Būkite atsargūs: nuskynus ne tą žiedą – didžiulė bauda

 (66)
Atėjus pavasariui miškuose ir pievose pražysta reto grožio augalai. Tačiau ne viską, ką randame gamtoje, galima skinti ir nešti namo. Nuskynus retus augalus laukia nemenkos baudos. GRYNAS.lt aiškinasi, kokių pavasarį sutinkamų augalų negalima skinti ir kodėl jie tokie vertingi.
Draudžiamos skinti gėlių rūšys
© DELFI montažas

Prisiduria prie pensijos

Pensininkė Aldona prie prekybos centro, esančio viename iš Vilniaus miegamųjų rajonų, kasdien prekiauja žibučių ryšulėliais. Prieš kelias dienas jos prekystalį papildė ir geltoni narcizai. Aldona sako, kad kiekvieną rytą ji keliasi labai anksti ir autobusu važiuoja į Verkių parką ir ten prisiskina augalų. Tada keliauja namo ir popiet jau siūlo gyventojams šiek tiek pavasario už 50 centų.

„Prisiduriu prie pensijos. Kiek gi mes čia tegaunam. Nuolatinis autobuso bilietas su nuolaida, tai nebrangu. Atsikeliu ryte, nuvažiuoju į Verkius. Ten ir šiaip gera pasivaikščioti, o ir gėlių pilni laukai. Tai pasiskinu, įmerkiu į vandenį iškart, parsivežu ir siūlau paskui žmonėms. Mėgsta gėles žmonės, ypač jaunimas perka labai. Už tuos centus duonos nusiperku ar varškės pakelį“, – pasakoja moteris.

Narcizus Aldona renka iš savo darželio. Sako, juos parduodanti už 80 ct. Bet žmonės labiau mėgsta žibutes – pavasario pranašes.

Žibutės
Žibutės
© DELFI / Andrius Ufartas

Vos už kelių žingsnių gėlėmis prekiauja ir Zita. Moteris taip pat turi žibučių. Sako narcizų neauginanti, todėl netoliese esančiame parkelyje renka ir parduota tik žibutes.

Kitų gėlių šitam parke nėra, o toliau važiuoti aš sveikatos nebeturiu. Tai atsinešu žibučių puokštytes ir siūlau žmonėms. Nors jau, ko gero, paskutinį kartą šį pavasarį stoviu“, – mano Zita.

Siūlo turėti saiko

Žibutes rinkti galima. Jos - bene pirmieji pavasariniai žiedai. Tačiau, nors jos ir daugiametės, besaikis skynimas šiems augalams taip pat gali pridaryti žalos. Todėl Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas, botanikas Mindaugas Lapelė rekomenduoja augalus skinti su saiku.

„Aš nieko prieš, kad moterys skina, parduoda tas gėles, kurias galima skinti ir parduoti. Jos taip šiek tiek prisiduria prie pensijos. Bet būna, kad žmonės prisiskina ir numeta pakelėje. Tai reikia elgtis atsakingai, galvoti, kad ne tu vienas eini tuo taku, o ir kiti žmonės, todėl, jei nuskinsi tą žiedą, kitas jo nebepamatys. Gal užtenka penkių žibučių žiedelių, nereikia 50“, – mano M. Lapelė.

Ne viską galima skinti

Mėgstantys į namus prisiskinti puokščių turi žinoti, kad ne visus žiedus galima skinti.

Aplinkos ministerija informuoja, kad Lietuvoje draudžiama skinti, pardavinėti, perdirbti ar kitaip naikinti augalus, kurie įtraukti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą. Už saugomų laukinių augalų neteisėtą rinkimą, žalojimą, naikinimą, paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą jų įgijimą gresia administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 28 iki 289 eurų, o už augavietės sunaikinimą – iki 144 eurų.

Vėjalandė šilagėlė
Vėjalandė šilagėlė
© I.Tamulynienės nuotr.

Augalų, kurių negalima skinti, sąrašas netrumpas, tačiau žmonių labiausiai mėgstami ankstyvieji pavasariniai žiedai. Botanikas M. Lapelė vardija augalus, kuriuos bus galima arba jau galima pamatyti laukuose.

„Sąraše pavasarinių augalų, kurių negalima skinti, yra visų rūšių šilagėlės. Lietuvoje mes turime 2 rūšis: balandžio mėnesį žydinčios vėjalandės šilagėlės, kurios ne tik Raudonojoje knygoje, bet ir ES saugomų rūšių direktyvoje, ir kita šilagėlių rūšis, pievinė šilagėlė, kuri žydi balandžio pabaigoj – gegužės pradžioje pievose, miškuose. Kitas augalas, kurio pavasarį nevalia skinti – pataisai, išskyrus vaistažolėms. Tačiau tuomet jie ne raunami, o kerpami su žirklėmis“, – informuoja M. Lapelė.

Pievinė šilagėlė
Pievinė šilagėlė
© Kristian Peters / Wikipedia

Velykų stalą teks dekoruoti kitaip

Botanikas tęsia, kad Lietuvoje pavasarį ypač populiaru skinti pataisus. Nuo seno manoma, kad tai vienas iš velykinių augalų ir yra būtinas ne tik ant velykinio stalo, bet ir bažnyčiose. Tačiau čia pat specialistas pabrėžia, kad pataisai auga ne vieną dešimtį metų, todėl jų skynimas, net religiniais tikslais, yra nepateisinamas.

„Pas mus, Lietuvoje, pataisai labai populiarūs augalai puošti bažnyčioms, ypač prieš Velykas visokių dekoracijų iš jų prigaminama. Tačiau žinant, koks tai sudėtingas augalas ir, kad praktiškai jis vystosi 12 metų vien tik po žeme, tai pataisai, kuriuos žmonės išrauna, ko gero, augo 20 ar daugiau metų. Taip greitai jie neatsikurs“, – aiškina botanikas.

Pataisus draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir prekiauti jais, išskyrus jų sporines varputes, naudojamas vaistinei žaliavai. Jie įrašyti į aplinkos ministro patvirtintą Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą. Mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai. Dvi iš šių rūšių – patvankinis pataisiukas ir statusis atgiris – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Pataisai
Pataisai
© Wikimedia Commons

Aplinkos apsaugos pareigūnai kasmet vykdo reidus ir tikrina, ar prekyboje nėra pataisų. Pavyzdžiui, pernai Verbų sekmadienį Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, patikrinę, ar turgaus prekeiviai laikosi draudimo skinti ir prekiauti pataisais, nustatė net 9 pažeidimų atvejus. Kai kurie prekiautojai turėjo didelius šių retų augalų kiekius.

M. Lapelė pataisus siūlo keisti karklais, kadagio šakelėmis. Velykinėms puokštelėms ar verboms taip pat tinka bruknių lapai. Aplinkosaugininkai rekomenduoja pasirinkti invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį, šakelių.

Aplinkos ministerija informuoja, kad šluotinis sausakrūmis – tai iš Šiaurės Afrikos, Pietų Europos kilęs 1-2 m aukščio visžalis krūmas tankiomis, stačiomis, šluotą primenančiomis šakomis. Jis pavasarį žydi ryškiai geltonais žiedais, o žalios jo šakelės tinka puokštėms.

Šis augalas, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė, įrašytas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir aptinkamas beveik visoje šalyje. Daugiausia paplitęs Kuršių nerijoje, Dzūkijoje, Šiaulių apskrityje. Jis šalyje pradėjo sparčiai plisti XX a. antroje pusėje, kai pradėtas veisti miškuose, pamiškėse, smėlynuose, siekiant sutvirtinti erozijos veikiamą dirvožemį. Tačiau tankūs šluotinių sausakrūmių sąžalynai stelbia vietines augalų rūšis, keičia dirvožemio sudėtį, todėl pradeda augti kitos augalų rūšys.

Iškasa ir su kastuvais

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas, botanikas M. Lapelė, kalbėdamas apie gamtos tausojimą, mini ir atvejus, kuomet žmonės tiesiog išsikasa miško augalus, juos pasodina savo sode.

„Tokiems pavasariniams augalams, kurių negalima skinti, priskiriamos ir kelios iškasamos rūšys. Kitaip tariant, tai labai gražūs augalai, kuriuos žmonės nori išsikasti ir pasisodinti savo darželyje. Jie nėra Raudonosios knygos augalai, tačiau jų kasti negalima. Tai - lieknoji plukė, burbulis, kurie žydės balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Tai yra daugiamečiai augalai, juos nusiskini ir jie nuvysta, susmenga“, – aiškina botanikas.

Lieknoji plukė
Lieknoji plukė
© Deividas Makavičius

Pagrindinis kenkėjas – žmogus

M. Lapelė GRYNAS.lt sako, kad visos augalų rūšys lygios ir nereikėtų jų skirstyti į svarbias ir nesvarbias, tačiau pripažįsta, kad saugomi augalai yra daug sudėtingesnės struktūros ir pergyvena sudėtingesnius biologinius procesus. Be to, yra labai reti.

„Aš neišskiriu augalų. Mėgstu sakyti, kad prieš Dievą visos rūšys lygios. Žmonės čia rūšiuoja, kad vienos rūšys Raudonosios knygos, kitos ne, vienos – naudingos, kitos mažiau. Visos augalų rūšys yra gražios, o saugomos dar ir gan retos. Pavyzdžiui, šilagėlių yra tik pietryčių Lietuvoje. Tai miško aikštelių augalas ir jų sparčiai mažėja“, – teigia botanikas.

Specialistas sako, kad žiedinių augalų populiacijoms įtakos turi jų skynimas, o taip pat rūšis veikia žmogaus ūkinė veikla.

„Kai kertamas miškas, ariami laukai, sunaikinama paklotė su visais joje esančiais augalais ir organizmais. Aišku, tose vietose, kur rūšies yra vos keli kelmeliai ir juos žmogus išraus, tai, žinoma, kad toje vietoje nežinia kada tas augalas vėl atsiras“, – aiškina M. Lapelė.

Burbulis
Burbulis
© loretossodai.lt

Išmėto parko teritorijoje

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė Jolanta Radžiūnienė sako, kad jos vadovaujamuose parkuose auga ne tik šilagėlės, pataisai bet ir kiti augalai, kuriuos žmonės labai mėgsta skinti, nors tai ir nėra leidžiama.

„Reta, trumpai žydi ir labai nepalankioje vietoje – Balsio paplūdimyje auga plačialapė klumpaitė. Tai yra pati didžiausia Lietuvos orchidėja, rečiausia ir labiausiai saugoma. Dabar tą saugavietę mes esame aptvėrę, bet tvora labai nedidelė. Kol tvoros nebuvo – šitų gėlių esu mačiusi numestų prie autobusų stotelės. Jos nemerkiamos į vazą. Plačialapė klumpaitė graži tol, kol yra nenuskinta, gamtoje. Nuskintos jos iškart nulėpsta. Jos žydi birželio pradžioje“, – teigia J. Radžiūnienė.

Parkų direktorė taip pat pasakoja, kad eidama parkų takais yra ne kartą mačiusi nuskintų ir numestų ant žemės nesaugomų, tačiau trumpai gamtoje pasirodančių, augalų.

„Žibuoklių priskinta ir primėtyta, kačiukų ir kitų augalų yra tekę matyti numestų ant žemės. Matyt, žmonės vaikšto gamtoje, atrodo, kad nuskintus augalus parsineš namo, o besinešant nusibodo ir kažkur pametė“, – vardija J. Radžiūnienė.

Plačialapė klumpaitė
Plačialapė klumpaitė
© Romualdas Barauskas

Rajonuose skina retai

Kitokia patirtimi dalijasi kiti regioniniai parkai. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Gamtos skyriaus vyr. specialistas Tautgirdas Masiulis sako, kad parko darbuotojai nefiksuoja draudžiamų skinti augalų skynimo atvejų, tačiau ir specialių patikrų nevykdo.

Baudos už tokį nusižengimą neteko išrašyti ir Krekenavos regioninio parko direkcijai. Vyr. specialistas Julius Auglys tvirtina, kad kartais tenka pastebėti gyventojus traukiant link draudžiamo skinti augalo, tačiau tuomet jie būna įspėti ir geranoriškai sutinka tik pasigrožėti retu žiedu.

„Kartais pastebime, kad žmogus jau ketina traukti ta linkme ir skinti augalus, kurių skynimas draudžiamas. Tai mes šnekamės su žmonėmis, kad to daryti nereikėtų. Specialiai vykdyti patikrinimus dėl augalų nėra galimybių, nes apstu ir kitų pažeidimų, pavyzdžiui, važinėjama su transporto priemonėmis upių pakrantėmis, kertami medžiai ir krūmai“, – teigia J. Auglys.

Aplinkos ministerija informuoja, kad už draudžiamų skinti augalų kontrolę atsakingi regioniniai aplinkos apsaugos departamentai.

Kiekvienas augalas – svarbi ekosistemos dalis

Retų augalų skinti negalima ne tik dėl sumažėjusios populiacijos. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė sako, kad kiekvienas augalas turi svarbų vaidmenį gamtoje.

„Ne veltui reti, nykstantys ar jautrūs įvairiems veiksniams augalai įrašomi į saugomų rūšių sąrašus ar tam tikrus apribojimus reglamentuojančius teisės aktus – kiekviena augalų rūšis, kiekvienas tos rūšies individas atlieka tam tikrą vaidmenį gamtoje. Vienos rūšys auga specifinėse, retose buveinėse. Pavyzdžiui, šaltiniuotose žemapelkėse auga retas nykstantis augalas – pelkinė uolaskėlė ar šiuo metu pradedančios žydėti vėjalandės šilagėlės mėgsta sausų, šviesių miškų aikšteles, šlaitus ir šios dvi skirtingos retos augalų rūšys formuoja buveinių išskirtinumą, yra namai ir maistas tam tikroms gyvūnų rūšims. Svarbu išsaugoti kiekvieną augalą, neskinti jo dėl trumpo pasidžiaugimo jo puošniais ar kvapniais žiedais, nes dauguma augalų dauginasi sėklomis, kurių sėkmingas daigumas priklauso ir nuo klimatinių, aplinkos ir kitų veiksnių“, - aiškina specialistė.

Pieva
Pieva
© DELFI / Orestas Gurevičius

Botanikas M. Lapelė randa dar vieną priežastį – neįkainojamą grožį.

„Bet įsivaizduokime, kad vaikštome parke ir štai visi skiname įvairus augalus. Tas takas jau neatrodys toks gražus. Ypač šiais laikais, kai visi turi mobiliuosius telefonus, kai galima iškart nufotografuoti ir pasidalinti augalo grožiu su draugais. Tai ir reikia daryti. Reikia juo grožėtis, o ne skinti. Čia gal kultūros dalykas yra atsiremti kažkur į kamieną ir pasigrožėti žydinčiomis gėlėmis. Aš tikrai nesu prieš visiško augalų skynimo uždraudimą, tačiau reikia žinoti, ką galima skinti ir ko ne. Nes vėliau eidamas populiariais pėsčiųjų takais matau, kaip už kilometro nuo gėlių žydėjimo vietos jau puokštelė numesta“, – mano M. Lapelė.

Nors pavasariniai augalai daugeliui yra patys gražiausi, tačiau reikėtų pagalvoti ir apie pasekmes: kas nutiks gėlei, kurią nuskinsiu, per kiek laiko ji vėl pražys ir ar visai pražys? Gamtininkai neabejoja: nepaisant baudų, retų augalų rūšių skynimas bus populiarus, kol žmonės patys nesuvoks, kaip tai kenkia ne tik augalui, bet ir visai ekosistemai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

GRYNAS.lt rekomenduoja

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)