„Chaltūra“: kokias gudrybes lietuviai taiko įsirengdami nuotekų duobes?

 (32)
Trečdalis Lietuvos šulinių yra užteršti nitratais, kurie atkeliauja iš dirbamų žemių ir netoliese esančių fermų bei lauko tualetų. Tokius duomenis skelbia Visuomenės sveikatos centras ir įspėja, kad nitratai pavojingiausi vaikams ir nėščioms. Savo ruožtu aplinkosaugininkai tikina kasmet rengiantys patikrinamuosius gyventojų nuotėkų reidus ir sako, kad situacija po truputį taisosi.
Nuotėkos ne visada gyventojų yra tvarkomos tinkamai
Nuotėkos ne visada gyventojų yra tvarkomos tinkamai
© Kauno RAAD nuotr.

Kaimynai taiko įvairias gudrybes

Ne vienas kaime gyvenantis žmogus pasakytų, kad toli gražu ne visi jo kaimynai tvarkingai įsirengia nuotėkų duobes, kurių apačią būtina betonuoti. Tokiu būdu susikaupusios fekalijos turi būti reguliariai išsiurbiamos kas porą trejetą mėnesių, tačiau kai kuriems toks išsiurbimas reikalingas vos kelis kartus per metus. To priežastis paprasta – jeigu  duobės apačia nebetonuojama, fekalijos įsisiurbia į žemę ir tolimesnis jų kelias driekiasi nežinia kur. Tikėtina, kad jos pasiekia šalimais esančius vandens telkinius, tarp jų ir kaimynų geriamojo vandens šulinius.

Jeigu pažiūrėsime į šiandieninių nuotėkų sudėtį, jose dažnai bus ne tik azoto junginiai – nitratai, nitritai, bet yra ir daug buityje naudojamos chemijos – skalbikliai, dezinfekavimo priemonės, balikliai. Jie patekę į gruntinius vandenis, į dirvožemį turi daug platesnį poveikį nei prieš 30 ar 50 metų, kada žmonės gyveno mažai naudodami buitinės chemijos.
Alytaus RAAD direktorius Č. Meržvinskas

Kaip skelbia Visuomenės sveikatos centras - 2012 m. Lietuvoje buvo ištirta 2900 geriamojo vandens šulinių. 900 mėginių beveik 31 proc. viršijo nitratų ribinę vertę, patvirtintą Lietuvos higienos normoje dėl geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimų. Daugiausia neatitikimų – po 44 proc. – rasta Vilniaus ir Šiaulių apskrityse, kiek mažiau – 36 proc. nitratais užterštų šulinių buvo Panevėžio apskrityje. 

„Į šulinius, negilius gręžinius, vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, todėl jo kokybė priklauso nuo šulinio vietos, įrengimo ir priežiūros, netoliese vykdomos ūkinės veiklos. Dažniausias gruntinio vandens teršėjas – dirbamų žemių tręšimas organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, netoliese esančios fermos ar lauko tualetai“, - skelbiama atlikto tyrimo išvadose.

Kas aštuntas patikrintas teršia aplinką

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) direktorius Česlovas Meržvinskas sako, kad gyventojų kanalizacijų patikrinimai organizuojami kasmet. Pernai patikrina 391, iš jų 50 gyventojų gavo baudas už netinkamą nuotėkų tvarkymą.

„Yra įvairių atvejų. Daugelis namų yra pastatyti prieš 40-60 metų, priklausomai nuo laikotarpio naudotos skirtingos medžiagos, technologijos, ir požiūris buvo kitoks. Tuomet nebuvo galimybių pasijungti prie centralizuotų nuotėkų tinklų, dabar tokios galimybės ženkliai išsiplėtė.

Šuliniai
Šuliniai
© Shutterstock nuotr.

Atsirado tankiai apgyvendintų teritorijų, kur greta gamtos interesų, pažeidžiami ir kaimynų interesai. Vienur būna šulinių žiedų siūlės neužbetonuotos, neišsmaluoti šulinių gelžbetoniniai žiedai, kitur naudojamos metalinės talpos, kurios kai kur prarūdija, trečioj vietoj – nors ir betonuota, bet vis tiek sandarumo nėra, galbūt ir dėl to, kad kažkas išdaužė skyles arba išvis dugno neišbetonavo. Ketvirtu atveju – perteklinis vanduo iš karto nukreipiamas į aplinką“, - įvairius atvejus vardijo Č. Meržvinskas.

Aplinkosaugininko teigimu, nemažai problemų kelia ir lauko tualetai. Ypač jų problema ryški poilsiavietėse, stovyklavietėse. „Nuotėkų valyklos prie sezoniškai naudojamų pastatų net ir neveiks, ten gali būti tik išgriebimo duobės. Nuotėkų valykla paprastai yra su bakterijomis, kur vyksta gyvas procesas, o gyvam organizmui nuolat reikia valgyti, jeigu pastatai yra sezoninio naudojimo, valykla normaliai nedirbs, nes bakterijos negaus pastoviai maisto ir žus“, - aiškino pašnekovas.

Jis pabrėžė, kad išgriebimo duobės savaime nėra blogybė, blogai yra tada, kai jos įrengtos netinkamai: „Tas pats ir su lauko tualetais, jeigu jie įrengti tinkamai ir sandariai, jokių problemų nėra. Jeigu lauko tualetui iškasta tiktai duobė, be jokių statybinių elementų, kurie apsaugotų šitų nuotėkų patekimą į aplinką, tai be abejo yra taršos taškas“.

Kaip tikrinamos išgriebimų duobės?

Alytaus RAAD aplinkosaugininkas sako, kad patikrinti, kaip gyventojai tvarko nuotėkas, galima keliais būdais.

„Yra rezervuarų tikrinimo metodika, kuri labai sudėtinga. Ja naudojantis labai sunku patikrinti, tačiau yra kiti objektyvūs duomenys – kiek vandens žmogus suvartojo, kiek nuotėkų išvežė. Yra variantas, kada atvažiuoja sterilizacinė mašina ir išsiurbia, tada ir matosi. Jeigu, sakysime, dugnas nebetonuotas, išsiurbus nuotėkas duriama į dugną ir matosi, kad ten smėlis ar žvyras. Yra metodas, kai pilamas į rezervuarą vanduo, jeigu matai, kad jame lygis nekyla, tai reiškia, kad kažkur yra slaptas persipylimas. Variantų yra įvairių ir jie taikomi individualiai. Dažnai einame tikrinti kartu su seniūnais, kartu su vandens tiekimo įmonių specialistais ir bendromis pastangomis tai nustatome“, - pasakojo Č. Meržvinskas.

Aplinkosaugininkas, paklaustas, kaip reikėtų vertinti Alytuje patikrintus potencialių teršėjų šulinius ar lauko tualetus ir surašytus nuobaudų protokolus, sako, kad grubiai imant, kas aštuntas patikrintas žmogus taikė netinkamus nuotėkų tvarkymo metodus. „Tai rodo, kad dirbti dar yra daug kur“, - apibendrindamas sakė pašnekovas.

Jis džiaugiasi, kad tokia tema, kaip nuotėkų tvarkymas yra analizuojama viešojoje erdvėje, nes galbūt, jo žodžiais tariant, „kažkam suskaus galva ar bus pakrapštyta sąžinė“.

Daroma žala dažnai sunkiai suvokiama 

Č. Meržvinskas atkreipia dėmesį, kad dažnas gyventojas net nesusimąsto, kokią žalą gamtai daro netinkamai įsirengdamas šulinius ar lauko tualetus. 

„Jeigu pažiūrėsime į šiandieninių nuotėkų sudėtį, jose dažnai bus ne tik azoto junginiai – nitratai, nitritai, bet yra ir daug buityje naudojamos chemijos – skalbikliai, kuriuose ir fosforas, ir paviršiaus aktyvios medžiagos, kurios tirpdo riebalus, dezinfekavimo priemonės, kurias naudojame tualetams, balikliai – kuriuose esantys chloro organiniai junginiai yra pakankamai agresyvūs aplinkai. Jie patekę į gruntinius vandenis, į dirvožemį turi daug platesnį poveikį nei prieš 30 ar 50 metų, kada žmonės gyveno mažai naudodami buitinės chemijos. Šiandien kuo toliau, tuo aktualiau, kad nuotėkos būtų labai profesionaliai sutvarkytos specializuotose įmonėse“, - sakė aplinkosaugininkas.

Specialistas pataria, kad norint mažinti mūsų daromą poveikį aplinkai, pirma, reikėtų pasirinkti, ką mes naudojame savo buityje ir naudoti tiktai tokį kiekį, koks yra neišvengiamas.

„Ne taip, kad feirio ant kempinėlės vos ne trečdalį buteliuko užpylė, patrynė ir laimingas sako, kaip jam gerai indus nuriebalino. Taip, gerai nuriebalino, bet kokį kiekį chemijos mes paleidome į nuotėkų tinklus? Arba tos pačios dezinfekcinės priemonės, naudojamos tualetų valymui. Labai gražiai reklamoje rodoma, kaip priemone tereikia tiršta srove apipilti klozeto kraštus ir baisios bakterijos žus. Reklama labai graži, norima, kad tokių preparatų žmonės naudotų didelius kiekius, bet niekas nepagalvoja, kad užtenka visiškai mažo kiekio, o didelis kiekis yra pražūtingas ne tik tualeto bakterijoms, bet ir nuotėkų valyklos bakterijoms, daugybei gerųjų bakterijų aplinkoje, kur paskui tas vandenėlis nuteka“, - nuogąstavo Č. Meržvinskas.

„Nedėkite mėšlo, kur geriat“

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) direktorius Ričardas Vygantas tikina manantis, kad situacija Utenoje nuotėkų valymo klausimais ganėtinai gera. Jis sako, kad pagal visuotinai vykdomą valstybinį monitoringą, ežerų, upių ir kitų vandens telkinių būklė jų mieste yra viena iš geriausių Lietuvoje.

„Daug metų esame darę prevencijos akcijas, aiškinome, kad „nedėkite mėšlo, kaip liaudis sako, kur geriat“, - sakė R. Vygantas. Anot jo, tokie pamokymai gyventojams buvę veiksmingi, didelių problemų pažeidėjai aplinkosaugininkams nepridarę.

Daug žmonių, pasak pašnekovo, aktyviai jungiasi prie centralizuotų tinklų, tai savaime mažina ir problemos mastą: „Žmonės patys supranta, tyliai, ramiai prisijungia. Antras dalykas, kurie gyventojai neturi pinigėlių, jiems savivaldybė randa lėšų (kaip pavyzdį pašnekovas mini Zarasus- red. past.)“.

Pasitaiko atvejų, kad išgriebimo duobės netvarkingos, persipila, laiku neišvežamos. Kiek buvo su kiauru dugnu, statistikos tokios nevedame, bet tikrai yra buvę, kad duobė yra nesandari, betonas patrupėjęs, dugno apskritai nėra, bet tai tikrai nėra masiniai atvejai.
Klaipėdos rajono agentūros vedėjas A. Vaitkus

Utenos RAAD direktoriaus pavaduotojas Pranas Kudaba GRYNAS.lt informavo, kad baudos tiems, kurie netinkamai tvarko savo nuotėkas, siekia nuo 200 iki 1000 litų, pareigūnams – nuo 600 tūkst. iki 4 tūkst. litų.

„Jeigu žmogus nėra baustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51 straipsnį, mes jam rašome administracinį nurodymą. Iš piliečio turime teisę paimti tiktai pusę minimalios baudos, t. y. 100 Lt”, - paaiškina aplinkosaugininkas. Antrą kartą už tą patį pažeidimą baudžiamam piliečiui jau reikia mokėti mažiausiai 200 Lt. 

P. Kudabos teigimu, su nuotėkų netvarkingu tvarkymu didelės problemos Utenoje nėra. 80 proc. miesto gyventojų yra prisijungę prie centralizuotų tinklų, individualiems namams aplinkosaugininkai kartais daro patikrinimų reidus.

„Pernai patikrinome 62 individualius namus, kurie turi nuotėkų rezervuarus, 55 atitiko reikalavimus ir buvo hermetiški, 7-iems – skirtos nuobaudos”, - sakė P. Kudaba.

Masinio piktnaudžiavimo nėra

Klaipėdos rajono agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus sako, kad paprastai patikrinimai, kaip piliečiai tvarko nuotėkas, vyksta pagal gyventojų pranešimus, taip pat tikrinamos teritorijos, kuriose naujai įrengiami tinklai, norima, kad kuo daugiau gyventojų prie jų jungtųsi.

„Visur kitur tikriname, kiek leidžia galimybės, būna pranešimu, ar kokių skundų“, - sakė aplinkosaugininkas. Anot jo, teršėjų skaičius mažėja, daugėja susiprantančių žmonių, tačiau vienas kitas atvejis vis tiek pasitaiko.

Vienur būna šulinių žiedų siūlės neužbetonuotos, neišsmaluoti šulinių gelžbetoniniai žiedai, kitur naudojamos metalinės talpos, kurios kai kur prarūdija, trečioj vietoj – nors ir betonuota, bet vis tiek sandarumo nėra, galbūt ir dėl to, kad kažkas išdaužė skyles arba išvis dugno neišbetonavo.
Č. Meržvinskas

„Pasitaiko atvejų, kad išgriebimo duobės netvarkingos, persipila, laiku neišvežamos, - vardijo A. Vaitkus. - Kiek buvo su kiauru dugnu, statistikos tokios nevedame, kiek buvę tokių atvejų negaliu pasakyti, bet tikrai yra buvę, kad duobė yra nesandari, betonas patrupėjęs, dugno apskritai nėra, bet tai tikrai nėra masiniai atvejai“.

A. Vaitkus akcentuoja, kad už netvarkingą nuotėkų tvarkymą, gresia ne tik administracinės baudos, bet ir baudos už žalą aplinkai, jeigu tokia yra padaryta: „Jeigu nuotėkos išleidžiamos į drenažo sistemą, yra duobė, o iš jos nuvestas vamzdelis į kažkur, piliečiams tai užtraukia baudą nuo 400 iki 2 tūkst. litų“.

Pabarimu už tokius pažeidimus piliečiai atsipirkti negali, tačiau jeigu pritaikomos lengvinančios aplinkybės – tarkime, žmogus yra neįgalus, pensininkas arba stipriai atgailauja, aplinkosaugininkai gali skirti tik minimalią baudą.

www.GRYNAS.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)