EGIO nariai – elektronikos gamintojai ir importuotojai – pernai vidaus rinkai pateikė apie 9 tūkst. tonų buityje naudojamos elektronikos technikos. Pagal organizacijos narių įsipareigojimus EGIO per 2016 metus surinko ir perdirbo apie 4 tūkst. tonų elektros ir elektronikos prietaisų atliekų.

„Aplinkos apsaugos reikalavimai kasmet griežtėja. Šiais metais turime surinkti ir perdirbti virš 4,5 tūkst. tonų buitinės elektronikos prietaisų atliekų, arba mažiausiai 10 proc. daugiau nei 2016 metais“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) ir EGIO vadovas Alfredas Skinulis.

2017 metais Lietuvoje užduotis buitinės elektronikos atliekoms surinkti ir perdirbti didėja 5 proc., palyginti su praėjusiais metais. Kompiuterių monitorių ir televizorių atliekų surinkimo ir perdirbimo kiekis išauga iki 50 proc. (pernai buvo 45 proc.) visų susidariusių atliekų, elektroninių žaislų, laisvalaikio ir sporto prietaisų – iki 40 proc. (buvo 35 proc.), o stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga ar be jos atliekų – iki 55 proc. (buvo 50 proc.). Po 5 procentinius punktus ūgteli ir kitų buitinės elektronikos atliekų surinkimo ir perdirbimo užduotys.

Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvą, buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo lygis valstybėje ES narėje didėja kasmet. Nuo 2019 metų minimalus atliekų surinkimo lygis valstybėje ES narėje kiekvienais metais turės būti 85 proc. susidariusių elektronikos ir elektroninės įrangos atliekų pagal svorį.

Augant atliekų surinkimo užduotims, planuojama gerokai padidinti surenkamų atliekų priėmimo vietų skaičių ir tokiu būdu skatinti gyventojus daugiau rūšiuoti atliekas.

„Planuojame per šiuos metus priėmimo vietų buitinės elektronikos atliekoms skaičių padidinti apie 30 proc. – tai leis gyventojams kur kas patogiau priduoti nebenaudojamus prietaisus. Kaip ir kasmet, aktyviai vykdysime visuomenės informavimo ir švietimo kampaniją, kaip ir kur rūšiuoti buitinės technikos ir elektronikos atliekas“, – sako A. Skinulis.

Šiuo metu EGIO visoje Lietuvoje yra įrengusi 112 elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietų, o skaičiuojant vietas kartu su importuotojais ir gamintojais jų šalyje yra daugiau kaip tūkstantis. Gyventojams atliekų pridavimas šiose vietose nieko nekainuoja, o už nebenaudojamų šaldytuvų, viryklių, skalbyklių ir kitos technikos atvežimą į antrinių žaliavų surinkėjų ir perdirbėjų supirktuves mokamas atlygis.

Nuo šių metų vasario 15 d. pradeda galioti ir griežtesni reikalavimai dėl elektronikos atliekų tvarkymo ir informavimo.

„Dėl naujos tvarkos išauga atliekų tvarkymo sąnaudos, jos turės įtakos atliekų tvarkymo kainai“, – teigia bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų negalima šalinti į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius. Patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą), atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu) ir pridaryti daug žalos gamtai. Perdirbant atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neteršia aplinkos ir nekenkia žmonių sveikatai, bet ir leidžia sumažinti įvairių naujų gaminių savikainą.