Be jokių užuolankų: tai, kas vyksta miškuose, neturi pritarimo

 (61)
GRYNAS.lt užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą apie miškų sistemą bei miško kirtimą Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad lietuviai labai nepalankiai vertina miškų kirtimus, tačiau palaiko įstatymu įtvirtintą urėdijų skaičių šalyje.
Miškai
Miškai
© NMA

Pirmiausiai Lietuvos gyventojų buvo paklausta, kaip apskritai jie vertina miškų kirtimą Lietuvoje. 4,2 proc. vertina palankiai, 24,6 proc. vertina greičiau palankiai, 40,2 proc. vertina greičiau nepalankiai, 26,8 proc. vertina nepalankiai. 4,2 proc. žmonių neturi nuomonės.

Taip pat žmonių buvo paklausta, kaip jie vertina plynuosius kirtimus. 2,9 proc. vertina palankiai, 13,9 proc. vertina greičiau palankiai, 40,7 proc. vertina greičiau nepalankiai, 37,3 proc. vertina nepalankiai. 5,2 proc. žmonių neturi nuomonės.

Palankiau miškų kirtimą ir plynuosius kirtimus vertina vyrai, 36-55 m., rajonų centrų ir kaimų gyventojai.

Kitas klausimas – kaip gyventojai vertina Lietuvos miškingumą. 3,8 proc. žmonių teigė, kad miškingumas Lietuvoje yra per didelis, 41,7 proc. žmonių mano, kad miškingumas Lietuvoje yra normalus, 42,8 proc. žmonių teigė, kad miškingumas Lietuvoje yra per mažas. 11,7 proc. žmonių neturi nuomonės.

Normaliu Lietuvos miškingumą dažniau įvardija vyrai, 26-55 m., aukštesnio išsimokslinimo, vidutinių pajamų atstovai, rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Nuostatos, kad Lietuvoje miškingumas per mažas, dažniau laikosi vyresni nei 45 m., mažesnių pajamų atstovai. Jauniausieji respondentai bei didmiesčių gyventojai šiuo klausimu dažniau neturi nuomonės.

Taip pat žmonių buvo paklausta, kaip jie vertina Lietuvos valstybinių miškų valdymo sistemą ir ką mano apie urėdijų skaičių Lietuvoje. 15,8 proc. mano, kad urėdijų Lietuvoje yra per daug - reikia mažinti jų skaičių, 38,5 proc. teigė, kad urėdijų turi likti tiek kiek yra. 45,7 proc. neturi nuomonės.

Už urėdijų skaičiaus mažinimą dažniau pasisako moterys, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai. Dabartinį skaičių optimaliu dažniau įvardija vyrai, kaimų gyventojai, 46-55 m. respondentai. Nuomonės šiuo klausimu dažniau neturi moterys, jauniausio amžiaus (18-25 m.), didmiesčių gyventojai.

Kitas klausimas, ar gyventojai sutiktų, kad valstybiniai miškai būtų privatizuojami. 2 proc. sutiktų, nes mano, kad valstybei nėra būtina kontroliuoti miškų ūkį, 14,2 proc. sutiktų, nes mano, kad galima privatizuoti dalį miškų ir taip uždirbti pinigų, 60,9 nesutiktų, nes mano, kad miškai yra visų piliečių turtas. 22,9 proc. neturi nuomonės.

Už dalinį arba visišką miškų privatizavimą dažniau pasisako 18-35 m., aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai. Neigiamos nuostatos dažniau laikosi vyrai, 36 m. ir vyresni respondentai, vidutinio išsimokslinimo atstovai, rajonų centrų bei kaimų gyventojai. Moterys, jaunimas bei didmiesčių gyventojai dažniau neturi nuomonės šiuo klausimu.

Dar vienas klausimas – koks gyventojų požiūris į privačius miškininkus. 5,4 proc. teigė, kad teigiamas, nes jie tinkamai prižiūri savo miškus, 37,3 proc. sakė, kad neutralus, nes yra visokių miškininkų, 20,3 proc. teigė, kad neigiamas, jiems labiau rūpi pelnas nei aplinkosauga, 16,9 proc. nežino, kad apskritai tokie yra. Dar 20,1 proc. žmonių neturėjo nuomonės.

Neigiamai privačius miškininkus dažniau vertina moterys, vidutinio išsimokslinimo, rajonų centrų gyventojai. Nežinantys, kad tokie apskritai yra, dažniau įvardijo jauniausio amžiaus respondentai bei didmiesčių gyventojai.

Paskutinis klausimas – kaip žmonės vertina baudas už nelegalius miško kirtimus. 3,9 proc. mano, kad baudos yra pakankamai didelės, 16,6 proc. teigė, kad baudos yra tinkamo dydžio, 30,5 proc. mano, kad baudos yra per mažos. 49 proc. nežino, kokios yra baudos.

Esamas baudas optimaliomis dažniau įvardija vyrai, 36-55 m. respondentai. Per mažomis baudas dažniau nurodo 56 m. ir vyresni respondentai. Moterys, jaunimas ir didmiesčių gyventojai dažniau nežino kokios yra baudos.

Teigia, kad žmonių įsitikinimai klaidingi

Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis GRYNAS.lt teigė, kad žmonės turi paviršutinišką nuomonę apie miškų kirtimus.

Rimantas Prūsaitis
Rimantas Prūsaitis
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

„Arba žmonės neturi pilnos informacijos, arba susidaro klaidingą nuomonę. Visi miškai - tiek valstybiniai, tiek privatūs - yra atkuriami per 2-3 metus. Tai yra privaloma. Mes iškertame arba tiek pat, arba mažiau negu atkuriame ir įveisiame kasmet. Jokių problemų su tuo nėra“, - teigė R. Prūsaitis.

Paklaustas, ar baudų dydis yra optimalus, urėdas teigė, kad kartais jos yra net per didelės: „Nesakyčiau, kad baudos yra per mažos. Kai kur jos yra kaip tik net per didelės. Jos keitėsi neseniai. Baudos yra tikrai labai didelės. Tik tiek, kad ne visada išaiškinama. Mes einame prie to, kad savavališkų kirtimų mažėja.“

Paklaustas, kaip vertina tai, kad žmonės palaiko Seimo įtvirtintą urėdijų skaičių, nors Generalinė urėdija bei Aplinkos ministerija siūlė sumažinti jų skaičių, generalinis urėdas teigė, kad viską parodys ateitis: „Gerai, jeigu palaiko, bet 40 proc. tai dar nepilnas palaikymas. Ateitis parodys, mes nedarome revoliucijų. Ir nenorime daryti vien dėl to, kad daryti, bet reikia tai išdiskutuoti.“

Aplinkos viceministras: žmonės rėmėsi emocijomis

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas GRYNAS.lt teigė, kad žmonės, atsakinėdami į kai kuriuos klausimus, rėmėsi emocijomis.

„Visuomenė yra ganėtinai neblogai susipažinusi su miškų ūkiu, apskritai miškais, jų valdymu. Ta apklausa ir atsakymai transliuoja tokią žinią, kad visuomenė yra neabejinga, jaučia, supranta ir domisi. Jeigu apibendrinant iš karto apklausą, į akis krenta klausimas dėl privatizavimo. Visuomenė labai dideliu procentu pasisako prieš valstybinių miškų privatizavimą ir tai yra kertinis dalykas. Net ir Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad Lietuvai nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, vidaus vandenys, miškai“, - kalbėjo L. Jonauskas.

Linas Jonauskas
Linas Jonauskas
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Pasak viceministro, nepalankiai miškų kirtimus vertinę žmonės rėmėsi daugiau emocijomis: „Nepalankiai miškų kirtimą įvertino 66 proc. Matyt, čia yra labiausiai emocinis ryšys, žmogaus ryšys su gamta, su medžiu, kuris auga 100 ar daugiau metų, ir jį žmogus mato nuo pat gimimo. Normalu yra, kad tas subrendęs medis neturi būti paliktas supūti, o turi būti nupjautas, į jo vietą turi būti atsodintas kitas medis. Iš kitos pusės, reikėtų paklausti tų žmonių, kurie atsakinėjo į tuos klausimus, ar jie lygiai taip pat neigiamai vertina ir medienos produkciją. Ar jie nerašo ant medinio stalo, nesėdi ant medinių kėdžių, nerašo ant popieriaus?“

Paklaustas, kaip vertina tai, kad nemaža dalis žmonių palaiko įtvirtintą urėdijų skaičių, nors Aplinkos ministerija anksčiau siūlė reformą jas mažinant, viceministras teigė, kad čia taip pat labiau emocinis atsakymas: „Čia irgi yra tam tikros emocijos, nes žmonės turi žinoti, ką turime omenyje kalbant apie urėdijų skaičių. Žmogui gali asocijuotis su tuo, kad ne tik ūkinis vienetas – urėdija, bet ir pats miškas gali atitekti kažkam kitam.“

Kalbant apie privačius miškus, pasak viceministro, žmonėms kilo abejonių dėl pateikiamų skelbimų: „Yra tam tikrų abejonių išreiškiama, matyt, čia yra ta tendencija, kad žmonės važiuodami per miestelius ir per kaimus dažnai mato skelbimus, kad superkamas miškas, brangiai perkamas miškas. Ta nuomonė, matyt, tokia ir susidaro, kad privataus miško savininkas siekia tik pasipelnyti. Bet Lietuvos teisės aktai yra reglamentuoti taip, kad nebūtų žalos gamtai.“

Paklaustas, ar baudos yra pakankamai didelės, nes nemaža dalis žmonių teigė, kad jos yra per mažos, viceministras sakė, kad baudos yra maksimalios: „Anksčiau tie, kas neteisėtai kirsdavo miškus, vogdavo miškus, jiems tai daryti apsimokėjo, tikintis, kad tave pagaus vieną iš dešimties kartų ir simbolinės baudos susimokėjimas skatino nebijoti rizikuoti. Dabar baudos yra pakeltos, maksimalios.“

Mano, kad žmonės atitolę nuo gamtos

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) valdybos pirmininkas dr. Algis Gaižutis GRYNAS.lt apklausos rezultatus pavadino neblogais. Bet tai, kad daug žmonių net nežino apie privačius miškininkus, anot jo, parodo, kad visuomenė yra atitolusi nuo gamtos.

„Viskas priklauso nuo to, kaip užduosi klausimą. Bet nemaža dalis visuomenės sutinka, kad miškus reikia naudoti, eksploatuoti, prižiūrėti, nes neprižiūrimas ir netvarkomas miškas nėra patrauklus. Bet rezultatas yra neblogas, jeigu daugiau kaip trečdalis visuomenės žiūri palankiai. Tačiau nemaža dalis net nežino, kad yra privatūs miškininkai, reiškiasi yra toli nuo gamtos. Tai būdinga ne tik Lietuvai, kuo labiau urbanizuota visuomenė, tuo mažiau žmogus turi sąsajų su gamta“, - kalbėjo A. Gaižutis.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

www.GRYNAS.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)