Baudos kosminės, bet sugalvoja, kaip jų nemokėti

 (39)
Pagavai lašišą neršto metu – bauda. Kliudei vilką rajone, kur jau kvota išnaudota – lauk bėdos. Tykojai naktį su tinklais prie ežero – vėl bauda.  Apie tokius išaiškintus pažeidimus gamtoje girdime dažnai, brakonieriams skiriamos baudos neretai skaičiuojamos keliais ar net keliasdešimt tūkstančių litų, tačiau kiek jų iš tiesų sumokama? Ar efektyvu skirti griežtas baudas net tuomet, kai dalis jų taip niekada ir nebus sumokėta?
Brakonieriai šalia valties, kuri iš jų konfiskuota
Brakonieriai šalia valties, kuri iš jų konfiskuota
© Utenos RAAD nuotr.

Tautos balsas: greit už žuvį grės kalėjimas

Nors didelė dalis visuomenės palaiko įvestą tvarką, kad brakonieriai, neteisėtai gaudantys žuvis ir medžiojantys žvėris, turi būti baudžiami, iki šiol ginčijamasi, ar esamos baudos yra adekvačios.

„Žmogiškos prigimties jokie įstatymai nesuvaldys, nes žmogus nuo pat gimimo yra savanaudis, vagis, plėšikas ir visoks kitoks. Va kai pradėsit žmogaus sąmoningumą nuo pat jaunystės ugdyt, tada bus tvarka, o dabar tik taisyklė po taisyklės, taisyklė po taisyklės, čia truputį ir ten truputį... 10000 įstatymų, o tvarkos kaip nebuvo taip nėra“, - piktinasi vienas iš GRYNAS.lt komentatorių, perskaitęs tekstą apie brakonieriui skirtą didžiulę baudą.

Kitas komentatorius ironizuoja, kad eidami griežtų baudų keliu greit ir kalėjimo bausmę už brakonieriavimą įvesime: „Greitai bus taip: pagavai žuvį - kalėjimas 10 metų. Kvailiai – ne baudos dydis esmė, alkanas visuomet rizikuos.... Jei manęs lauktų alkana šeima, man nerūpėtų, kokio dydžio bauda. Jei žmonėms užtektų pinigų nusipirkti, tikrai neitų rizikuoti“.

Jeigu baudos yra paskirtos ir darbingas žmogus neturi darbo, pajamų ir nenori savanoriškai eiti ir atidirbinėti, tokiu atveju tai būtų efektyvu (viešieji darbai - red. past.). Juo labiau, kad seniūnijos darbo tikrai atrastų – jie (brakonieriai - red. past.) galėtų sniegą kasti, lapus grėbti, darbų tikrai yra labai daug.
L. Jonauskas

„Primena laikus, kai medžioti turėjo teisę tik karaliaus svita, o visi kiti buvo prilyginti vagims. Na gerai, tegu būna tos baudos, bet tada bauskite ir verslininkus, traukiančius tinklais. Pažiūrėkite, kas mariose dedasi, kas Baltijos jūroje - tinklas prie tinklo kas 20 metrų. Lašišas turbūt 9 iš 10 išgaudo dar net nepasiekus upių, strimėles priekabomis veža kiekvieną pavasarį ir t.t. ir pan.“, - diskutuoja dar vienas komentatorius.

Neleistinu žvejybos įrankiu sugauta lydeka
Neleistinu žvejybos įrankiu sugauta lydeka
© Utenos RAAD

O štai skaitytojas Mantas siūlo dar griežčiau bausti brakonierius: „Etatinius brakonierius, kurie padarė prasižengimą ne vieną kartą, reikia sodinti į kalėjimą - atsėdės porą metelių, o tada jau pagalvos, ar gaudyt ar ne. Kiek žinau, užsieny tokia politika. O kad duoda tas baudas, tai nieko nekeičia. Situacija negerėja, patys matote“.

Sumoka pusę ar net mažiau

Aplinkos ministerijos duomenimis, per pirmus tris šių metų ketvirčius Lietuvoje skirta administracinių baudų už 445 754 litus, o sumokėta mažiau nei pusė tiek – 217 375 litai. Didžiausia dalis baudų (362 015 Lt) skirta už mėgėjų žvejybos reikalavimų pažeidimus, už medžioklės – 77 070 Lt. Už verslinės žvejybos pažeidimus per 9 šių metų mėnesius skirta vos 3570 Lt.

Aplinkosaugininkai suskaičiavo ir kiek per tą patį laikotarpį pateikta pretenzijų ir civilinių ieškinių už gyvūnijos ištekliams padarytą žalą. Aštuoniuose Lietuvos regioniniuose aplinkos apsaugos departamentuose užfiksuota pusės milijono ribą viršijanti (665 475 Lt) gyvūnijai padaryta žalos suma. Vėlgi daugiausiai jos priskaičiuota mėgėjiškos žvejybos srityje, tada medžioklės ir trečioje vietoje – verslinės žvejybos srityje. Iš šios sumos pažeidėjai sumokėjo mažiau nei trečdalį – 187 329 Lt.

Viceministras Linas Jonauskas
Viceministras Linas Jonauskas
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas patikslina, kad baudų išieškojimo statistiką kiek iškreipia galimybė pažeidėjams baudą sumokėti dalimis per dvejus metus – išsimokėtinai. Jo teigimu, pernai skaičiuotas bendras administracinių baudų išieškojimo procentas siekė apie 80 proc.

Gal jeigu žmonės solidaus amžiaus, ir liks neišieškota (baudos - red. past.), bet jaunesniems žmonėms – visas gyvenimas prieš akis – gali būti, kad ir dirbs, ir turės kažką, apie tai jie nepagalvoja.
A. Vaičiūnas

Vienetai nori dirbti viešuosius darbus

Savo ruožtu Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas svarsto, kad padidintos baudos, privaloma pažeidimo įrankių konfiskacija iš tikrųjų sudrausmino didelį kiekį žmonių. Aplinkosaugininkai fiksuoja mažiau pažeidimų gyvosios gamtos srityje.

„Susiduriame su gyvūnijai padarytos žalos ir administracinių baudų išieškojimo problema su tais žmonėmis, kurie neturi pajamų ar turto ir nesutinka viešaisiais darbais atidirbti. Jeigu geranoriško sutikimo nėra, mes negalime to pakeisti viešaisiais darbais, taigi klausimas lieka atviras“, - kalbėjo A. Vaičiūnas.

Šiuo metu, anot jo, viešuosius darbus pažeidėjams galima paskirti vietoje administracinės baudos mokėjimo, tačiau ne vietoje žalos aplinkai atlyginimo.

„Jeigu pažeidėjas pateiktų įrodymus, kad tikrai neturi pajamų, galima būtų skirti viešuosius darbus. Bet dažniausiai tam reikia jo sutikimo ir mes dar papildomai patikriname duomenis per antstolių kontoras, ar tikrai jis neturi jokio turto ar pajamų. Jeigu iš darbo biržos atneš kažkokią pažymą, tai dar nieko nereiškia – gal jis tik vieną dieną nedirba. Būna visko, bet procentaliai gal tik kelis pažeidimus esame pakeitę viešaisias darbais, kur buvo sutikta juos atlikti“, - pasakojo aplinkosaugininkas.

Jis priminė, kad anksčiau dar buvo galima skirti arešto bausmę, tačiau šiuo metu tvarka yra pakeista.

Pasiteiravus, galbūt reikėtų keisti tvarką ir viešuosius darbus skirti privalomai, o ne pasirinktinai, A. Vaičiūnas svarstė, kad liepus prievarta, iškiltų priežiūros problemų.

„Jeigu liepsi per prievartą dirbti, o jisai (pažeidėjas – red. past.) nedirbs, praktiškai vos ne prižiūrėtojų reikės... Tai labai sunki situacija, sunku pasakyti, kaip čia geriau būtų“, - svarstė pašnekovas.

Vargsta su pažeidėjais užsieniečiais

Utenos regiono aplinkosaugininkas pripažino, kad neretai žuvies pasigaudyti į vietines apylinkes atklysta ir kaimynai latviai. Štai su jais ir tenka vargti, jeigu pagaunami nusikaltimo metu.

„Į mūsų kraštus neretai atvažiuoja latvių, padaro pažeidimus ir paskui su jais labai sudėtinga – reikia vertimus daryti, siųsti, negalime patikslinti asmens duomenų, gyvenamosios vietos, neturime prieigų...“ - skundėsi A. Vaičiūnas.

Greitai bus pagavai žuvį - kalėjimas 10 metų. Kvailiai – ne baudos dydis esmė, alkanas visuomet rizikuos.... Jei manęs lauktų alkana šeima, man nerūpėtų, kokio dydžio bauda. Jei žmonėms užtektų pinigų nusipirkti, tikrai neitų rizikuoti.
Skaitytojas

Jo teigimu, net jeigu pažeidėjas baudos iš karto nesusimoka, senaties terminas yra dveji metai – būtent tiek laiko bauda gali būti išieškoma, jeigu pažeidimą padaręs žmogus susiranda darbą. Žalos aplinkai atlyginimo išieškojimo terminas dešimt metų.

Žeberklais žūklavę brakonieriai
Žeberklais žūklavę brakonieriai
© Utenos RAAD nuotr.

„Informaciją apie sulaikytus asmenis dedame į savo tinklalapį, kokie pažeidimai padaryti, kokios baudos gresia. Mūsų tinklapį stebi vietiniai laikraščiai – jie irgi tą informaciją pasiskelbia. Tikrai pažeidėjai viską žino, tiesiog galvoja, kad šiandien neturi jokio turto, ir nieko jiems nepadarys. O baudelė kaupiasi, didėja... Gal jeigu žmonės solidaus amžiaus, gal ir liks neišieškota (baudos - red. past.), bet jaunesniems žmonėms – visas gyvenimas prieš akis – gali būti, kad ir dirbs, ir turės kažką, apie tai jie (brakonieriai - red. past.) nepagalvoja“, - sakė A. Vaičiūnas, paklaustas, galbūt kai kurie brakonieriai atlikdami pažeidimus net nežino, kad yra už tai baudžiama.

Mano, kad galėtų kasti sniegą ar grėbti lapus

Viceministras L. Jonauskas patvirtino aplinkosaugininko A. Vaičiūno išsakytus žodžius, kad šiuo metu priversti atlikti viešuosius darbus pažeidėjo negalima, tačiau teigė, kad jau yra pateiktas įstatymo pakeitimo projektas su siūlymu šį bausmės atlikimo būdą padaryti privalomą (tais atvejais, kai nėra galimybės sumokėti piniginės baudos).

„Nepaisant žmogaus teisių gynėjų nepalankaus požiūrio į tai, aš pritarčiau, kad būtų privalomieji viešieji darbai. Ministerijoje mes esame parengę administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisas, kurias dabar deriname su kitomis ministerijomis ir teiksime Teisingumo ministerijai. Jeigu gautume ministrų kabineto pritarimą, pataisos keliautų į Seimą ir reikėtų sulaukti Seimo narių apsisprendimo. Tokiu būdu tokios pataisos būtų priimtos ir galiotų privalomieji viešieji darbai. Jeigu baudos yra paskirtos ir darbingas žmogus neturi darbo, pajamų ir nenori savanoriškai eiti ir atidirbinėti, tokiu atveju tai (viešieji darbai - red. past.) būtų efektyvu. Juo labiau, kad seniūnijos darbo tikrai atrastų – jie (brakonieriai - red. past.) galėtų sniegą kasti, lapus grėbti, darbų tikrai yra labai daug“, - dėstė viceministras.

Prasikaltusius prieš gamtą siūloma įdarbinti viešiesiems darbams
Prasikaltusius prieš gamtą siūloma įdarbinti viešiesiems darbams
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Anot jo, tam gali nepritarti teisininkai, jie turi savo argumentų, tačiau iš ministerijos pusės toks pasiūlymas yra paruoštas ir bus bandoma jį realizuoti.

Arba parduoda aukcionuose, arba sunaikina

Šiuo metu visi iš pažeidėjų surinkti pinigai už administracines baudas ir žalas aplinkai keliauja į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, iš kurios galima finansuoti aplinkosauginės būklės gerinimo darbus – pavyzdžiui, įžuvinti vandens telkinius, vykdyti krantotvarkos darbus, prižiūrėti saugomas teritorijas ir pan. 

Būčiau už tai, kad mūsų ministerijos sistemoje arba aštuoniuose regionų departamentuose
veiktų vieningas aukcionas, tarkime, kartą per mėnesį, kad juose visi žvejai mėgėjai ir kiti galėtų įsigyti ir meškerių, ir ričių, ir valčių, automobilių ir visų kitų dalykų.
L. Jonauskas

Konfiskuotus pažeidimų įrankius ir transporto priemones (automobilius, valtis) pasiima Mokesčių inspekcija. Daiktai, kurie pakartotinai nebenaudotini (pavyzdžiui, draudžiami žvejybos įrankiai – tinklai, žeberklai)  yra sunaikinami. Kita dalis, kuri dar turi vertę, parduodama Mokesčių inspekcijos organizuojamuose aukcionuose, kurie vyksta tuose regionuose, kur tie įrankiai buvo konfiskuoti. Savo ruožtu konfiskuoti ginklai keliauja į Ginklų fondą, nes tik jie turi galimybę juos saugoti, laikyti ir pardavinėti.

„Būčiau už tai, kad mūsų ministerijos sistemoje arba aštuoniuose regionų departamentuose
veiktų vieningas aukcionas, tarkime, kartą per mėnesį, kad juose visi žvejai mėgėjai ir kiti galėtų įsigyti ir meškerių, ir ričių, ir valčių, automobilių ir visų kitų dalykų“, - savo poziciją pateikė L. Jonauskas.

www.GRYNAS.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)