažai žalos gali padaryti nugrandyti ir nesutvarkyti seni dažai. „Tokiuose dažuose gali būti sunkiųjų metalų ir tai jau yra pavojinga atlieka“, – teigia J. Kukučionė.

Kokia dažų sudėtis?

Daugelis žino, kad dažuose yra spalvą suteikiantis pigmentas ir medžiaga, kuri tą pigmentą ištirpina. Į dažų sudėti įeina ir kitos medžiagos.

Dažai būna skirstomi pagal paskirtį - lauko darbams ir vidaus darbams. Pagal dažų funkciją kuriama ir jų receptūra. Nors ji daugumai žmonių yra nepažįstama, bet cheminių medžiagų ekspertė J. Kukučionė vis dėlto ragina skaityti dažų sudėtį.
Labiausiai patariama atkreipti dėmesį į tirpiklius, nes būtent jie yra vieni pavojingesnių aplinkai ir gyviems organizmams junginiai.

„Daugiausia kalbama apie tirpikliuose naudojamus lakiuosius organinius junginius, pvz., vaitspiritas, ligroinas, ksilenas ir pan., kurie į patalpų aplinkos orą patenka garuojant - dažant ir kurį laiką po dažymo“, – aiškina chemikė.

Ji taip pat pataria vengti dažų priedų (Cobalt bis (2-Ethylhexanoate), Ethylmethylketoxime, 2-Butanone Oxime, Zinc Phosphate), kurie irgi yra pavojingi ne tik aplinkai, bet ir visiems gyviems organizmams.

Dažų potėpis
Dažų potėpis
© Shutterstock

Reikia pradėti nuo gamybos

Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos katedros vedėjas prof. dr. Saulius Vasarevičius, kalbėdamas apie galimą dažų kenksmingumą, akcentuoja, jog didesnė problema dažnai būna net ne dažų eksploatacija, o jų gamyba.

„Kalbant apie dažus, reikėtų pradėti iš toliau. Visų pirma, tam, kad dažai arba lakas lygiai pasidengtų ant paviršiaus, vien tik pigmento neužtenka. Turi būti ir tirpiklis. Dešimtmečius įprasta naudoti įvairius dažų priedus, tokius kaip tirpiklis, kad dažai pasidengtų. Tirpiklis ištirpina dažą ir patį dažą galima gražiai padengti ant paviršiaus. Vėliau tirpiklis išgaruoja, o pigmentas lieka ant paviršiaus“, – pasakoja profesorius.

Šiltnamio efekto sukėlėjai

Kad tirpikliai – viena iš pavojingiausių medžiagų mūsų atmosferai, sako ir chemikė J. Kukučionė, pridurdama, jog ilgalaikis junginių iš tirpiklių išsiskyrimas gali sukelti negrįžtamas pasekmes.

„Neigiamą poveikį aplinkai gali daryti įmonės, kurių veikloje plačiai naudojami dažai, tirpikliai ir kitos medžiagos, kurių dideliuose kiekiuose yra kenksmingų lakiųjų organinių junginių. Į aplinką patekę šie junginiai dalyvauja cheminėse reakcijose aplinkos ore ir taip žemuosiuose atmosferos sluoksniuose susidaro ozonas. Būtent šiame sluoksnyje susidaręs ozonas sukelia kvėpavimo ligas, kenkia aplinkai, skirtingai nei stratosferinis ozonas, kuris apsaugo Žemę nuo kenksmingų UV spindulių“, – pabrėžia pašnekovė.

Iš medienos nepasišalina

Kitas pavojus, slypintis dažuose, yra pigmentas. Prof. dr. Saulius Vasarevičius sako, kad ši sudėtinė dažų dalis tam tikra prasme dar pavojingesnė už tirpiklį, nes ji niekur neišgaruoja, o įsigeria į medieną ar kitą nudažytą medžiagą. Todėl eksploatuojant nudažytą daiktą visos pavojingos medžiagos gali patekti į vandenį, augalus ir gyvus organizmus.

„Pavojinga medžiaga yra ir pigmentas, kuris reikalingas ne tik spalvos suteikimui, bet ir kai kurie elementai apsaugo nuo pelėsių. Tai tie priedai dažuose neišgaruoja, lieka paviršiuje, medžiagos padengime. Pavyzdžiui, mediena. Jeigu naudota mediena būtų nenudažyta, nepanaudota, tai jau deginti tinkamas produktas. Bet jei su dažais – jau tampa pavojinga atlieka. Ir jei mes išmestume tas atliekas, kurios padengtos dažais ar lakais į pamiškę ar į tą patį sąvartyną, tai vis tiek teršalai yrant medienai gali patekti į ekosistemas: dirvožemį, gruntinius vandenis ir į mitybos grandinę“, – aiškina mokslininkas.

Dažymas
Dažymas
© Shutterstock

Dėl to, kad kenksmingos medžiagos niekur neišgaruoja, draudžiama deginti statybines ir kitas atliekas, kurios padengtos dažais ar laku. Kaip GRYNAS.lt jau yra sakiusi VGTU Aplinkos apsaugos katedros doc. Aušra Zigmontienė, degimo metu visi teršalai išsiskiria į aplinką ir ne tik nuodija visus gyvus organizmus, bet ir turi įtakos sparčiam šiltnamio efektui ir klimato kaitai.

„Nemalonius pojūčius sukelia bei teršia aplinką ir kai kurių žmonių į krosnį kišamos įvairios atliekos, kurias deginti yra draudžiama: buities atliekos, plastikinės pakuotės, guma, užteršta (impregnuota, padengta dažais, laku ar klijais) mediena, seni baldai, langų rėmai, dėvėti drabužiai, atidirbta alyva“, – aiškino mokslininkė.

Kaip teigia oro taršos specialistė, deginant atliekas į aplinką išsiskiria pavojingos medžiagos, ne tik sukeliančios ilgalaikius procesus (šiltnamio efektą) bet ir trumpalaikes reakcijas su ilgalaikėmis pasekmėmis: visos į aplinką patekusios nuodingos dalelės nusėda ant augalų, kuriais minta gyvi organizmai.

Į vandenis nepatenka

Tačiau, kad medžiagos, esančios dažuose, pasiektų Lietuvos vandens telkinius, abejoja Lietuvos geologijos tarnybos Požeminio vandens monitoringo poskyrio vedėja Jurga Arustienė. Pasak jos, kad dažai turėtų stiprų poveikį ir paviršiniams, ir gruntiniams vandenims, į aplinką turi išsilieti nemažas dažų kiekis.

„Jeigu didelis kiekis dažų, turinčių tam tikrų medžiagų, išsilietų į aplinką, tai tada, jau reikia žiūrėti pagal koncentracijas ir vertinti, kiek jie galėtų pasklisti. Vis tiek turi būti nemažas kiekis, kad jis per gruntinį vandenį paveiktų paviršinį vandenį. Iš dažų dėl to, kad jie suiro, išsiskiria labai mažos tirpalų koncentracijos, kurios neturėtų turėti didelės įtakos“, – tvirtina specialistė.

J. Arustienė aiškina, kad jeigu dažai išsilietų tiesiai į gruntinius vandenis, tuomet jų žala – neginčijama. Kai dažai išpilami ant dirvožemio, juose esančios cheminės medžiagos taip ir lieka dirvožemyje, todėl kelia pavojų netoliese augantiems augalams.

Būtina žiūrėti į sudėtį

Gruntinių vandenų dažai gal ir neužterš, tačiau jų daromas poveikis atmosferai – neginčijamas. Todėl specialistai vardija priemones, kurios padėtų išvengti aplinkos taršos.

Dažai
Dažai
© Shutterstock

VGTU Aplinkos apsaugos katedros vedėjas prof. dr. Saulius Vasarevičius tikina, kad dabar, technologijų tobulėjimo laikais, labai lengva dažuose esančius tirpiklius pakeisti į vandenį. Anot jo, kai kurie dažų pramonės atstovai jau ir taiko tokį gamybos būdą.

„Bet pastaruoju metu naujesni dažai gaminami vandens pagrindu, kai tirpiklis yra vanduo. Šiuo atveju, vanduo išgaruoja ir tokio poveikio aplinkai nėra. Todėl svarbu žiūrėti, kokius dažus ketinama naudoti. Aišku, tokio pobūdžio dažai ne visuomet tinkami, viskas priklauso nuo paviršiaus, kurį ketinama dažyti. Ir, aišku, nuo technologinio proceso. O uždavinys yra vystyti technologijas taip, kad visus dažus gamintų vandens pagrindu ir juos būtų įmanoma panaudoti kuo daugiau sričių. Kitaip tariant, skatinama taršos prevencija“, – teigia S. Vasarevičius.

Chemikė J. Kukučionė daugiau rekomendacijų turi vartotojams. Ji vardina, kokius dažus reikėtų rinktis ir kokių vengti.

„Svarbu skaityti įspėjimus ant pakuotės. Jie suteikia informacijos apie tai, ar dažai, lakas gali sukelti alergines reakcijas arba dirginti odą, daryti žalą vandens gyvūnijai. Verta rinktis vandens pagrindo ar dažus su mažiau lakiųjų organinių junginių. Ekoženklais pažymėtuose dažuose naudojama mažiau aplinkai ir sveikatai pavojingos medžiagos. Yra gamintojų, kurie taiko griežtesnius reikalavimus sudėčiai nei ekoženklo kriterijuose. Pavyzdžiui, visai nenaudojami organiniai tirpikliai, pigmentai išgauti iš augalų. Būkite atsargūs grandydami senus dažus: naudokite patikimas apsaugos priemones, drabužius, batus po to išmeskite (tai pavojinga atlieka), išneškite baldus, kruopščiai viską išvalykite“, – aiškina J. Kukučionė.

Atliekas pristatyti į surinkimo vietas

Tiesa, Aplinkos ministerija atsakydama į GRYNAS.lt paklausimą, ar yra konkretūs senų dažų eksploatacijos reikalavimai, teigia, dažytų atliekų tvarkymo reikalavimai yra tokie patys, kaip ir kitų pavojingų atliekų.

Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, turi užtikrinti galimybę atiduoti buityje susidarančias statybos ir griovimo atliekas.

Ir dažytas, lakuotas, ir niekuo nepadengtas statybines atliekas ir kitas buityje susidarančias didelių gabaritų atliekas, buities pavojingąsias atliekas gyventojai gali atvežti ir nustatytą kiekį (apie 250 kg statybinių atliekų) nemokamai palikti savo savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Be to, Atliekų tvarkytojų valstybės registre skelbiamos įmonės, turinčios teisę surinkti, vežti (eksportuoti), laikyti ar kitaip tvarkyti dažų atliekas.

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, jog dirbant su dažais būtina vadovautis tokiomis pačiomis darbų saugos taisyklėmis, kaip ir su kitomis cheminėmis medžiagomis. Ministerija rašo: „Yra bendri darbų saugos reikalavimai dirbant su cheminėmis medžiagomis: svarbiausia dirbti gerai vėdinamose patalpose, naudoti asmens apsaugos priemones (pirštines, kvėpavimo takų apsaugos priemones, tinkamą aprangą). Labai priklauso kokie naudojami dažai: mažiau kenksmingi vandens emulsiniai ar skiediklių pagrindu (vaitspiritas, acetonas) pagaminti akriliniai ir kt.“

Kol kas apie dažų poveikį aplinkai kalbama labai tyliai, tačiau turint omenyje, kaip ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje keičiasi klimatas, reikia kreipti dėmesį į visus taršos šaltinius. Todėl norėdami apsaugoti ir save, ir gamtą, privalome atidžiau rinktis ir dažus bei laką bei paisyti visų saugumo reikalavimų juos eksploatuojant.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

GRYNAS.lt rekomenduoja

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)