Tai paaiškėjo šių metų gruodį Europos patentų biuro (EPO) ir Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos (UNEP) atliktoje analizėje apie klimato kaitos mažinimo technologijų patentų skaičiaus pokyčius ir jų svarbą ekonomikai.
Europoje pagaminama apie 18 proc. visų klimato kaitos švelninimo technologinių išradimų. Dalis tokio tipo išradimų, kurie turi aukštą ekonominį potencialą ir kurių apsaugos siekiama daugiau nei vienoje šalyje, vadinami didelės vertės išradimais – net 40 proc. jų sukuriama Europoje. Dauguma europinių klimato kaitos švelninimo išradimų yra sukurtų švarios energijos ir transporto srityse.
„Europos patentų sistema vaidina svarbų vaidmenį skatinant mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, taip pat remia prekybos ir investicijų srautus, naujų klimato kaitos švelninimo technologijų visoje regionuose plėtrą“, – teigia EPO prezidentas Benoit Battistelli.
Žaliųjų technologijų augimas – po 1997 m.
Minėtoje ataskaitoje konstatuojama, kad nuolatinis klimato kaitos švelninimo technologijų augimas pasaulyje pastebėtas po 1997 m., kai buvo priimtas Kioto protokolas. Tai rodo, jog klimato kaitos politikos įgyvendinimas paskatino šių technologijų vystymą – aktyviausiai kuriami mažo anglies dioksido kiekio technologijų išradimai. Šiandien tokio tipo išradimai sudaro apie 6 proc. visų pasaulyje sukurtų išradimų.
Kioto protokolo reikšmė itin ryški Europoje – čia taršos anglies dioksidu intensyvumas per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjo apie 30 proc. ir nuo 2000 m. buvo mažiausias tarp išsivysčiusio pasaulio regionų.
Apie 80 proc. išradimų, mažinančių klimato kaitą, sukurta šešiose Europos šalyse: Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Švedijoje ir Ispanijoje. Gerais pasiekimais šioje srityje taip pat gali pasigirti Suomija, Austrija, Danija, Graikija, Portugalija. Pavyzdžiui, 1995-2011 m. Vokietijoje sukurta 38 575 išradimų, mažinančių klimato kaitą, Lietuvoje – 79, Latvijoje – 97, Estijoje – 32.
„Klimato kaita yra vienas iš šiandienos globalių iššūkių, turinčių įtakos visiems socialinės ir ekonominės plėtros aspektams kiekviename pasaulio regione. Ši ataskaita aiškiai parodo Europos indėlį į klimato kaitos švelninimo technologijų kūrimą ir sklaidą. Reikia tikėtis, kad tai paskatins konstruktyvias politines diskusijas apie technologijas“, – sako ir vykdantysis UNEP direktorius Achimas Steineris.
Švarios energijos potencialas
2014 m. Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiausiai 40 proc., lyginant su 1990 m. duomenimis. Teigiama, jog šį iššūkį įmanoma įveikti tik vystant ir diegiant naujas klimato kaitos mažinimo technologijas.
Šioje ataskaitoje Lietuva priskiriama prie Šiaurės Europos regiono šalių, turinčių daug išteklių (vėjo, kurui naudojamos biomasės, jūrų ir vandens) atsinaujinančiai energijai. Pastebima, kad regionas kiek silpnesnis saulės energijos gamyboje.
Lietuva kartu su Latvija, Estija, Danija, Jungtine Karalyste, Airija ir Suomija minimos kaip šalys, turinčios didelį vėjo energijos potencialą, kuris nėra išnaudojamas.
Svarbiausi faktai:
* 1995-2011 m. išradimų, mažinančių klimato kaitą, padaugėjo beveik 5 kartus;
* Europa – vienas pirmaujančių regionų, kuriame kuriami mažo anglies dioksido kiekio technologijų išradimai;
* Europoje pagaminama beveik penktadalis klimato kaitą mažinančių išradimų;
* žymus žaliųjų technologijų augimas pastebimas po 1997 m., Kioto protokolo priėmimo;
* tokių išradimų daugiausiai sukuriama Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Švedijoje ir Ispanijoje;
* Lietuvoje 1995–2011 m. sukurti 79 klimato kaitą mažinantys išradimai;
* Lietuvoje pastebimas vėjo energijos potencialas.
